Legislator Case Law & Legislation
AS-492-493-14 AI generated

AS-492-493-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-492-493-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-492-493-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos J. K. skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka bei pasiūlė pareiškėjai su skundu kreiptis į Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS492-493/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00498-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėja J. K. 2014 m. vasario 10 d. padavė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2014 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-28 „Dėl atsisakymo parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą“; įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių priimti naują sprendimą – parduoti J. K. valstybinės žemės ūkio paskirties 3,00 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos J. K. skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka bei pasiūlė pareiškėjai su skundu kreiptis į Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2014 m. sausio 6 d. įsakymu buvo nuspręsta neparduoti J. K. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad pareiškėja, siekdama, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius parduotų jai ginčo žemės sklypą, veikia kaip mirusio tėvo turto paveldėtoja, t. y. šį savo materialinį teisinį reikalavimą, visų pirma, kildindama iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) reglamentuojamų paveldėjimo teisinių santykių (Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – ir Tvarka), 7 punktas). Be to, šios Tvarkos 8 punkte nustatyta, kad sprendimus parduoti žemės sklypus, kurie neperduoti patikėjimo teise kitiems subjektams, priima ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, taigi žemės pardavimas įforminamas civiline sutartimi. Teismas nurodė, kad pirmasis pareiškėjos reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2014 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-28, kaip administracinio akto, panaikinimo, yra administracinio teisinio pobūdžio (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta byloje G. S. v. Kauno rajono savivaldybė ir kiti, 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta byloje M. B. v. T. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė). Antrasis reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą ir parduoti žemės sklypą pareiškėjai, sietinas su civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėja, civilinės teisės reglamentuojamų paveldėjimo teisinių santykių pagrindu, siekia įgyti į ginčo sklypą nuosavybės teises (Žemės reformos įstatymo 15 str.). Žemės pirkimas įforminamas civiline pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės nulemia aptariamo skundo reikalavimų priskirtinumą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. TK-2004-98). Atsižvelgiant į tai, J. K. skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2014 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-28.

Mano, kad reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2014 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-28 panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl turėjo būti išnagrinėtas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti.

Pažymi, kad valstybinės žemės pardavimo santykiai, nepaisant pardavimo subjektų teisinio statuso ir sutarties dalyko, yra reguliuojami privatinės teisės normų. Teigia, kad nors ginčas yra susijęs su atitinkamų administracinių procedūrų vertinimu, tačiau yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjos reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą. Pritaria teismo išvadai, kad reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2014 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 29VĮ-(14.29.2.)-28 yra administracinio pobūdžio, tačiau vertina, kad byloje vyrauja civilinio pobūdžio reikalavimai. Pažymi, kad pareiškėja atskiruoju skundu prašo teismo išspręsti bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, konstatavęs, jog ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas nurodė, jog ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl sprendė, kad jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Valstybė ar savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti keliamame ginče dominuojančių teisinių santykių prigimtį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su atsakovo atsisakymu parduoti valstybinės žemės sklypą.

Pažymėtina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 5 d. nutartis, priimta byloje R. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2012 m. spalio 11 d. nutartis, priimta byloje V. D. ir K. D. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Biržų žemėtvarkos skyrius).

Pažymėtina, kad nors skundžiamas atsakovo sprendimas buvo priimtas viešojo administravimo procedūros metu, tačiau ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo yra civilinio teisinio pobūdžio, nes susijęs su pareiškėjos reikalavimu realizuoti subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti kliūtis šios teisės realizavimui. Todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartis Nr. T-72/13).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nurodydamas, jog jo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė