AS-17-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-17-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02949-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ajam pensijų skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. S. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. gegužės 30 d. išsiuntė paštu teismui skundą, kuriame prašė: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751; atnaujinti skundo padavimo senaties terminą, kadangi VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. (6.5)I-3751 atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą; priteisti pareiškėjai iš atsakovo 13 216 Lt senatvės pensijos skirtumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nurodęs, kad pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, 2014 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. birželio 30 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui ginčijamus VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 bei šių sprendimų gavimo datas patvirtinančius įrodymus. Tuo atveju, jei yra praleistas skundo dėl ginčijamų sprendimų teismui padavimo terminas, teismas nutartyje įvardijo pareiškėjos teisę pateikti motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą.

Pareiškėja T. S. 2014 m. birželio 20 d. padavė teismui raštą dėl skundo trūkumų pašalinimo, su kuriuo kartu padavė VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 bei šių sprendimų gavimo datas patvirtinančius įrodymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi T. S. skundą laikė nepaduotu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, nustatė, jog pareiškėja, šalindama trūkumus, padavė teismui reikalautus VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 bei išrašus apie siuntų gavimą. Teismas nurodė, jog šių išrašų apie siuntų gavimą negali vertinti kaip įrodymų, pagrindžiančių ginčijamų sprendimų įteikimo pareiškėjai datas, kadangi šie išrašai nepatvirtinti Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka (žr. šių taisyklių 35, 53, 54 punktus). Teismas taip pat nurodė, kad iš pateiktų išrašų matyti, jog siuntos pareiškėjai buvo įteiktos 2014 m. kovo 28 d. ir 2014 m. balandžio 25 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2014 m. gegužės 30 d. (žr. pašto voką su spaudu), t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo terminą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, neatsižvelgė į nutartyje pateiktą išaiškinimą ir neprašė teismo atnaujinti skundo dėl ginčijamų sprendimų teismui padavimo terminą. Konstatuota, kad pareiškėja 2014 m. birželio 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

III. Pareiškėja T. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą nagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo.

Pareiškėja be aplinkybių, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, atskirajame skunde nurodo, kad 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, 2014 m. gegužės 15 d. (patvirtina siuntos Nr. RN950526346LT vokas) gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį (administracinė byla Nr. 1-8063-244/2014), kurioje atsisakoma priimti pareiškėjos skundą, kadangi ji nepateikė duomenų, kad apskundė VSDFV sprendimus atsisakyti nagrinėti jos skundus ir nesilaikė išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Skundą su priedais (kur buvo VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. (6.5) 1-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. (6.6) 1-3751) pareiškėja gavo tik 2014 m. birželio 16 d. (patvirtina siuntos RN 906527280LT vokas). Pareiškėja taip pat nurodo, jog 2014 m. gegužės 30 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.6) 1-3751, atnaujinti skundo padavimo senaties terminą, kadangi VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. atsakyme Nr. (6.6) 1-3751 atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą (taip buvo išnaudotos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka galimybės) bei pasiūlė kreiptis į teismą, priteisti iš atsakovo senatvės pensijos skirtumą – 13 216 Lt.

Pareiškėja nurodo, jog nepraleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimties dienų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo termino, o Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į jos paduotą 2014 m. balandžio 29 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir 2014 m. gegužės 15 d. gautą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį (administracinė byla Nr. 1-8063-244/2014), kurioje atsisakoma priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos teigimu, terminą skundui paduoti reikia skaičiuoti nuo 2014 m. gegužės 15 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja T. S. atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėja, 2014 m. gegužės 30 d. kreipdamasi į teismą, prašė: panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751; atnaujinti skundo padavimo senaties terminą, kadangi VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. (6.5)I-3751 atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą; priteisti pareiškėjai 13 216 Lt senatvės pensijos skirtumą.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjos skundas atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, 2014 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. birželio 30 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui ginčijamus VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 bei šių sprendimų gavimo datas patvirtinančius įrodymus. Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei yra praleistas skundo dėl ginčijamų sprendimų teismui padavimo terminas, pareiškėja turi teisę pateikti motyvuotą ir objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą.

Pareiškėja 2014 m. birželio 20 d. padavė teismui raštą dėl skundo trūkumų pašalinimo, su kuriuo kartu padavė VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 bei šių sprendimų gavimo datas patvirtinančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2014 m. birželio 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Teismas nustatė, kad siuntos pareiškėjai buvo įteiktos 2014 m. kovo 28 d. ir 2014 m. balandžio 25 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2014 m. gegužės 30 d., t. y. praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo terminą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, neatsižvelgė į nutartyje pateiktą išaiškinimą ir neprašė teismo atnaujinti skundo dėl ginčijamų sprendimų teismui padavimo terminą.

Teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji kėlė iš esmės kelis skirtingus reikalavimus, t. y. panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 bei priteisti pareiškėjai iš atsakovo 13 216 Lt senatvės pensijos skirtumą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pasisakyti dėl visų pareiškėjos skundo reikalavimų priėmimo klausimo.

Dėl reikalavimo priteisti senatvės pensijos nepriemoką

Iš skundo ir atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėja, skunde formuluodama reikalavimą priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 13 216 Lt senatvės pensijos nepriemoką, siekia Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pagrindu sumažintos senatvės pensijos dalies priteisimo, t. y. pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus veiksmais nemokėti jai tam tikro dydžio pensijos.

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios sąlygos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ankstesnė Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 (trejus) metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Aiškindama minėtas Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad jos neabejotinai patvirtina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, AS525-813/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Be to, ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1101/2014).

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateiktų duomenų, pareiškėja su 2014 m. vasario 7 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ąjį pensijų skyrių dėl informacijos apie pareiškėjai išmokėtą senatvės pensiją. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-asis pensijų skyrius 2014 m. vasario 18 d. raštu Nr. (10.1)3-20657 pateikė duomenis apie pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dydžius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kai buvo taikomos Laikinojo įstatymo nuostatos (b. l. 16–17).

Pareiškėja 2014 m. vasario 19 d. kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu išmokėti jai senatvės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Laikinojo įstatymo taikymo, – 13 216 Lt (b. l. 18–21). Fondo valdyba 2014 m. kovo 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-2730 konstatavo, jog Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją apskundimo terminą pareiškėja praleido, bei pareiškėjos 2014 m. vasario 19 d. prašymą atsisakė nagrinėti, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos) nustatytą 3 (trejų) metų skundo padavimo terminą, ir nurodė, kad, jei iki 2014 m. balandžio 15 d. pareiškėja pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 22).

Pareiškėja 2014 m. balandžio 12 d. dar kartą kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu iš naujo nagrinėti jos skundą bei išmokėti jai senatvės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Laikinojo įstatymo taikymo, – 13 216 Lt, taip pat pareiškėja nurodė, jog, jos manymu, ji nepraleido 3 (trejų) metų senaties termino (b. l. 23–24). Fondo valdyba 2014 m. balandžio 22 d. sprendime Nr. (6.5)I-3751 konstatavo, jog pareiškėjos 2014 m. balandžio 12 d. prašyme nenurodytos aplinkybės ar dokumentai, kurie galėtų įrodyti, kad 3 (trejų) metų apskundimo terminą pareiškėja praleido dėl pateisinamų, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, bei atsisakė atnaujinti praleistą terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti ir nenagrinėjo pareiškėjos 2014 m. vasario 19 d. ir 2014 m. balandžio 12 d. prašymų, kaip paduotų praleidus apskundimo terminą (b. l. 25).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas bylos aplinkybes bei nurodytų VSDFV sprendimų turinį, konstatuoja, jog pareiškėjos senatvės pensijos dalies išmokėjimo klausimas nebuvo iš esmės išnagrinėtas, t. y. VSDFV, atsisakydama nagrinėti pareiškėjos prašymus, šį klausimą paliko nenagrinėtą.

Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).

Atsižvelgdama į išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šios bylos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra nebuvo užbaigta sėkmingai, o pareiškėjos argumentai, kad ji pasinaudojo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nepagrįsti. Šios aplinkybės yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo priteisti senatvės pensijos nepriemoką pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl reikalavimų panaikinti Fondo valdybos sprendimus

Pareiškėja savo skunde taip pat reiškė reikalavimus panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo terminą ir neprašė teismo atnaujinti šį terminą.

Kaip jau konstatavo teisėjų kolegija, VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3751 pareiškėjos skundai dėl pensijos nepriemokos neišmokėjimo nebuvo išnagrinėti iš esmės. Taigi šie Fondo valdybos sprendimai nelaikyti sprendimais, priimtais išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl jiems apskųsti taikytina ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto sprendimo apskundimo tvarka, o šio straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai siuntos su ginčijamais VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3751 buvo įteiktos 2014 m. kovo 28 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. (b. l. 26–28), taigi iš esmės nuo tada pareiškėjai tapo žinoma apie Fondo valdybos priimtus ginčijamus sprendimus. Pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2014 m. gegužės 30 d., taigi praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan. Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog administracinėje byloje Nr. 1-8063-244/2014 pareiškėja T. S. 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti jai iš VSDFV Vilniaus skyriaus senatvės pensijos skirtumą – 13 2013 Lt. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, konstatavęs, kad pareiškėja nesilaikė bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Iš prie skundo pridėtų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėja, nors ir kreipėsi į VSDFV, tačiau Fondo valdyba nustatė, kad skundas pateiktas praleidus jo padavimo terminą ir pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti, o pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra apskundusi VSDFV sprendimą atsisakyti nagrinėti jos skundą, taip, kaip yra nurodyta VSDFV 2014 m. kovo 24 d. rašte Nr. (6.5)I-2730, bei kad VSDFV išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir dėl jo priėmė sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje pateiktų pareiškėjos skundo priedų matyti, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje skundžiamus VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 buvo pateikusi ir pirmą kartą kreipdamasi su skundu dėl senatvės pensijos išmokėjimo administracinėje byloje Nr. 1-8063-244/2014.

Nors pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad terminas kreiptis į teismą nagrinėjamoje byloje turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 m. gegužės 15 d., kada ji gavo pirmiau nurodytą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-8063-244/2014, tačiau šie pareiškėjos argumentai nepagrindžia to fakto, kad pareiškėjai apie skundžiamus Fondo valdybos sprendimus tapo žinoma tik susipažinus su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi, ir kad tai paneigtų tą pareiškėjos skunde nurodomą aplinkybę, jog pareiškėja apie ginčijamus VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 sužinojo 2014 m. kovo 28 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. atsiėmusi siuntas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja neprašė atnaujinti termino kreiptis į teismą dėl ginčijamų Fondo valdybos sprendimų apskundimo, tačiau iš pareiškėjos atskirojo skundo argumentų matyti pareiškėjos valia, kad jos ginčas dėl Fondo valdybos sprendimų būtų priimtas nagrinėti teisme bei esant praleistam terminui kreiptis į teismą šis terminas būtų atnaujinamas. Pažymėtina, jog pareiškėjos skunde bei atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su termino skundui paduoti skaičiavimu, iš esmės yra tos aplinkybės, dėl kurių yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja siekia šio termino skundui paduoti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, t. y., kad pareiškėja jau anksčiau kreipėsi į teismą dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo, kartu paduodama teismui ir nagrinėjamoje byloje ginčijamus sprendimus, tačiau pareiškėjai nebuvo išaiškinta galimybė juos apskųsti administracinėje byloje Nr. 1-8063-244/2014, tai, kad pareiškėja iš karto, gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį, nedelsdama dar kartą kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti ginčijamus Fondo valdybos sprendimus bei priteisti senatvės pensijos nepriemoką, taip pat tai, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartyje, nustatęs pareiškėjos skundo trūkumus, aiškiai neįvardijo, kad pareiškėja praleido skundo padavimo dėl reikalavimų panaikinti Fondo valdybos sprendimus terminą, bei tai, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą 2014 m. gegužės 30 d., buvo nesąžininga, neatidi ir pernelyg ilgai delsė ginti savo teises (ypač pažymėtina, kad pareiškėja labai nežymiai praleido terminą apskųsti VSDFV 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751), daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti pareiškėjai kreipimosi į teismą terminą dėl VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3751 apskundimo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį, t. y. pareiškėjos T. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 tenkinti ir šį terminą atnaujinti. Šio pareiškėjos skundo reikalavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties dalis, kuria nepriimtas nagrinėti pareiškėjos reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 13 216 Lt senatvės pensijos skirtumą, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjos T. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2730 ir 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3751 tenkinti ir šį terminą atnaujinti. Šio pareiškėjos skundo reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė