A-756-956-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-956/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01613-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Žemaičių partijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Žemaičių partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. N. ir P. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Žemaičių partija (toliau – ir Partija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. (1.18.)7R-2731 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta patvirtinti Partijos teikiamų duomenų tikrumą dėl Partijos valdybos narių pašalinimo iš Partijos narių ir įpareigoti Ministeriją patvirtinti minėtus duomenis.

Nurodė, kad su priimtu Sprendimu nesutinka, nes atsakovas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino juridinio asmens steigimo dokumentus, t. y. Žemaičių partijos įstatus. Partijos Klaipėdos miesto skyrius, vadovaudamasis Žemaičių partijos Klaipėdos miesto statuto 22 punktu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl P. J. ir A. N. pašalinimo iš Partijos narių. Pašalinus šiuos asmenis iš Juridinio asmens (t. y. Partijos) dalyvių sąrašų, jie neteko teisės eiti ir to valdymo organo, kurių dalyviai jie nėra, pareigų. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog Žemaičių partijos įstatų (toliau – ir Įstatai) 3.6 punktas turi būti aiškinamas plečiamai, nes šiame punkte imperatyviai nurodyta, kad skyriaus taryba, arba etikos komisijos teikimu partijos valdyba turi teisę pašalinti bet kuri narį, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų partijoje. Partijos steigimo dokumentuose bei kituose vidaus dokumentuose nėra numatyta jokių specialiųjų taisyklių ar reikalavimų, ar specialios procedūros, kai iš narių šalinamas asmuo dar vykdo ir valdymo organo nario pareigas. Partijos Įstatų 5.23 punkte nurodyta, kad tik visa valdybos narių sudėtis gali būti atšaukta Didžiojoje sueigoje. Didžiajai sueigai nėra deleguota funkcijų, kurių pagrindu būtų galima atšaukti pavienius valdybos narius. Pagal Įstatų 3.3 punktą tik partijos narys turi teisę būti renkamas į visas partijos valdymo struktūras, todėl asmuo, nebūdamas Partijos nariu, negali užimti Partijos valdymo organo nario pareigų. Be to, ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas ir dėl to, kad yra pasirašytas neįgalioto asmens.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 66–68) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad Ministerija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktais, bei atsižvelgdama į ankstesnius Žemaičių partijos narių prašymus ir jiems pateiktus atsakymus, priėmė sprendimą atsisakyti patvirtinti teikiamų duomenų tikrumą. Sistemiškai aiškinant Įstatų nuostatas (3.1. p., 3.6. p., 5.1. p., 5.1.4. p., 5.16. p., 5.17 p., 5.23. p.) matyti, kad valdybos narys yra kolegialaus valdymo organo narys, o ne eilinis partijos narys. Kolegialaus valdymo organo valdybos narių rinkimą ir atšaukimą vykdo Didžioji sueiga. Partijos skyriaus taryba neteikia, nerenka ir neatšaukia valdybos narių, todėl negali spręsti dėl valdymo organo nario pašalinimo iš partijos narių. Tik Didžioji sueiga gali spręsti, ar atšaukti valdybą, o tai padarius, galima spręsti klausimą dėl buvusio valdybos nario, po sprendimo eilinio partijos nario, pašalinimo iš partijos. Be to, Įstatai nenumato atskirų valdybos narių atšaukimo iš valdybos, todėl pagal Įstatų nuostatas, turi būti atšaukta visa valdyba, o po to vėl renkama Didžiojoje sueigoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. N. su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 27) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad 2012 m. spalio 4 d. Žemaičių partijos valdyba, Etikos komisijos teikimu, vadovaudamasi Įstatų 3.6. punktu, už šiurkščius Žemaičių partijos įstatų pažeidimus E. S. pašalino iš Žemaičių partijos narių. E. S. buvo tinkamai informuotas apie 2012 m. spalio 4 d. partijos valdybos sprendimą pašalinti jį iš Žemaičių partijos narių, kadangi jis šio Partijos valdybos sprendimo įstatymo numatyta tvarka, neapskundė, todėl sprendimas įsigaliojo ir E. S., vadovaujantis Žemaičių partijos Įstatais yra ne Žemaičių partijos narys ir tuo pačiu yra netekęs visų Partijoje teisių. 2012 m. lapkričio 17 d. vykusios Didžiosios sueigos metu Žemaičių partijos pirmininku buvo išrinktas P. J.. Dokumentai dėl 2012 m. lapkričio 17 d. Didžiosios sueigos įregistravimo ir pakeitimų padarymo VĮ Registrų centre yra priduoti Teisingumo ministerijai. Todėl pasirašyti skundą kaip Žemaičių partijos narys ar partijos pirmininkas E. S. neturi teisės.

Be to, Partijos Klaipėdos skyriaus taryba negalėjo 2013 m. sausio 11 d. pašalinti A. N. iš Žemaičių partijos narių, nes jis nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. yra Žemaičių partijos Palangos skyriaus narys. Klaipėdos skyrius ir Partijos valdyba buvo tinkamai ir laiku informuoti apie A. N. perėjimą į Palangos skyrių. Klaipėdos miesto skyriaus taryba vyko pažeidžiant Įstatus: nebuvo kvorumo, vedantys tarybos susirinkimą neišklausė kitų tarybos narių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo P. J. atsiliepime (b. l. 61) į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, nes jis yra neteisėtas.

Paaiškino, kad, E. S. po 2012 m. spalio 4 d. Žemaičių partijos valdybos sprendimo pašalinti jį iš Žemaičių partijos narių, nebegali eiti ir to valdymo organo, kurio dalyviu jis nėra, pareigų, t. y. Žemaičių partijos pirmininko ir Žemaičių partijos valdybos pirmininko pareigų. 2012 m. lapkričio 17 d. vykusios Didžiosios sueigos metu Žemaičių partijos pirmininku buvo išrinktas P. J.. E. S. pasirašymą po skundu kaip Žemaičių partijos pirmininko, trečiasis suinteresuotas asmuo P. J. vertina kaip Žemaičių partijos pirmininko vardo pasisavinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu (b. l. 132–137) pareiškėjo Žemaičių partijos skundą atmetė.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Žemaičių partija Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. vasario 13 d. (b. l. 6). Partijos įstatai patvirtinti Steigiamojoje Didžiojoje sueigoje 2009 m. sausio 31 d. (b. l. 7–16). Juridinių asmenų registro duomenimis (2013 m. balandžio 28 d.) Žemaičių partijos pirmininkas yra E. S. (b. l. 17). E. S., A. N. ir P. J. yra nurodyti Žemaičių partijos steigėjų sąrašuose kaip šios partijos steigėjai (b. l. 105–106). 2012 m. rugsėjo 24 d. A. N. pateikė prašymą Palangos Žemaičių partijos skyriaus pirmininkui įtraukti jį į Palangos miesto Žemaičių partijos skyriaus sąrašus, kadangi jis su savo šeima nuolat gyvena Palangoje (b. l. 54). 2012 m. spalio 4 d.

Žemaičių partijos valdyba posėdžio metu, vadovaudamasi Įstatų 3.6., 3.6.1., 3.6.2., ir 5.16.18. punktais, už elgesį, nesuderinamą su partijos tikslais, partijos organų sprendimais, padarius šiurkščius Įstatų pažeidimus, už kenkimą partijai, nusprendė pašalinti Žemaičių partijos Klaipėdos rajono skyriaus narį E. S. iš Žemaičių partijos narių. Posėdžio metu buvo nutarta A. N. laikinai paskirti vykdyti Partijos pirmininko pareigas (b. l. 28–35). 2012 m. spalio 8 d. Žemaičių partija, atstovaujama l. e. p. partijos primininko A.

N., pateikė prašymą Teisingumo ministerijai, pateikti išvadą, patvirtinančią Juridinių asmenų registrui pateikiamų pakeistų duomenų – partijos pirmininko, valdybos pirmininko pakeitimo tikrumą ir aplinkybę, kad pakeistus duomenis, įregistruoti galima, nes įstatymuose nustatytos prievolės įvykdytos ir atsirado steigimo dokumente – politinės partijos Žemaičių partijos įstatuose numatytos aplinkybės (b. l. 36–37). 2012 m. spalio 9 d. l. e. p. Žemaičių partijos pirmininko pareigas A. N. raštu kreipėsi į E. S. su prašymu perduoti Žemaičių partijos antspaudą, banko sąskaitų numerius ir kodų generatorių, kitus dokumentus (b. l. 41). 2012 m. lapkričio 5 d.

Teisingumo ministerija raštu Nr. (1.18)7R-7647 A. N. nurodė, jog atsisako patvirtinti Žemaičių partijos teikiamų duomenų tikrumą ir tai, kad įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumente numatytos aplinkybės (b. l. 69–71). 2012 m. lapkričio 23 d. Teisingumo ministerija raštu Nr. (1.18)7R-8159, pakartotinai nurodė A. N. atsisakanti patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą (b. l.72–74). 2012 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi Nr. 2-2100-729/2012 atsisakė tenkinti ieškovo Žemaičių partijos, atstovaujamos l. e. p. A.

N., prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui E. S. – areštuoti visas Žemaičių partijos sąskaitas banke, uždrausti E. S. atlikti bet kokius veiksmus, priiminėti sprendimus. Ieškovo Žemaičių partijos ieškinį atsakovui E. S. teismas paliko nenagrinėtu (b. l. 84–85). Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nutartis yra įsiteisėjusi. 2012 m. gruodžio 12 d. Teisingumo ministerija raštu Nr. (1.18)7R-8527 Žemaičių partijos pirmininkui E. S. nurodė atsisakanti patvirtinti partijos duomenų tikrumą, pažymėjo, jog turi būti taisytinos Juridinių asmenų registrui teikiamos formos JAR-VOBV1, JAR-VO-BV2, atkreipė dėmesį, jog kai kuriose balsavimo teisės perleidimo sutartyse neužpildytas sutarties 1.1 punktas (b. l. 75–77).

2013 m. sausio 11 d. Partijos Klaipėdos skyriaus tarybos susirinkimo metu nutarta P. J. ir A. N. pašalinti iš Žemaičių partijos narių (b. l. 18–19). 2013 m. balandžio 3 d. Partijos pirmininkas E. S. kreipėsi su prašymu į Teisingumo ministeriją patvirtinti duomenų tikrumą, išbraukiant iš Partijos valdybos narių šiuos asmenis: R. V., P. J. ir A. N. (b. l. 64). 2013 m. balandžio 15 d. Teisingumo ministerija sprendimu Nr. (1.18.)7R-2731 E. S., Žemaičių partijos pirmininkui, nurodė atsisakanti patvirtinti Partijos duomenų tikrumą toje dalyje, kiek tai liečia Partijos valdybos narių pašalinimą iš Partijos narių ir tai, kad įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumente numatytos aplinkybės (b. l. 4–5).

Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (1.18.)7R-2731 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų eisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą būtina įvertinti skundžiamo sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Ginčijamu sprendimu Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Partijos 2013 m. balandžio 3 d. prašymą patvirtinti naujus duomenis Juridinių asmenų registre, išbraukiant iš Žemaičių partijos valdybos R. V., P. J. ir A. N., atsisakė patvirtinti Partijos pateiktų duomenų tikrumą toje dalyje, kiek tai liečia partijos valdybos narių pašalinimą iš partijos narių ir tai, kad įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos, ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumente numatytos aplinkybės. Tuo pačiu sprendimu Ministerija patvirtino Partijos teikiamų duomenų tikrumą toje dalyje, kiek tai liečia partijos valdybos nario R. V. atsistatydinimą iš valdybos narių. Ginčijamą sprendimą Ministerija priėmė įvertinusi faktines aplinkybes: Juridinių asmenų registro duomenis apie tai, kad P. J. ir A. N. yra Žemaičių partijos valdymo organo – valdybos nariai ir Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybos 2013 m. sausio 11 d. susirinkimo protokolą, kuriame konstatuota, kad Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus nariai P. J. ir A. N. už Žemaičių partijos Klaipėdos miesto skyriaus statuto 22.1 punkto pažeidimą pašalinti iš Žemaičių partijos narių, bei vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 2.66 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 ir 5 dalimis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 41.3 punktu.

Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus statuto (b. l. 110–113) 22.1 punkte nustatyta, kad skyriaus taryba arba, etikos komisijos teikimu, partijos valdyba, turi teisę motyvuotu sprendimu pašalinti iš partijos bet kurį skyriuje įregistruotą narį arba sustabdyti jo narystę partijoje už elgesį ar agitaciją, nesuderinamą su partijos tikslais, partijos organų sprendimais, programa, įstatais, šiurkščius įstatų pažeidimus.

CK 2.64 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų registravimą, 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad juridiniam asmeniui įregistruoti juridinių asmenų registre, be kita ko, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. CK 2.66 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys (tame tarpe juridinio asmens organai; juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta); juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos), juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas.

Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio politinių partijų registravimą, 3 dalyje nustatyta, kad politinių partijų juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą patvirtina bei dokumentus, patvirtinančius, kad politinę partiją galima registruoti, nes šio Įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame Įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Teisingumo ministerija. O 5 dalyje nurodyta, kad Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, jeigu politinės partijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas.

Juridinių asmenų registro nuostatų 41.3 punkte nustatyta, kad Teisingumo ministerija, gavusi politinės partijos, jos filialo ar atstovybės dokumentus, patvirtina surašytų duomenų, pakeistų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų, pakeistų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams ir nurodo, kad politinę partiją, jos filialą ar atstovybę, pakeistus jų dokumentus ir (ar) duomenis įregistruoti ar išregistruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės įvykdytos, ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad P. J. ir A. N. yra Žemaičių partijos valdybos nariai, todėl Ministerija ginčijamame sprendime pagrįstai analizavo ir rėmėsi Žemaičių partijos įstatų aktualiomis nuostatomis dėl Partijos valdybos formavimo. Žemaičių partijos įstatų 5.17 punkte nustatyta, kad valdyba renkama partijos Didžiojoje sueigoje. Valdyba renkama laikotarpiui tarp eilinių partijos Didžiųjų sueigų (Įstatų 5.22 p.) Valdyba atšaukta gali būti taip pat tik Didžiojoje sueigoje (Įstatų 5.23 p.). Teismas sutinka su Ministerijos vertinimu, kad paminėtos nuostatos laikytinos specialiosiomis bendrosios nuostatos, kad skyriaus taryba arba, etikos komisijos teikimu partijos valdyba, turi teisę motyvuotu sprendimu pašalinti iš partijos bet kurį skyriuje registruotą narį arba sustabdyti jo narystę partijoje (Įstatų 3.6 p.), atžvilgiu. Todėl pagrįsta laikytina ir išvada, kad partijos skyriaus taryba negali teikti, rinkti ar atšaukti valdybos narių, todėl negali spręsti ir dėl valdymo organo nario pašalinimo iš partijos narių. Kadangi Ministerijai Partija pateikė prašymą išbraukti iš Partijos valdybos narius P. J. ir A. N., kuriuos iš partijos narių pašalino Partijos Klaipėdos miesto taryba, ministerija pagrįstai atsisakė patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą (Politinių partijų įstatymo 8 str. 5 d.).

Anksčiau teismo sprendime nurodytų teisės aktų analizė (Politinių partijų įstatymo 8 str. 3 ir 5 d.) leidžia kritiškai vertinti pareiškėjo argumentą, kad Ministerija, gavusi politinės partijos dokumentus, privalo juos patvirtinti ir tikrinti atitiktį įstatymų reikalavimams gali tik steigimo dokumentų ir pakeistų steigimo dokumentų.

Nepagrįstu laikytinas, ir todėl atmestinas, pareiškėjo argumentas, kad ginčijamas Ministerijos sprendimas turėtų būti panaikintas dėl neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimams, nustatantiems, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Teisingumo ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1R-271, 28 punkte nustatyta, kad viceministrai pagal ministro nustatytas veiklos sritis pasirašo raštus, siunčiamus Respublikos Prezidento patarėjams, Ministro Pirmininko kancleriui, Seimo pakomitečių pirmininkams, Seimo nariams, Konstitucinio Teismo teisėjams, ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų viceministrų pasirašytus raštus, atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų raštus, kitų valstybės institucijų ar įstaigų persiųstus ministerijai pagal kompetenciją dokumentus, taip pat kitus teisės aktų jiems priskirtus pasirašyti dokumentus. Nesant atitinkamo viceministro, šiuos dokumentus gali pasirašyti kitas viceministras, prireikus – ministerijos kancleris. Sprendimas dėl pareiškėjo prašymo nepatenka į sąrašą dokumentų, kuriuos pasirašyti gali tik pats ministras, arba, jo nesant, ministrą pavaduojantis kitas Vyriausybės narys (Darbo reglamento 27 p.). Teisingumo viceministras S. S. kuruoja bausmių ir probacijos vykdymo bei ministerijos valdymo sričiai priskirtų valstybės registrų veiklos sritis, todėl laikytina, kad ginčijamas sprendimas yra pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens.

Teismo posėdžio metu buvo išklausyti liudytojai R. S., R. K., V. D., S. G., kurie davė parodymus apie aplinkybes dėl A. N. perėjimo iš Klaipėdos skyriaus į Palangos skyrių ir kitas faktines aplinkybes, kurių vertinimas nėra aktualus nagrinėjamoje byloje dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (1.18.)7R-2731 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl plačiau sprendime dėl šių parodymų nepasisakoma.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad sprendimą dėl Žemaičių partijos valdybos narių A. N. ir P. J. pašalinimo iš partijos narių priėmė Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus taryba (b. l. 18–19), remdamasis anksčiau teismo sprendime nurodytais motyvais padaręs išvadą, kad Teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. (1.18.)7R-2731 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje keliamiems teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimams bei nenustatęs kitų ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas atmestinas.

III. Pareiškėjas Žemaičių partija apeliaciniu skundu (b. l. 149–151) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Nurodo, kad P. J. ir A. N. galėjo būti laikomi valdybos nariais iki to momento, kol buvo pašalinti iš Žemaičių partijos narių (Įstatų 3.3 punkte nurodyta, kad tik partijos narys turi teisę būti renkamas į visas partijos valdymo struktūras). Teismui pateikta pažyma, iš kurios matyti, jog minėti nariai iš Žemaičių partijos pašalinti nuo 2013 m. sausio 11 d. ir į partijos sąrašus, kurie tikslinami kiekvienų metų kovo 1 d., nebeįtraukti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog partijos skyriaus taryba negali pašalinti iš partijos bet kurį skyriuje įregistruotą narį arba sustabdyti jo narystę, nes jis vykdo dar ir valdymo organo nario pareigas. Toks valdymo organo nario imunitetas partijos įstatuose nenumatytas. Be to, Sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo – Sprendimą turėjo pasirašyti teisingumo ministras, o ne viceministras. Tokiu aiškinimu teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) byloje Nr. A502-944/2010 suformuotos praktikos.

Atsakovas Teisingumo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 156–158) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikit nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo manymu, apeliantas nepateikia jokių naujų argumentų, o Įstatų 3.6 punktą interpretuoja ydingai. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Partijos valdymo organų nario šalinimo iš Partijos aiškinimu. Kitoks aiškinimas reikštų, jog Įstatai prieštarauja Politinių partijų įstatymui. Be to, pareiškėjas šį aiškinimą paneigiančių argumentų nepateikė. Pareiškėjo argumentas dėl to, kad Sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo, nepagrįstas, nes LVAT byloje Nr. A502-944/2010 aiškinimas susijęs su teisingumo ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintu darbo reglamentu, kuris nenumatė galimybės tokį sprendimą pasirašyti teisingumo viceministrui. Vadinasi, nurodyta byla negali būti laikoma precedentu nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (1.18.)7R-2731, kuriuo atsisakyta patvirtinti Žemaičių partijos teikiamų duomenų tikrumą dalyje dėl Partijos valdybos narių pašalinimo iš Partijos narių, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 2.66 straipsnio 3 dalimi, Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 ir 5 dalimis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 41.3 punktu.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Žemaičių partijos skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas Teisingumo ministerija ginčijamame sprendime pagrįstai analizavo Žemaičių partijos įstatų aktualias nuostatas dėl Partijos valdybos formavimo ir remdamasis Įstatų 5.17, 5.22 ir 5.23 punktais padarė išvadą, jog Žemaičių partijos valdybos narius pašalinti iš partijos gali tik Didžioji sueiga, o ne Partijos Klaipėdos skyriaus taryba. Todėl atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliantas su tokiu Žemaičių partijos įstatų normų aiškinimu nesutinka, ir mano, kad Įstatų 3.6 punkte įtvirtinta nuostata, jog skyriaus taryba arba, etikos komisijos teikimu, partijos valdyba, turi teisę motyvuotu sprendimu pašalinti iš partijos bet kurį skyriuje įregistruotą narį arba sustabdyti jo narystę partijoje, suteikė galimybę partijos skyriaus tarybai pašalinti iš partijos P. J. ir A. N.. Partijos valdybos organo nario imunitetas partijos įstatuose nenumatytas. Be to, apelianto nuomone, Teisingumo ministerijos sprendimas prieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, nes jį pasirašė tam neįgaliotas asmuo – ne teisingumo ministras, o viceministras.

Ginčo, kad Žemaičių partijos nariai P. J. ir A. N. iki Žemaičių partijos Klaipėdos skyriaus tarybos susirinkimo 2013 m. sausio 11 d. protokolinio sprendimo, kurio metu, remiantis skyriaus Statuto 8.2 punktu, nutarta juos pašalinti iš Žemaičių partijos narių, buvo išrinkti į Žemaičių partijos valdybą, byloje nėra. Pagal Žemaičių partijos įstatų 5.17 ir 5.22 punktus partijos valdyba renkama partijos Didžiojoje sueigoje laikotarpiui tarp eilinių partijos Didžiųjų sueigų. Įstatų 5.23 punkte nurodyta, kad valdyba gali būti atšaukta Didžiojoje sueigoje. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad valdyba tvirtina ir įpareigoja pirmininką teikti duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl su teismo išvadomis sutinka.

Nors Žemaičių partijos įstatuose nėra konkrečios nuostatos, įtvirtinančios partijos valdybos nario pašalinimo iš partijos narių procedūros, tačiau sisteminis ir teleologinis nuostatų, numatytų ne tik Įstatų 5.17, 5.22 ir 5.23 punktuose, bet ir 3.7 punkte (pagal kurį partijos narys turi teisę per 30 dienų apskųsti partijos valdybai skyriaus tarybos sprendimą pašalinti ar sustabdyti jo narystę partijoje) aiškinimas suponuoja išvadą, kad partijos valdybos nario pašalinimo iš partijos narių klausimas partijos skyriaus tarybos lygmeniu negali būti sprendžiamas. Partijos įstatų nuostatos patvirtina, kad partijos valdybai yra pavesta spręsti pakankamai svarbius klausimus: tvirtinti skyriaus pirmininką; tvirtinti motyvuotus skyriaus susirinkimo ar skyriaus tarybos sprendimus dėl kandidatų sąrašų vietos savivaldybių tarybų rinkimams; nustatyti Didžiosios sueigos delegatų kvotas; gauti ataskaitas iš skyriaus pirmininko; sustabdyti skyriaus veiklą arba skyriaus pirmininko įgaliojimus, jei pažeidžiami įstatai, nevykdoma partijos programa ar partijos organų sprendimai ir kt. Be to, pagal Įstatų 5.16.18 punktą partijos valdyba motyvuotu etikos komisijos sprendimu šalina iš partijos, sustabdo ar atstato narystę partijoje bet kuriam skyriuje registruotam nariui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Žemaičių partijos įstatų 5.17, 5.22 ir 5.23 punktuose numatytos nuostatos yra specialiosios, gi 3.6 punkte numatyta – bendroji, ir todėl šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikomos specialiosios, o ne bendroji norma. Be kita ko, kaip jau buvo minėta, Įstatų 5.23 punkte nurodyta ir tai, kad valdyba tvirtina ir įpareigoja partijos pirmininką teikti duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Žemaičių partijos valdyba įpareigojo partijos pirmininką pateikti duomenis ir dokumentus, susijusius su partijos valdybos narių P. J. ir A. N. pašalinimu iš partijos narių, juridinių asmenų registrui, nepateikė.

Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingumo ministerija pagal Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 ir 5 dalies bei Juridinių asmenų registro nuostatų 41.3 punkto nuostatas pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo pateiktų duomenų tikrumą.

Atsakydama į apelianto teiginius dėl Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Pareiškėjo nuomone, Sprendimą pasirašė neįgaliotas asmuo, t. y., anot jo, jį turėjo pasirašyti teisingumo ministras.

Tiek Politinių partijų įstatyme, tiek Juridinių asmenų registro nuostatuose, tiek ir Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatuose, kiek tai yra susiję su tam tikrais įgaliojimais politinių partijų atžvilgiu, vartojamas bendras terminas „Teisingumo ministerija“. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ministerijai vadovauja ministras, o to paties įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 16 punkte įtvirtinta, jog ministras nustato viceministrų veiklos, ministerijos kanclerio administravimo sritis. Teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1R-271 patvirtinto teisingumo ministerijos darbo reglamento 28 punkte nustatyta, kad viceministrai pagal ministro nustatytas veiklos sritis pasirašo inter alia atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų raštus, kitų valstybės institucijų ar įstaigų persiųstus ministerijai pagal kompetenciją dokumentus, taip pat kitus teisės aktų jiems priskirtus pasirašyti dokumentus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad viceministrui S. S., be kita ko, pavesta administruoti ir ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės registrų ir informacinių sistemų veiklą. Tad teismo išvada, kad pareiškėjo ginčijamą sprendimą pasirašė tam įgaliojimus turintis asmuo, ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimai pažeisti nebuvo, visiškai pagrįsta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Žemaičių partijos skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė