AS-30-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-30-520/2015

Teisminio proceso Nr. 33-63-3-00696-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.2, 79.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-122-14, įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą priimti naują sprendimą, iš atsakovų solidariai priteisti 500 000 Lt neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo skundo teismui pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartimi visi Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai nušalinti nuo administracinės bylos nagrinėjimo, byla perduota Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja neturtinę žalą sieja ne tik su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėtais veiksmais – taip pat su neteisėtu Teisingumo ministerijos neveikimu, bei pažymėjo, jog Teisingumo ministerija yra centrinis administravimo subjektas, todėl šiuo atveju byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

II. Pareiškėja T. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjos skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartimi byla buvo perduota būtent Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja pažymi, kad pagrindinis jos skundo reikalavimas – panaikinti skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjai skirti gynėją baudžiamojoje byloje, todėl, pareiškėjos vertinimu, ši byla nėra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja T. Ž. ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, nurodant, jog administracinė byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2014 m. liepos 7 d. nutartimi (nutartį pasirašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis) (b. l. 18–19) Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjai buvo nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-1257-386/2014, kurioje skundą yra padavusi pareiškėja, nagrinėjimo, nurodžius, kad proceso dalyviams, vertinant juos kaip objektyvius stebėtojus, gali kilti abejonių teismo nešališkumu, todėl byla perduota Panevėžio apygardos administraciniam teismui, neišsprendus pareiškėjos skundo priėmimo klausimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio, reglamentuojančio bylos perdavimą kitam teismui, 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus, jų pakeisti kitais tame teisme negalima. Šį klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas atitinkamo teismo pirmininko teikimu (ABTĮ 70 str. 2 d.), o bylą, iš vieno teismo perduotą kitam, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnyje numatytus atvejus – bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų sprendimo (ABTĮ 70 str. 4 d.).

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2014 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos skundo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas, gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu perduotą bylą, turėjo išspręsti skundo priėmimo klausimą, inter alia – ir skundo teismingumo klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS624-708/2014 argumentus). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi negalėjo perduoti nagrinėti administracinės bylos iš esmės Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kaip kad teigia atskirajame skunde pareiškėja, nes priimant minėtą nutartį byla nebuvo iškelta Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

ABTĮ 35 straipsnis reglamentuoja skundo padavimo atitinkamam administraciniam teismui tvarką ir nustato, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaverčiai savo teisine padėtimi, teismą, kuriame bus nagrinėjama byla, turi teisę pasirinkti pareiškėjas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, kaip įtariama, pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus. Atsižvelgus į tai, kad teismas jau skundo priėmimo stadijoje turi įvertinti, ar pareiškėjo skundu reiškiami reikalavimai visiems įvardytiems atsakovams yra reiškiami tinkamai, ar jie sukelia teisines pasekmes ir ar jie gali būti savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku ir pan. Tik įvertinus minėtas aplinkybes, atsirastų įstatymuose įvirtintos sąlygos tinkamai išspręsti administracinės bylos priskirtinumo konkrečiam teismui klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje AS624-708/2014 ir joje nurodomą praktiką).

Įvertinus šioje byloje paduotą pareiškėjos skundą, matyti, jog skundo pagrindinis reikalavimas yra susijęs su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo panaikinimu ir įpareigojimu priimti naują sprendimą, o išvestinis – dėl neturtinės žalos, padarytos, kiek galima nustatyti iš skundo turinio, neteisėtais valstybinės valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo. Kadangi valstybei bylose dėl žalos atlyginimo atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 932), todėl valstybei šioje byloje turėtų atstovauti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atitinkamai – skundas pagal ABTĮ 35 straipsnio nuostatas yra teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad pareiškėja su skundu pirmiausia ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjos skunde atsakovais dėl žalos atlyginimo yra nurodomi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, iš kurių solidariai prašoma priteisti neturtinę žalą, skunde nedetalizuojama, kokiais konkrečiais veiksmais minėtos institucijos prisidėjo prie prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo, dėl kokių priežasčių Lietuvos valstybei turėtų atstovauti Vyriausybė, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, turėjo nagrinėti ir spręsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Vyriausybės įtraukimo į bylą klausimą (jų procesinės padėties klausimą), t. y. ar pareiškėja pagrįstai nurodė atsakovu Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, o Lietuvos valstybės atstovu – Vyriausybę, ir ar nereikia priimti nutarties, kurioje būtų nurodyta, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai), kas atstovaus Lietuvos valstybei, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą) (ABTĮ 37 str. 4 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja, nesutikdama su tuo, kad byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atskirajame skunde akcentuoja aplinkybes, susijusias su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo neteisėtumu, bei nurodo, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme bei Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtos administracinės bylos, kuriose atsakovais buvo įtraukta Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o kartu su šia Tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus bei atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes bei procesą administraciniame teisme reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos T. Ž. skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas iš dalies yra tenkinamas, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis yra naikinama, o pareiškėjos T. Ž. skundo priėmimo klausimas perduodamas Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo reikalavimą – priimti nagrinėti jos skundą Panevėžio apygardos administraciniame teisme, tačiau šis reikalavimas negali būti tenkinamas dėl to, kad ABTĮ nenustato teisės apeliacinės instancijos teismui priimti nagrinėti skundus, nes tai pirmosios instancijos teismo kompetencija (ABTĮ 37 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos T. Ž. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė