A-442-1488-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1488/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03746-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 10.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 1A-335 „Dėl V. B. skundo“ ir įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0052 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“.

Pareiškėja paaiškino, kad ginčijamu sprendimu atsakovas netenkino jos 2013 m. liepos 24 d. prašymo atnaujinti skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0052 padavimo terminą ir skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjos teigimu, atsakovas netinkamai įvertino aplinkybes, jog ji darbo dienomis buvo komandiruotėje Lietuvoje, ir negalėjo susisiekti su advokatu. Skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėja dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ (duomenys neskelbtini), pareigos susijusios su išvykomis į komandiruotes, o paskutinėmis termino skundui paduoti dienomis, t. y. 2013 m. liepos 2-5 d. pareiškėja taip pat buvo komandiruotėje. Komandiruotėse buvo ir kitomis dienomis, t. y. birželio 10-14 d., birželio 17-21 d., birželio 25-28 d. Dėl šios priežasties pareiškėja negalėjo susisiekti su advokatu ir laiku parengti skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo. Pareiškėja pažymėjo, kad potvarkis dėl komandiruotės AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelių infrastruktūros direkcijos diagnostikos centro viršininko priimamas likus kelioms dienoms iki komandiruotės – dėl komandiruočių liepos 2-5 d. bei liepos 8-12 d. potvarkis buvo priimtas 2013 m. birželio 28 d., dėl komandiruočių birželio 10-14 d. bei 17-21 d. potvarkis priimtas atitinkamai birželio 6 d. Apie Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes pareiškėja nežinojo iš anksto ir negalėjo suderinti savo darbo grafiko taip, kad turėtų galimybę kreiptis konsultacijai į advokatus ir apskųsti šį sprendimą. Pabrėžė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog termino atnaujinimo klausimo sprendimui svarbios aplinkybės, kurios egzistavo būtent termino skundui paduoti metu (bei paskutinėmis termino dienomis), o ne po termino paduoti skundą pasibaigimo. Nesutiko, kad skundo atsakovui pateikimo metu jos atstovė neturėjo teisės atstovauti. Remiantis su advokate sudaryta sutartimi buvo parengtas 2013 m. liepos 24 d. prašymas dėl termino atnaujinimo, o pagal 2013 m. liepos 26 d. sutartį advokatei buvo pavesta teisė pasirašyti su ginčų susijusius dokumentus.

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.

Nurodė, kad įvertinęs tai, jog pareiškėjai apie numatomas komandiruotes buvo pranešama ir žinoma iš anksto, komandiruotės buvo Lietuvoje, buvimas komandiruotėje pareiškėjai nesutrukdė atsiimti skundžiamą sprendimą pašto įstaigoje darbo dieną ir pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų ir nenurodė aplinkybių, kurios jai trukdė dvi savaites po komandiruotės pabaigos kreiptis į advokatą ir pateikti skundą, nusprendė, kad pareiškėja nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, todėl pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis skundo padavimo terminui atnaujinti. Vien tik faktas, kad pareiškėja buvo komandiruotėje, savaime negali būti laikomas svarbia aplinkybe skundo padavimo terminui atnaujinti, tačiau būtina įvertinti ir pareiškėjos elgesį nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos iki skundo pateikimo, t. y. ar pareiškėja, siekdama apginti savo pažeistas teises, veikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Atsakovo tvirtinimu, faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėja neveikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Skunde teismui pareiškėja taip pat nepaaiškino, kodėl, žinodama apie tai, kad jau pasibaigęs sprendimo apskundimo terminas, į advokatą ji kreipėsi praėjus dviem savaitėms po komandiruotės. Nurodė, kad sprendimo priėmimo metu Muitinės departamentui nebuvo žinoma apie 2013 m. liepos 24 d. sutartį, sudarytą tarp advokatės ir pareiškėjos dėl dokumentų parengimo, kadangi ši sutartis Muitinės departamentui nebuvo pateikta. Todėl Muitinės departamentas konstatavo, kad pateiktas 2013 m. liepos 24 d. skundas ir prašymas dėl termino atnaujinimo pasirašytas ne pareiškėjos, bet jos atstovės advokatės Alfredos Pūkienės. Kartu pateikta atstovavimo sutartis sudaryta 2013 m. liepos 26 d., kas reiškia, kad 2013 m. liepos 24 d. prašymas dėl termino atnaujinimo pasirašytas advokatės Alfredos Pūkienės, kuri tuo metu neturėjo teisės atstovauti pareiškėjai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą yra siejamas su Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0052, kuriuo pareiškėjai ir kitiems asmenims buvo įregistruota solidari mokestinė prievolė muitinei už deklaruojamų mokesčių nedeklaravimą, apskundimu. Skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 sprendimo Nr. 2TR-19-0052 Muitinės departamentui pareiškėja pateikė 2013 m. liepos 26 d. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalį, būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo sprendimo. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios, pvz., fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio bei nesusijusios su aplinkybėmis, kurios galėjo sudaryti kliūtis, nepriklausančias nuo pareiškėjos valios, pateikti skundą nustatytu terminu. Todėl konstatavo, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą pagrįstumo. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2013 m. liepos 26 d. sutartį advokatei buvo pavesta teisė pasirašyti su ginčų susijusius dokumentus, skundas Muitinės departamentui buvo pateiktas taip pat 2013 m. liepos 26 d., todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad prašymas dėl termino atnaujinimo pasirašytas advokatės Alfredos Pūkienės, kuri tuo metu neturėjo teisės atstovauti pareiškėjai. Tačiau, teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad 2013 m. birželio 14 d. po komandiruotės pašto skyriuje atsiėmė teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriame nustatytas kalendorinių 20 dienų, t. y. nuo 2013 m. birželio 15 d. iki 2013 m. liepos 5 d., terminas skundui paduoti. 2013 m. birželio 17-21 d., birželio 25-28 d. ir liepos 2-5 d. pareiškėja buvo komandiruotėse, dėl to negalėjo susisiekti su advokatu ir laiku parengti skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo. Pažymi, kad teismų praktikoje termino praleidimas dėl išvykimo į komandiruotę yra pripažįstama svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjos išvykimas į komandiruotę nesusijęs su aplinkybėmis, kurios galėjo sudaryti kliūtis pateikti skundą nustatytu terminu, pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą sprendimą, kuris atitiktų įstatymo dvasią bei neprieštarautų bendriesiems teisingumo bei teisėtumo principams. Nevertindamas byloje pateiktų objektyvių termino praleidimo priežasčių teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendime nėra pagrindžiama, kodėl termino skundui paduoti metu pareiškėjos buvimas komandiruotėje nėra aplinkybė, nepriklausanti nuo asmens valios ir objektyviai trukdanti atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos Baltarusijos tautybę ir dėl to objektyviai kylančius sunkumus suprasti teisės terminiją lietuvių kalba, neanalizavo pareiškėjos individualaus sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standarto ir neatsižvelgė į tai, kad terminą pareiškėja praleido ne dėl piktybinių priežasčių. Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad potvarkis dėl komandiruotės jos darbovietėje yra priimamas likus kelioms dienoms iki komandiruotės. Pareiškėjos teigimu, neturi reikšmės, ar asmuo komandiruojamas Lietuvos teritorijoje ar už Lietuvos Respublikos ribų, nes komandiruotės metu yra tiek už savo darbovietės, tiek ir gyvenamosios vietos ribų.

Atsakovas su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsakovas nurodo, kad įvertinus tai, jog pareiškėjai apie numatomas komandiruotes buvo pranešama ir žinoma iš anksto, komandiruotės buvo Lietuvoje, buvimas komandiruotėje pareiškėjai nesutrukdė atsiimti skundžiamą sprendimą pašto įstaigoje darbo dieną ir pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų bei nenurodė aplinkybių, kurios jai trukdė dvi savaites po komandiruotės pabaigos kreiptis į advokatą ir pateikti skundą, darytina išvada, kad pareiškėja nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, todėl prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis skundo padavimo terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) teisėtai ir pagrįstai neatnaujino pareiškėjai skundo padavimo termino dėl teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo.

Nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0052 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“ gavo 2013 m. birželio 14 d. (b. l. 54). Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Pareiškėja skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo pateikė 2013 m. liepos 26 d. (b. l. 57), t. y. praleidus Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas.

Mokesčių administravimo įstatyme nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti atsižvelgiama, ar aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti apskundimo teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į atitinkamą instituciją per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teigimu, netenkinant jos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės dėl pareiškėjos nuolatinių komandiruočių ir nemotyvuota, kodėl išvykimas į komandiruotę nelaikytas aplinkybe, kuri galėjo sudaryti kliūtis pateikti skundą nustatytu terminu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2013 m. birželio 17-21 d., birželio 25-28 d. ir liepos 2-5 d. buvo komandiruotėse kitame Lietuvos mieste nei yra nuolatinė jos darbo vieta (b. l. 28-29). Potvarkis dėl pareiškėjos komandiruočių 2013 m. birželio 17-21 d. ir birželio 25-28 d. priimtas 2013 m. birželio 6 d., todėl pareiškėja apie šias komandiruotes žinojo iš anksto. Pareiškėja neargumentuoja, kaip jos darbas ar komandiruotės į kitą Lietuvos miestą užkirto galimybę jai pačiai ar per įgaliotus asmenis pateikti skundą Muitinės departamentui, kitaip tariant, pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu.

Pažymėtina, kad įstatyme numatytas pakankamai trumpas, dvidešimties dienų terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes, priešingu atveju, jų pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai mokestiniame ginče gali būti neginami. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėja atstovavimo sutartį su advokate sudarė tik 2013 m. liepos 26 d. (b. l. 18). Skundą Muitinės departamentui V. B. pateikė taip pat 2013 m. liepos 26 d. Pareiškėja nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių, 2013 m. liepos 4 d. pasibaigus skundo padavimo terminui, ji delsė kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo ir delsė paduoti skundą Muitinės departamentui. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog daugiau nei 20 dienų praleistas skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Muitinės departamentas nagrinėjamu atveju pagrįstai ginčijamu sprendimu atsisakė atnaujinti skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminą.

Pažymėtina, kad vien apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja nepakankamai supranta lietuvių kalbą, teismų praktikoje savaime nepripažįstama svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr., pvz., administracinę bylą Nr. AS143-454/2013, administracinę bylą Nr. AS525-726/2009).

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Virginija Volskienė