eA-25-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-25-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02796-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovui V. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. (toliau – ir atsakovas) 1 600,89 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Prienų rajono savivaldybėje. Tačiau atsakovas nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 1 600,89 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10-12 punktų nustatyta tvarka.

Atsakovas su pareiškėjo skundo nesutiko ir atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas advokatas D. Mecelica teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2013 m. vasario mėn. atsakovas kreipėsi į Prienų rajono savivaldybę dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, tačiau lengvata nebuvo taikyta. 2013 m. spalio 16 d. atsakovas kreipėsi į UAB Alytaus atliekų tvarkymo centras, pateikdamas akcinės bendrovės LESTO (toliau – ir AB LESTO) pažymą, jog elektros energijos suvartojo minimaliai bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB „Prienų vandenys“) pažymą, patvirtinančią, jog vandens nenaudoja, kaip tai nustato Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. T3-331 2.5 punktas. Prašė skundą atmesti ir taikyti lengvatą. Taip pat nurodė, jog Prienų rajono savivaldybės taryba sprendimo dėl lengvatos taikymo nėra priėmusi, dėl galimai susidariusių atliekų – statybinio laužo išvežimo – yra sudaryta kita sutartis, be to, nėra pateiktas konteineris.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 1 600,89 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi ir 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 Prienų rajono savivaldybės tarybos patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Nuostatai yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – mechaninės dirbtuvės, esantis (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo visos jam paskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 1 600,89 Lt. Aplinkybė, kad atsakovas nėra sudaręs jokių sutarčių su pareiškėju ir nėra gavęs konteinerio, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu.

Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu). Pagal Nuostatų 32 punktą vietinės rinkliavos lengvatas nustato savivaldybės taryba. Nagrinėjamu atveju atsakovas, jo teigimu, mechaninėmis dirbtuvėmis nesinaudoja, minėtai aplinkybei įrodyti pateikė AB LESTO 2013 m. lapkričio 27 d. pažymą apie suvartotą elektros energiją bei UAB „Prienų vandenys“ pažymą apie vandens suvartojimą.

Esant tokiai faktinei situacijai, teismas pažymėjo, jog atsakovo atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo yra galimas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. T3-331 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo“ 1.5 punkto pagrindu, tačiau sprendimą dėl lengvatos taikymo, kaip jau minėta, priima savivaldybės taryba. Ginčo situacijoje savivaldybės tarybos sprendimas dėl lengvatos taikymo nėra priimtas, šios aplinkybės atsakovo atstovas neginčija.

Kadangi komunalinių atliekų turėtojai gali nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik esant savivaldybės tarybos sprendimui, atsakovo argumentai dėl skundo nepagrįstumo atmesti.

III. Atsakovas V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė analizuoti nurodytas faktines aplinkybes, kurias būtina ištirti pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui priklauso 0,5312 ha žemės sklypas ir 211,87 kv. m mechaninės dirbtuvės. Taip pat šis išrašas patvirtina, kad nėra sudaryta žemės ir pastato nuomos, panaudos ar kita sutartis. Tai reiškia, kad pastatas ir žemės sklypas nėra perduoti kitų asmenų veiklai vykdyti. Pateikta UAB „Prienų vandenys“ 2013 m. rugsėjo 19 d. pažyma patvirtina, kad vanduo nėra vartojamas asmens, kurio valdymui patikėtas turtas. Pateikta AB LESTO pažyma apie elektros suvartojimą patvirtina tik itin nedidelį elektros energijos suvartojimą, kuris yra dėl pastate esančios signalizacijos ir lauko apšvietimo šviestuvų, įsijungiančių nuo judesio daviklių.

2. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis būtų pristatęs šiukšlių surinkimo konteinerį į atsakovo žemės sklypą. Tai reiškia, kad pareiškėjas nepatyrė jokių išlaidų dėl šiukšlių išvežimo.

3. Byloje esanti 2013 m. sausio 1 d. sutartis dėl statybinio laužo išvežimo patvirtina, kad savininko įgaliotas asmuo yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „VRS RAPIDO“ (toliau – ir UAB „VRS RAPIDO“) dėl statybos ir pramonės atliekų išvežimo, todėl pareiškėjo paslaugos nėra būtinos, kadangi, susikaupus šiukšlėms, jas išvežtų sutartį pasirašiusi bendrovė.

4. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes, kad atsakovas yra skolingas ir jo prievolės įvykdymui yra suėjęs terminas, kadangi pats pareiškėjas atsiųstame atsakyme nurodė, jog klausimas dėl vietinės rinkliavos už šiukšles bus peržiūrėtas praėjus 2013 metams, atsakovui pateikus vienintelį trūkstamą dokumentą iš AB LESTO.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Kadangi atsakovui priklauso nekilnojamas turtas Prienų rajone, pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. A556-615/2014, Nr. A556-689/2014, Nr. A442-225/2014), kurioje konstatuota, kad to, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatus, negali paneigti argumentai, kad jam komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats, kad nebuvo pastatytas konteineris. Taip pat pabrėžta, kad nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui. Taigi atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai teigia, jog buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

2. Byloje esančios UAB „Prienų vandenys“, AB LESTO pažymos bei sutartis su UAB „VRS RAPIDO“ dėl statybos ir pramonės atliekų išvežimo neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti paskaičiuotą vietinę rinkliavą už visą ginčo laikotarpį. Minėti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad ginčo pastatas nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nebuvo tinkamas naudoti Registre nurodytai veiklai. Minėti dokumentai nepatvirtina ir aplinkybės, kad ginčo pastato apskritai nebuvo galima naudoti komercinei veiklai (pvz., sandėliavimo, pramogų ir pan.). Net įrodžius, kad pastatas nuo 2012 m. spalio 1 d. nebuvo tinkamas naudoti dirbtuvių veiklai, atsakovas bendra tvarka negalėtų būti atleidžiamas nuo rinkliavos mokėjimo pagal kitus Nuostatų punktus.

3. Apelianto teismui pateikta 2013 m. gruodžio 5 d. UAB „VRS RAPIDO“ PVM sąskaita faktūra dėl 2 kubinių metrų kiekio mišrių statybinių atliekų iš Purvininkų kaime esančio pastato arkinio angaro išvežimo bei Vietinio mokėjimo nurodymas dėl 121 Lt sumokėjimo UAB „VRS RAPIDO“ pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą patvirtina, kad ūkinė veikla buvo vykdoma, nes susidarė statybinės atliekos. Be to, atsakovas 2013 m. sausio 1 d. sutarties „Dėl statybinio laužo išvežimo“ 2.1.4 punktu įsipareigojo neprikrauti į konteinerius atliekų, kurios yra nenumatytos sutartyje, t. y. komunalinių buitinių atliekų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. V. 1 600,89 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – priteisė iš atsakovo pareiškėjui 1 600,89 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso pastatas – mechaninės dirbtuvės, esantis Prienų rajono savivaldybėje, todėl pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė analizuoti nurodytas faktines aplinkybes, kurias būtina ištirti pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką.

Pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 Prienų rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusia Nuostatų redakcija). Pagal Nuostatų 4 punktą Vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (tarp jų ir laikinais), žemės sklypais, Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.).

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis šias atliekas tvarkėsi pats. Be to, kadangi, kaip matyti iš šiame baigiamajame teismo akte cituotų ir kitų Nuostatuose įtvirtintų taisyklių, asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, minėtam vertinimui neturi įtakos atsakovo argumentai, kad jam nebuvo skirtas joks konteineris atliekoms šalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakovo argumentai dėl to, jog jis savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. priklausė pastatas – mechaninės dirbtuvės, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Nuostatų 5 punktą, dėl ko jis turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovas pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoju, negali paneigti jo nurodomi argumentai, kad jam komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad jis atliekų neturėjo. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėjas nėra sudaręs sutarties su atsakovu dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau pabrėžtina, kad pasisakydama dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą apimties išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje atsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1267-480/2011, kurį patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662‑1480/2012, pripažino, kad Nuostatų 11 punktas „<...> ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktui“. Šis teismo sprendimas įsigaliojo oficialiai jį 2012 m. birželio 30 d. paskelbus „Valstybės žiniose“ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 str. 1 d., 117 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija).

Taigi nagrinėjamoje individualioje administracinėje byloje yra taikomas norminis teisės aktas, kuris tam tikra apimtimi yra pripažintas neteisėtu, todėl individualioje administracinėje byloje kyla klausimas dėl norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo ex nunc (nuo akto pripažinimo neteisėtu) arba ex tunc (retroaktyviai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 (kuri yra analogiška nagrinėjamai bylai) iš esmės sprendė, kad norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmės turėtų būti taikomos ex tunc (retroaktyviai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, asmenų lygiateisiškumo principu, nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgiama į norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu pasekmes ex tunc (retroaktyviai).

Pažymėtina, jog nesant atitinkamų norminių teisės aktų nuostatų individualią bylą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo, kurioje taikytini rinkliavos nuostatai buvo pripažinti prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams tiek, kiek juose nenumatyta (jokia) galimybė šią rinkliavą mokėti pagal faktinį šių atliekų kiekį, nagrinėjantis administracinis teismas nukrypti nuo rinkliavos nuostatų gali tik tuo atveju, kai byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Ir priešingai – tais atvejais, kai bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš konkretaus rinkliavos mokėtojo prašomos priteisti ginčo vietinės rinkliavos (ar jos dalies) dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal minėtą faktinį atliekų kiekį, šios prievolės apimtis nustatoma pagal atitinkamas rinkliavos nuostatų taisykles. Pastaruoju atveju, jei nėra kitų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, turi būti vertinama, kad vietinę rinkliavą administruojantis subjektas (pareiškėjas) pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių prašomų priteisti sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo teisinių santykių reglamentavimo spraga turėjo būti šalinama ad hoc įvertinant galimybę aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį apskaičiuoti pagal faktiškai iš atsakovo surinktų (jo perduotų) ir sutvarkytų komunalinių atliekų kiekį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 suformuotos praktikos ir nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kurie, atsakovo manymu, leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Teismas konstatavo, kad komunalinių atliekų turėtojai gali nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tik esant savivaldybės tarybos sprendimui dėl lengvatos taikymo. Toks teiginys būtų aktualus, jei nagrinėjamoje byloje būtų sprendžiamas sprendimo dėl lengvatos suteikimo/nesuteikimo teisėtumo klausimas (sprendimas dėl lengvatos nebuvo skundžiamas). Tačiau byloje turėjo būti sprendžiamas visai kitas klausimas – ar atsakovo byloje pateikti įrodymai leidžia nustatyti ginčo laikotarpiu faktiškai susidariusių ir į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą perduotų (patekusių) komunalinių atliekų kiekį. Kadangi teismas minėto klausimo nesprendė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso operatyvumo principą, konstatuoja, kad šiuo atveju netikslinga bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes atsakovo pateikti įrodymai yra byloje ir jie gali būti įvertinti apeliacinės instancijos teismo.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ginčo pastatas nėra naudojamas. Nurodo, kad pateikta UAB „Prienų vandenys“ 2013 m. rugsėjo 19 d. pažyma patvirtina, kad vanduo nėra vartojamas asmens, kurio valdymui patikėtas turtas. Pateikta AB LESTO pažyma apie elektros suvartojimą patvirtina tik itin nedidelį elektros energijos suvartojimą, kuris yra dėl pastate esančios signalizacijos ir lauko apšvietimo šviestuvų, įsijungiančių nuo judesio daviklių. Be to, byloje esanti 2013 m. sausio 1 d. sutartis dėl statybinio laužo išvežimo patvirtina, kad savininko įgaliotas asmuo yra sudaręs sutartį su UAB „VRS RAPIDO“ dėl statybos ir pramonės atliekų išvežimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tai nėra pakankami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas nurodytu adresu jokios veiklos nevykdė ir dėl to jo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pažymėtina, kad atsakovo pateikti įrodymai yra prieštaringi. Viena vertus, nurodoma, kad pastate nebuvo naudojamas vanduo ir elektra, kita vertus, pats atsakovas teismui pateikė 2013 m. sausio 1 d. sutartį su UAB „VRS RAPIDO“ dėl statybos ir pramonės atliekų išvežimo, Vietinio mokėjimo nurodymą ir PVM sąskaitą faktūrą dėl 121 Lt sumokėjimo, iš kurių matyti, jog ginčo laikotarpiu buvo išvežtos statybinės atliekos, kas teismui leidžia abejoti, ar tikrai jokia veikla ginčo pastate nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad jis pageidavo mokėti vietinę rinkliavą pagal faktinį iš jo surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį. Todėl prieš tai paminėtos aplinkybės (Nuostatų pripažinimo prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams) konstatavimas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo teisės turi būti ginamos, t. y. nesudaro pagrindo spręsti, kad iš atsakovo konkrečiu atveju neturėtų būti priteista vietinė rinkliava.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis neteisingais motyvais, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius