2K-124/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-124/2014 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.13 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Tomo Staniulio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) dvejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta 2003 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – šeši mėnesiai laisvės atėmimo – ir subendrinta bausmė nustatyta dveji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į A. M. paskirtą bausmę įskaitytas suėmime nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. ir nuo 2008 m. birželio 3 d. išbūtas laikas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie už šioje byloje A. M. inkriminuotą nusikaltimą paskirtos bausmės pridėta dalis 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės bei nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Šioje byloje nuteistas ir A. Š., tačiau dėl jo kasacinio skundo nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. M. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. Š., siekdamas turtinės naudos, pardavė žmones: 2005 m. vasario 24 d., apie 15.00 val., prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), už 1000 Lt nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams pardavė V. ir S. N. išvežti į užsienį dirbti prostitutėmis.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniame skunde prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį, kuria, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie už šioje byloje A. M. inkriminuotą nusikaltimą paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskirtos bei neatliktos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, ir palikti galioti šią Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį.

Skunde prokuroras nurodo, kad 2001 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje A. M. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 1, 5 dalis laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi šios nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams ir trims mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 7 d. nutartimi A. M. buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi minėtą nutartį panaikino ir grąžino A. M. atlikti neatliktos vienerių metų aštuonių mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą (kurioje paduodamas kasacinis skundas), A. M. neatvyko į teismo posėdį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kardomoji priemonė jam pakeista į suėmimą, vėliau paskelbta paieška. Pagal Europos arešto orderį A. M. 2008 m. birželio 3 d. sulaikytas Didžiojoje Britanijoje bei pargabentas į Lietuvą. 2008 m. liepos 15 d. asmens faktinio sulaikymo akte nurodyta, kad jis sulaikytas remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. bei 2008 m. sausio 28 d. nutartimis, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas, kuris buvo tęsiamas iki pat 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio priėmimo. 2010 m. spalio 6 d. A. M. paleistas pasibaigus 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės terminui.

Prokuroro teigimu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos l. e. direktoriaus pareigas 2011 m. sausio 26 d. atsakyme bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus l. e. direktoriaus pareigas 2011 m. sausio 19 d. atsakyme į Generalinės prokuratūros paklausimą paaiškinta, kad pagal 2008 m. liepos 15 d. asmens faktinio sulaikymo aktą galima konstatuoti, jog A. M. sulaikytas vykdant kelis teismų sprendimus, iš jų ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, todėl bausmės pagal šią nutartį pradžia nustatyta atsižvelgiant į A. M. sulaikymo laiką, nurodytą 2008 m. liepos 15 d. asmens faktinio sulaikymo akte, o neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (vieneri metai aštuoni mėnesiai ir penkios dienos) terminas baigėsi 2010 m. kovo 20 d. Tačiau, anot prokuroro, vis dėl to A. M. iš izoliatoriaus paleistas nebuvo, nes nuo 2008 m. liepos 15 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas šioje baudžiamojoje byloje. Pagal BK 66 straipsnį kardomojo kalinimo laikas visais atvejais įskaitomas į paskirtos bausmės laiką, tačiau, prokuroro įsitikinimu, taip yra tik tuo atveju, kai suėmimas asmeniui buvo taikytas tiriant ir nagrinėjant bylą, kurioje priimamas nuosprendis. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas, formaliai pasiremdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pažyma, padarė neteisingą išvadą, kad 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis buvo įvykdyta ir nuteistasis atliko 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.

Prokuroro teigimu, kardomosiomis priemonėmis siekiama visai kitų tikslų, nei skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Be to, tardymo izoliatorius pataisos įstaigų funkcijų nevykdo, išskyrus tik kardomąją priemonę-suėmimą ir arešto bausmę. Į pataisos įstaigą A. M. nebuvo siunčiamas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Todėl prokuroras mano, kad negali būti laikoma, jog asmuo, kuriam taikomas suėmimas ir kuris laikomas tardymo izoliatoriuje vienoje baudžiamojoje byloje, kartu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą nuosprendžiu kitoje byloje. Laikantis priešingos nuomonės, t. y. kad bausmė pagal 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį vis tik buvo atlikta, prokuroro įsitikinimu, nebelieka pagrindo taikyti BK 64 straipsnį, be to, tuomet nelieka ir pagrindo, vadovaujantis BK 66 straipsniu, kardomajame kalinime-suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. liepos 15 d. iki 2010 m. kovo 20 d. įskaityti į bausmę šioje byloje.

Todėl, prokuroro manymu, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas aptariamą dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir ši apeliacinio teismo nuosprendžio dalis naikintina, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti nepakeistas.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu A. M. paskirtą bausmę subendrindamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendyje padarė neteisingas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo bendrinant bausmes padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos.

Iš bylos dokumentų matyti, kad A. M. 2005 m. vasario 24 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos (neatlikęs vienerių metų aštuonių mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės dalies). Dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos, o vėliau ir dėl pasislėpimo nuo teisėsaugos organų atsirado du teisiniai pagrindai A. M. riboti laisvę: 1) A. M. turėjo būti grąžintas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį – tai buvo nuspręsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ir 2) dėl 2005 m. vasario 24 d. padarytos nusikalstamos veikos galėjo būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas, tai ir buvo padaryta Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi. Pagal Europos arešto orderį A. M. 2008 m. birželio 3 d. sulaikius Didžiojoje Britanijoje ir po to pargabenus į Lietuvą, jis turėjo du procesinius statusus – nuteistojo vienoje byloje ir suimtojo kitoje byloje. Tokios bylos aplinkybės nėra pagrindas nuspręsti, kad A. M. nuo 2008 m. birželio 3 d. atlikinėjo neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį ir kartu buvo suėmime, kurio laikas pagal BK 66 straipsnio nuostatas turėjo būti ir buvo įskaitytas į už 2005 m. vasario 24 d. padarytos nusikalstamos veikos padarymą skirtos bausmės laiką. Nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai, t. y. konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant išvadą, kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė.

Klaipėdos apygardos teismas, 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu A. M. nuo 2008 m. birželio 3 d. nelaisvėje išbūtą laiką (kaip ir suėmimo laiką nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 21 d.) įskaitydamas į laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už 2005 m. vasario 24 d. padarytą nusikalstamą veiką, laiką, tačiau nelaikydamas, kad A. M. jau yra atlikęs bausmę (paskirtą 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi) už kitą anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę A. M. atliko 2010 m. spalio 6 d. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio kildintina išvada, jog A. M. iš kalinimo vietos buvo paleistas per vėlai, yra neteisinga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį, kuria, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie A. M. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskirtos bei neatliktos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis

Gintaras Goda