A-333-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-333-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08318-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – i rpareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 1P-1649 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. D. ir jo atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1P-1649); 2) grąžinti į Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM, trečiasis suinteresuotas asmuo) posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Alytaus krovinių poste, pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu Nr. 1P-1649 jam tarnybinė nuobauda buvo paskirta remiantis 2013 m. lapkričio 13 d. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus A. D. veiksmų Nr. 7B-2423 (toliau – ir TP išvada), kurioje nurodyta, kad jam dirbant nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 21.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. 01.00 val. pėsčiųjų kanale esančiose darbo vietose K7 ir K17 per postą iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką perėjo 31 asmuo, iš jų 9 asmenų žodinių muitinės deklaracijų duomenys nebuvo suvesti į Žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinę sistemą (toliau – ir KŽD sistema), o 2013 m. rugsėjo 17 d. nuo 01.00 val. iki 05.00 val. perėjo 31 asmuo, iš jų 22asmenų žodinių muitinės deklaracijų duomenys nebuvo suvesti į KŽD sistemą.

Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas Nr. 1P-1649 yra neteisėtas dėl atsakovo padarytų esminių procedūrinių pažeidimų. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237(toliau – ir Taisyklės) 26 punktas nustato 20 dienų terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti bei išvadai pateikti. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos 2013 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas Muitinės departamente gautas 2013 m. spalio 21 d., o TP išvada surašyta 2013 m. lapkričio 13 d., t.y. praėjus 23 dienoms nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą dienos. Įsakymas Nr. 1P-1649 priimtas remiantis TP išvada, kuri surašyta pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Pareiškėjas teigė, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta ir dėl to, kad ji neadekvati padarytam pažeidimui. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.

Statuto 37 straipsnio 2 dalyje (1-13 punktai) pateiktas pavyzdinis sąrašas veikų už kurias gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Įsakymo Nr. 1P-1649 preambulėje nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – Statuto 37 straipsnio 2 dalies 13 punktas (už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama muitinės pareigūno pareigoms ar muitinės pareigūno etikai), taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktas, kuriame įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata (kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams).

TP išvadoje kitais, t.y. įstatymų nereglamentuotais, veiksmais, šiurkščiai pažeidžiančiais muitinės pareigūno etikos principus bei pareigas, buvo įvardyti pareiškėjo veiksmai, kad TP išvadoje nurodytu tarnybos laiku jis dalies keleivių žodinių deklaracijų duomenų neįregistravo į KŽD sistemą, sistemingai nevykdė darbo vietai K7 ir K17 nustatytų pareigų, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 20 straipsnio 4 dalies 2,7 punktą, Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM)Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. rugsėjo 26 d.

įsakymu Nr. 3B-636 (toliau – ir Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklės) 4.6.1 punktą ir III skyriaus „Darbo vietų ir pareigūnų veiksmų aprašymas“ K17 darbo vietos 1,2 punktus, Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1B-392 (toliau – ir MD Įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintas Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 439 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašas)9.1 punktą, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. 3B-477 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1B-392 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte nurodytos tvarkos“ (toliau – ir Kauno TM viršininko Įsakymu Nr. 3B-477 patvirtinto MD Įsakymo Nr.1B-392 9 punkto taikymo tvarka) 1.1 punktą, Kauno TM Kybartų kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno TM viršininko 2004 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 3B-962 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 34.1, 34.4, 34.14, 34.26 punktus.

Pareiškėjo teigimu, TP išvadoje nurodyti pažeidimai, kvalifikuoti pagal minėtas teisės normas, nėra esminiai ir negali būti traktuojami šiurkščiais Statuto 37 straipsnio 2 dalies bei Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio nuostatų prasme. Šios teisės normos yra dispozityvios, reiškiančios, kad net ir tuo atveju, jei padaryta veika atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką, darbdavys turi teisę, bet ne pareigą atleisti darbuotoją iš užimamų pareigų. Kiekvienu atveju tarnybinė nuobauda turi būti skiriama įvertinus tarnybiniu nusižengimu padarytą žalą, valstybės tarnautojo asmenines savybes, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus.

Pareiškėjas nesutiko su TP išvadoje pateiktu vertinimu, esą TP išvadoje nurodytomis veikomis jis sulaužė muitinės pareigūno priesaiką. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pripažįsta, jog savo pareigas TP išvadoje nurodytu laiku atliko nevisiškai tinkamai, tačiau teigė, kad nurodyti teisės aktų pažeidimai nėra esminiai, nėra tokie, kuriais būtų iš esmės pažeidžiamos svarbiausios muitinės pareigūno pareigos, pakertamas pasitikėjimas muitine, sulaužoma duota priesaika. Be to, nusižengimai padaryti ne tyčia, o per aplaidumą.

Todėl TP išvadoje pateiktas kvalifikavimas, esą padaryti nusižengimai yra šiurkštūs ir suteikiantys pagrindą taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą, yra neadekvatus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis tarnybinį nusižengimą tyrusiai komisijai (toliau – ir Komisija) paaiškino, jog visų žodinių deklaracijų duomenų į nesuvedė į KŽD sistemą taupydamas laiką, nes asmenys deklaravo gabenantys tik asmeninius daiktus ir deklaruojamų daiktų neturi. Nors Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklėse aprašyti K17 darbo vietos pareigūnų veiksmai tokios galimybės nenumato, tačiau, anot pareiškėjo, kitų postų vidaus darbo taisyklėse muitinės pareigūnams suteikta diskrecija tam tikrais atvejais nesuvedinėti keleivių žodinių deklaracijų duomenų į KŽD sistemą.

Dėl keleivių rizikos vertinimo epizodo pareiškėjas Komisijai paaiškino, kad keleivių išvaizda įtarimo jam nesukėlė dėl to, kad buvo tamsus paros metas. Be to, pareiškėjas teigė, kad paskutiniu metu (įskaitant TP išvadoje nurodytus pažeidimų padarymo laikotarpius) jis turėjo sveikatos problemų: vargino padidėjęs kraujospūdis, pasireiškęs galvos skausmu ir svaigimu, regėjimo pablogėjimu, dėl ko tapo sunkiau būti atidžiam ir susikaupti, ypač dirbant naktį.

Pagal teismų praktiką tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyta, kodėl valstybės tarnautojui skiriam pati griežčiausia nuobauda. TP išvadoje ir Įsakyme Nr. 1P-1649 tai nenurodyta. Pareiškėjas, pripažindamas, kad pareigų, nurodytų TP išvadoje nurodytu laiku ir išvardytuose teisės aktuose, jis galbūt nevykdė pavyzdingai, tačiau teigė, kad dėl jo padarytų nusižengimų nekilo sunkių pasekmių, nebuvo padaryta materialinė žala ( būtinoji sąlyga pagal Statuto 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą), nėra duomenų, kad būtų nukentėję asmenys ar viešasis interesas. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad muitinės sistemoje jis dirba ilgai (virš 16 metų), galiojančių nuobaudų neturi.

Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas teigė, kad jam paskirta nuobauda yra pernelyg griežta, todėl teismui nenustačius pagrindo panaikinti Įsakymą Nr. 1P-1649, prašė pakeisti paskirtą nuobaudą į švelnesnę.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 28–33) paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas ir TP išvada surašyta nepažeidžiant Taisyklėse nustatytų terminų. Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo informacijos įstaigoje gavimo dienos, o nuo pavedimo tikrintojui (komisijai) gavimo dienos (Taisyklių 6,7,20 punktai). Komisija, sudaryta tarnybiniam patikrinimui atlikti, pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą gavo 2013 m. spalio 24 d., todėl 2013 m. lapkričio 13 d. pateikdama TP išvadą komisija Taisyklių 20 punkte nustatyto tarnybinio patikrinimo atlikimo termino nepažeidė.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, esą jo padarytas tarnybinis nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu. Šiurkštaus tarnybinis nusižengimas apibrėžtas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje. Tai, kad pareiškėjas savo veikomis šiurkščiai pažeidė jo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įrodo tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai, nurodyti TP išvadoje. Pareiškėjas sistemingai atliko veiksmus, kurie prieštaravo muitinės pareigūno paskirčiai ir Muitinės įstatyme nustatytoms muitinės funkcijoms, be to, kai kuriuos veiksmus pareiškėjas atliko tyčia. Dėl pareiškėjo veikos kelių pamainų metu liko neįvykdytos esminės darbo vietos, į kurią pareiškėjas buvo paskirtas, funkcijos, o pareiškėjo nuslėpti duomenys turėjo įtakos muitinėje atliekamam rizikos vertinimui, įskaitant rizikos vertinimą vėlesnių pamainų metu, kai nebuvo žinoma duomenų apie pėsčiųjų vykimo per muitinės postą kartotinumą. Atsižvelgiant į pareiškėjo veikų pobūdį, jų pasekmes, kaltės formą, pažeidimų kartotinumą ir sistemingumą, pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė jo pareigas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

TP išvadoje išsamiai išdėstyta, kad pareiškėjas dvi savo tarnybos pamainas (2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 21.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. 01.00 val. ir 2013 m. rugsėjo 17 d. nuo 01.00 val. iki 05.00 val.) atlikdamas pareigas Kybartų kelio poste pėsčiųjų kanale K7 ir K17 darbo vietose, sistemingai nevykdė pareigos registruoti keleivių pateiktų žodinių deklaracijų duomenų į KŽD sistemą, o tam tikrais laikotarpiais iš viso nesistengė vykdyti savo pareigų, kadangi savo darbo vietoje muitinės patalpose be pateisinamų priežasčių buvo išjungęs šviesą ir kompiuterio monitorių, kai per postą pėsčiųjų taku ėjo asmenys, kurie siekdami kirsti valstybės sieną teisės aktų nustatyta tvarka sustodavo prie muitinio tikrinimo vietos ir paduodavo muitinės pareigūnui (pareiškėjui) savo asmens dokumentus.

Pareiškėjas minėtų tarnybos pamainų laikotarpiu nevertino akivaizdžių rizikos požymių, nustatytų muitinį tikrinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nepriimdavo sprendimo tikrinti rizikos požymius atitinkančius asmenis ir / ar jų gabenamą bagažą bei leisdavo šiems asmenis vykti į Lietuvos Respublikos teritoriją neatlikus detalaus muitinio tikrinimo, tokiu būdu nevykdė esminės muitinės paskirties – kontrabandos prevencijos. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 8 d. nepatikrino mažiausiai 14 asmenų, kurių išvaizda ar gabenamas bagažas kėlė akivaizdžią riziką, o 2013 m. rugsėjo 17 d.

– mažiausiai 20. Pareiškėjas sistemingai ignoravo akivaizdžius rizikos požymius, kai pėstieji buvo apsirengę labai šiltais, nenatūraliai išsipūtusiais rūbais, dažnai per didelių dydžių, kurių pečiai nenatūraliai pakilę, po rūbais matėsi stačiakampio formos daiktų kontūrai, gabeno po kelis sportinius ar kitokius krepšius, ėjo tamsiu paros metu, o kai kurie ėjo tą pačią naktį po kelis kartus. Pareiškėjas taip pat nesiėmė priemonių kitų rizikos požymių paieškai, t. y. nesinaudojo MGIRIS sistemos galimybėmis, siekdamas nustatyti, ar rizikos požymius atitinkantys asmenys yra žinomi kaip padarę pažeidimus.

Pareiškėjo argumentą, esą kitų postų vidaus darbo taisyklėse muitinės pareigūnams suteikta diskrecija tam tikrais atvejais nesuvedinėti keleivių žodinių deklaracijų duomenų į KŽD sistemą, atsakovas vertino kaip gynybos poziciją siekiant išvengti nuobaudos ir nepagrįstą prielaidą. Dėl pareiškėjo argumento, esą jis turėjo sveikatos problemų, atsakovas pažymėjo, kad šį argumentą pareiškėjas nurodė tik teismui tačiau jo nebuvo pateikęs nei savo darbo metu, nei tarnybinio patikrinimo metu, taip pat nepateikė sveikatos problemas patvirtinančių įrodymų dėl TP išvadoje nurodyto tarnybos laikotarpio. 2012 m. lapkričio 9 d. privalomo periodinio sveikatos tikrinimo metu pareiškėjo sveikatos būklė pripažinta tinkama eiti pareigas statutinėje tarnyboje, įskaitant darbą su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, darbą su kompiuteriu, darbą naktį, pamaininį darbą ir darbą lauko sąlygomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 86–88) trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai interpretuoja Taisyklių nuostatas, nes atsakovas procedūrinių terminų nepažeidė. Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, jam keliami aukštesni reikalavimai tarnyboje. Tarnybinė nuobauda buvo parinkta objektyviai, atitiko tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo sunkumą, tikslą nubausti pažeidimą padariusį pareigūną bei daryti įtaką jo ir kitų pareigūnų elgesiui (prevencinė reikšmė). TP išvadoje nustatyti pažeidimai, jų įvykdymo aplinkybės, pažeisti teisės aktai, kurie reglamentuoja pareiškėjo pareigų atlikimą. Muitinės postui priskirtų muitinės funkcijų netinkamas vykdymas suteikė pagrindą Muitinės departamento generaliniam direktoriui nepasitikėti pareiškėju ir skirti jam griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas2014 m. gegužės12 d. sprendimu (b. l. 140–147)pareiškėjo A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl pareiškėjui Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriui A. D. skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas prašė panaikinti nuobaudą arba ją pakeisti švelnesne motyvuodamas tuo, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, o paskirta nuobauda yra pernelyg griežta, nes padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų dėl jų padarytų tarnybinių nusižengimų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas bei Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237.

Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 p.). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 42 str., Taisyklių 21 p.).Pagal Taisyklių 6 punktą, pareigūną į pareigas priėmęs finansų ministras, Muitinės departamento direktorius arba muitinės įstaigos vadovas, gavęs Taisyklių 26 punkte nurodytą informaciją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paveda tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui, o jeigu tokio padalinio įstaigoje nėra – už personalo tvarkymą atsakingo padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (prireikus, gali būti sudaroma komisija) atlikti tarnybinį patikrinimą. Taisyklių 7 punkte nustatyta, jog esant pagrindui manyti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija iš ne mažiau kaip 3 asmenų sudaroma ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai įstaigos vadovas gauna oficialią informaciją apie pareigūno tarnybinį nusižengimą. Komisija sudaroma įstaigos vadovo įsakymu.

Teismas nustatė, kad MD Tarnybinių tyrimų tarnyba 2013 m. spalio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-2370 (b. l. 45–46) informavo MD generalinį direktorių apie nustatytus pažeidimus Kauno TM Kybartų kelio poste, t. y. apie tai, kad pareiškėjas galbūt tyčia neatliko savo pareigų – nustatyta tvarka nesuvedinėjo pėsčiųjų keleivių į KŽD sistemą, neatrinko fiziniam tikrinimui asmenų, akivaizdžiai atitinkančių rizikos požymius, todėl buvo siūloma pradėti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą ir sudaryti komisiją jam atlikti, kadangi gali būti pagrindas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Iš vizos ant minėto tarnybinio pranešimo, teismas nustatė, kad pavedimas pradėti tarnybinį patikrinimą buvo duotas 2013 m. spalio 22 d. (b. l. 45), o Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti buvo sudaryta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1B-721 (b. l. 44). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustatė, kad Taisyklių 6, 7 punktuose nustatyti terminai nebuvo pažeisti. Komisija 2013 m. spalio 25 d. surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas 2013 m. spalio 26 d. (b. l. 48–49), taigi Taisyklių 18 punktas, pagal kurį tikrintojas per 3 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo pradžios turi surašyti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir pasirašytinai informuoti tikrinamą pareigūną apie pradėtą patikrinimą, nebuvo pažeistas. 2013 m. spalio 30 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad: 2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 21 val. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. 01.00 val. ir 2013 m. rugsėjo 17 d. nuo 01.00 val. iki 05.00 val., dirbdamas Kybartų kelio poste pėsčiųjų kanale K7 ir K17 darbo vietose, suvedė ne visas keleivių žodines deklaracijas į elektroninį žurnalą, nes tuo momentu atėjo kiti keleiviai; kadangi visi jie žodžiu deklaravo, kad deklaruotinų prekių neturi, o neša tik asmeninius daiktus, taupydamas laiką, pareiškėjas nevedė visų žodinių deklaracijų į elektroninį žurnalą; taip pat pažymėjo, jog buvo tamsus paros laikas, todėl keleivių išvaizda nesukėlė įtarimų (b. l. 50).

Pagal Taisyklių 20 punktą, tarnybinį patikrinimą privaloma atlikti ne ilgiau kaip per 20 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, patikrinimą skyręs pareigūnas gali pratęsti patikrinimo terminą dar iki 10 dienų. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, esą atsakovas pažeidė minėtą Taisyklių punktą. Nurodė, kad pareiškėjas klaidingai traktuoja datą, nuo kada skaičiuojamas tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas (pareiškėjo nuomone nuo 2013 m. spalio 21 d. tarnybinio pranešimo MD gavimo). Taisyklių 20 punkte aiškiai įtvirtinta, kad terminas skaičiuojamas nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos – šiuo atveju nuo 2013 m. spalio 24 d., kada MD generalinis direktorius pavedė Komisijai atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 44). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas, 2013 m. lapkričio 13 d. surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo užbaigtas laiku.

Taisyklių 21, 22 punktuose įtvirtinta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Su išvada per 3 darbo dienas nuo jos surašymo, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo, pasirašytinai supažindinamas tikrinamas pareigūnas, kuris per vieną darbo dieną turi teisę dėl jos pateikti papildomą pasiaiškinimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, ėjo Kauno TM posto inspektoriaus pareigas. Kauno TM Kybartų kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno TM viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3B-962 (b. l. 63–66), 34.1 punkte nustatyta, kad pareigūnas privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaudamasis teisės aktais; 34.4 punkte įtvirtinta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją; 34.12 punktas įpareigoja laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų; 34.14 punktas numato pareigą teisės aktuose nurodytą informaciją nustatyta tvarka ir laiku registruoti poste pildomuose žurnaluose; pagal 34.26 punktą posto inspektorius privalo vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas pagal savo kompetenciją.

Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2, 7 punktuose nustatyta, kad muitinės pareigūnas privalo teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų bei kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti; vykdyti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.

MD Įsakymu Nr. 1B-392 patvirtinto Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 439 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 9.1 nustatyta, kad muitiniam tikrinimui keleivio pateiktos žodinės deklaracijos duomenys registruojami Žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinėje sistemoje.

Kauno TM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių (b. l. 71–85), 4.6.1 punkte nustatyta, kad posto pamainos pareigūnai privalo vadovaudamiesi teisės aktais bei šiose taisyklėse darbo vietose atliekamų veiksmų seka atlikti tik veiksmus, nustatytus darbo vietai, į kurią paskiria dirbti pamainos viršininkas.

Kauno TM viršininko Įsakymu Nr. 3B-477 patvirtintoje MD Įsakymo Nr.1B-392 9 punkto taikymo tvarkoje įsakyta žodinius ir keleivių deklaracijos duomenis registruoti KŽD sistemoje ir atitinkamai Keleivio deklaracijos duomenų kaupimo ir kontrolės informacinėje sistemoje priėmus pateiktą žodinę ar keleivio deklaraciją (1.1 p.).

Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 (toliau – ir Rizikos valdymo taisyklės) 7.1 punkte nustatyta, kad lokalus rizikos valdytojas nuolat stebi situaciją poste, vertina 1 priede išvardytus pagrindinius rizikos veiksnius ir atrenka tikrinimui transporto priemones, asmenis, dokumentus ir (arba) prekes. Rizikos valdymo taisyklių 11 punktas nustato, kad atlikdami tikrinimą, pareigūnai privalo ieškoti papildomų tikrinamo objekto rizikos požymių, vadovaudamiesi gauta tikrinimo užduotimi, 1 priede išvardytais rizikos požymiais ir savo patirtimi Šių Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad taisyklėse pateiktas rizikos informacijos šaltinių sąrašas ir 1 priede pateikti rizikos veiksnių ir rizikos požymių sąrašai nėra baigtiniai, muitinės pareigūnai privalo nuolat ieškoti naujų informacijos šaltinių ir rizikos požymių, iš naujo juos įvertinti ir taikyti savo darbe. Rizikos valdymo taisyklių 1 priedo „Rizikos veiksniai ir požymiai“ 4 punkte nustatyta, kad asmenis (vairuotojus, įgulą, keleivius, pėsčiuosius ir pan.) apibūdina tokie rizikos požymiai: 4.9. neįprasta išvaizda (apsirengęs ne pagal sezoną, klimatą, per dideliais drabužiais, nenatūralios eisenos ir kt.); 4.12. neįprastas, keliantis įtarimą keleivio bagažas (nesiderina su keleivio išvaizda ar kelionės trukme, tikslu, keleivis neturi jokio bagažo); 4.18. asmuo yra žinomas kaip pažeidimų padaręs arba susijęs su pažeidėjais.

Keleivių ir jų gabenamo bagažo atrankos muitiniam tikrinimui bei muitinio tikrinimo rekomendacijose, patvirtintose Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1B-771(toliau – ir Muitinio tikrinimo rekomendacijos), nustatyti šie rizikos požymiai: išvaizda, laikysena, drabužiai, bagažas (5.1 p.); per muitinės postą vyksta tamsiu paros metu arba kuomet stebintys pareigūnai yra užsiėmę (5.3 p.); metų laiko neatitinkantys drabužiai, kūno sudėjimas atrodo nenormalus (6.1 p.).

Kauno TM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių III skyriuje „Darbo vietų ir pareigūnų veiksmų juose aprašymas“ nustatyta, kad darbo vietoje K17 dirbantis pareigūnas: 1. vertina keleivio pateiktos žodinės ar rašytinės deklaracijos duomenis, dėl jos priėmimo vizualiai apžiūrėjęs keleivį. Galimi sprendimai: „priimti“ pateiktą deklaraciją, „nepriimti“ pateiktos deklaracijos. Jei priima sprendimą „nepriimti“, keleiviui nurodo deklaraciją patikslinti, pateikti kitą arba kitoje formoje (vietoje žodinės užpildyti rašytinę); 2. jei priima sprendimą „priimti“, deklaracijos duomenis nedelsiant registruoja KŽD sistemoje arba Keleivio deklaracijos duomenų kaupimo ir kontrolės informacinėje sistemoje (priklausomai kokia deklaracija priimta); 3. vertina (tame tarpe vykimo kartotinumo) riziką naudojant duomenų visumą (rizikos profiliai, informacinių sistemų duomenis (KŽD sistema, Keleivio deklaracijos duomenų kaupimo ir kontrolės informacinė sistema, kt.), pateiktos deklaracijos bei dokumentų duomenis, keleivio elgesio, išvaizdos, kalbos informaciją ir t. t. Galimi sprendimai: „netikrinti“, „tikrinti asmeninio bagažo rentgeno kontrolės sistemoje“, „tikrinti asmeninio bagažo tikrinimo patalpoje“, „atlikti asmens apžiūrą“.

Pareiškėjas yra davęs Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno priesaiką ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui bei saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis (b. l. 68), kurios privalo laikytis pagal Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – ir Muitinės pareigūnų etikos kodeksas), 7.4.1 punktą.

Teismas, ištyręs įrodymus, nustatė, kad Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2013 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2423 (b. l. 35–42) konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus, kadangi 2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 21 val. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. 01.00 val. ir 2013 m. rugsėjo 7 d. nuo 01.00 val. iki 05.00 val. atlikęs pareigas Kybartų kelio poste pėsčiųjų take darbo vietoje K17 ir pagal teisės aktų reikalavimus privalėjęs vertinti keleivio pateiktos žodinės deklaracijos duomenis, vizualiai apžiūrėjęs keleivį, o priėmęs sprendimą „priimti“, – žodinės deklaracijos duomenis nedelsiant įregistruoti KŽD sistemoje, nevykdė šių teisės aktų reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. 21 val. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. 01.00 val. nesuvedė į sistemą 9 žodinių deklaracijų (iš 31 pateiktos), o 2013 m. rugsėjo 17 d. nuo 01.00 val. iki 05.00 val. nesuvedė į sistemą net 22 keleivių žodinių deklaracijų (iš 31 pateiktos).

Be to, minėtais tarnybos laikotarpiais pareiškėjas nevertino akivaizdžių rizikos požymių, nustatytų muitinį tikrinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nepriimdavo sprendimo tikrinti rizikos požymius atitinkančius asmenis ir / ar jų gabenamą bagažą bei leisdavo šiems asmenis vykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, neatlikus detalaus muitinio tikrinimo, t. y. 2013 m. rugsėjo 8 d. nepatikrino mažiausiai 14 asmenų, kurių išvaizdą ar gabenamas bagažas kėlė akivaizdžią riziką, o 2013 m. rugsėjo 17 d. nepatikrino mažiausiai 20 asmenų, kurių išvaizdą ar gabenamas bagažas kėlė akivaizdžią riziką, be to, neatkreipė dėmesio į tai, kad dalis asmenų ėjo tą pačią naktį pakartotinai.

Pareiškėjas sistemingai ignoravo akivaizdžius rizikos požymius (pėstieji buvo apsirengę labai šiltais nenatūraliai išsipūtusiais rūbais, dažnai per didelių dydžių, pečiai nenatūraliai pakilę, po rūbais matėsi stačiakampio formos daiktų kontūrai, gabeno po kelis sportinius ar kitokius krepšius, ėjo tamsiu paros metu, kai kurie ėjo tą pačią naktį po kelis kartus), nesiėmė priemonių kitų rizikos požymių paieškai (nesinaudojo MGIRIS sistemos galimybėmis siekiant nustatyti, ar rizikos požymius atitinkantys asmenys yra žinomi kaip padarę pažeidimus).

Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas iš viso neatlikinėjo pareigų - jo darbo vietoje muitinės patalpose buvo išjungta šviesa ir kompiuterio monitorius net tuo metu, kai per postą pėsčiųjų taku ėjo asmenys, kurie sustodavo prie muitinio tikrinimo vietos ir paduodavo pareiškėjui savo asmens dokumentus. TP išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą; dėl keleivių žodinių deklaracijų duomenų neregistravimo į KŽD sistemą tarnybinis nusižengimas padarytas netiesiogine tyčia, o dėl rizikos vertinimo ir atitinkamų sprendimų priėmimo tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio aplaidumo.

Tarnybinio patikrinimo metu tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. TP išvadoje taip pat įvertinta pareiškėjo veikla iki tarnybinio nusižengimo padarymo ir nuspręsta siūlyti skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

MD generalinis direktorius 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1P-1649, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 13 punktu, 55 straipsnio 1 dalies 18 punktu, 56 straipsniu, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktu ir atsižvelgdamas į TP išvadą, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (b. l. 8).

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju TP išvada atitinka Taisyklių 21 punkto reikalavimus, joje yra aiškiai išdėstytos nustatytos aplinkybės, nurodytas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas, konkretūs pareiškėjo pareigybės aprašymo bei kitų teisės aktų punktai, kurių reikalavimus pažeidė pareiškėjas, nurodytos kilusios pasekmės (nebuvo atliktos muitinės funkcijos, neįvykdytos esminės pareigūno, dirbančio darbo vietoje K17, pareigos, turinčios įtakos rizikos vertinimui ir lemiančios muitinės tolimesnius veiksmus; neįvedus keleivio žodinės deklaracijos duomenų į KŽD sistemą, iškraipomas pėsčiųjų vykimo kartotinumas, esantis vienu iš rizikos požymių, o pareigūnams, dirbantiems darbo vietoje K17, vėliau pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie asmens vykimo per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną dažnumą ir deklaruotas prekes, t. y. tokia informacija yra nuslepiama; neužfiksavus keleivio pateiktos deklaracijos, vėliau gali būti apsunkinamas tokio keleivio detalaus muitinio tikrinimo rezultatų vertinimas taikant administracinę atsakomybę už privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą nuslepiant juos nuo muitinės kontrolės), kaltės forma (netiesioginė tyčia ir didelis aplaidumas), pateiktas pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taip pat buvo įvertintas ir pareiškėjo atsakovui pateiktas paaiškinimas dėl padaryto pažeidimo, patikrinimo metu apžiūrėta pareiškėjo darbo vieta, vertintas jos apšvietimas, apžvalgos priemonės, įvertinta, kad pėsčiųjų srautas pėsčiųjų take ginčui aktualiais laikotarpiais nebuvo intensyvus.

Teismas konstatavo, kad tai, jog pareiškėjo veikoje buvo tarnybinio nusižengimo, už kurį skirta tarnybinė nuobauda, sudėtis (t. y. pareiškėjas netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas – į KŽS suvedė ne visas žodines deklaracijas bei nevykdė asmenų patikros pagal nustatytus rizikos požymius), patvirtina į bylą pateikta kompaktiniame diske pareiškėjo darbo vietos filmuota medžiaga (priedas su skaitmenine laikmena), vaizdo kameros Nr. 41 įrašo aprašymas (b. l. 47), Muitinės informacinių sistemų centro pateikta informacija apie ginčo laikotarpiais į sistemą pareiškėjo suvestas žodines deklaracijas (b. l. 52–58), todėl pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas skunde pripažino, jog savo pareigas vykdė nepavyzdingai.

Teismas nustatė, kad TP išvadoje pateiktas teisingas pareiškėjo kaltės įvertinimas. Pareiškėjas buvo Kauno TM posto inspektorius, kuris pagal savo pareigybės aprašymą yra, be kita ko, atsakingas už per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, keleivių, bagažo muitinį patikrinimą, kontrabandos prevenciją, duomenų į KŽS sistemą suvedimą, jis buvo susipažinęs su jo atliekamą darbą reglamentuojančiais teisės aktais, taigi, nesuvesdamas žodinių deklaracijų į KŽD sistemą, pareiškėjas veikė netiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veikos žalingumą, numatė jos padarinius, nenorėjo jų, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, o netikrindamas rizikos požymius atitinkančių asmenų veikė aplaidžiai – numatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Pareiškėjo argumentus, esą jis savo funkcijų negalėjo tinkamai atlikti dėl prastos sveikatos būklės, teismas vertino kritiškai, t.y. kaip siekimą išvengti tarnybinės atsakomybės. Nustatė, kad nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas pažeidimų padarymo metu būtų kreipęsis į medikus, be to, jokių argumentų dėl suprastėjusios sveikatos pareiškėjas nepateikė nei 2013 m. spalio 30 d., nei 2013 m. lapkričio 19 d. paaiškinimuose. Tai, kad pareiškėjo sveikatos būklė atitinka tokias pareigas einančio asmens reikalavimus, patvirtina ir Muitinės pareigūnų, atlikusių privalomą periodinį profilaktinį sveikatos patikrinimą, sąrašas (b. l. 115–117) bei pareiškėjo asmens medicinos knygelės duomenys (b. l. 119–124). Teismas kritiškai vertindamas pareiškėjo argumentus, esą pastebėti asmenis, atitinkančius rizikos požymius, trukdė tamsa, pažymėjo, kad , tarnybinio patikrinimo metu buvo patikrintos pareiškėjo darbo sąlygos bei nustatyta, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės tinkamai atlikti savo darbą net ir esant tamsiam paros metui.

Pareiškėjui nuobauda skirta vadovaujantis Statuto 37 straipsnio 2 dalies 13 punktu, t. y. už nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama muitinės pareigūno pareigoms ar muitinės pareigūno etikai. Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad jo veiksmai (neveikimas) įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka, ir to paties straipsnio 6 dalyje išvardyti šiurkštaus pažeidimo požymiai. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžiamas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Šio įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje išvardyti konkretūs atvejai, kada pažeidimas laikytinas šiurkščiu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principam. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nepatenka į 29 straipsnio 6 dalies 1–9 punktus, kuriuose nurodyti konkretūs šiurkštūs pažeidimai, nereiškia, jog atsakovas neturėjo teisės pareiškėjo padaryto pažeidimo pripažinti šiurkščiu pagal Valstybės tarnybos įstatymo29 straipsnio 6 dalies 10 punktą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad vertinat pažeidimo sunkumą (šiurkštumą), atsižvelgiama į visas pažeidimo padarymo aplinkybes.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas, be kita ko, pažeidė savo Pareigybės aprašymo 34.1, 34.4, 34.12, 34.14, 34.26 punktų nuostatas, nesilaikė Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.4.1 punkto reikalavimų bei nepaisė akivaizdžių rizikos požymių ir nepriėmė sprendimų tikrinti tokius Lietuvos Respublikos sieną, kartais net ne vieną kartą tą pačią dieną kertančius asmenis, tarnybos laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 8 d. 21 val. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. 01.00 val. nesuvedė į sistemą 9 žodinių deklaracijų iš 31 pateiktos, nepatikrino mažiausiai 14 asmenų, kurių išvaizdą ar gabenamas bagažas kėlė akivaizdžią riziką, o 2013 m. rugsėjo 17 d. nesuvedė į sistemą net 22 žodinių deklaracijų iš 31 pateiktos bei nepatikrino mažiausiai 20 asmenų, kurių išvaizda ar gabenamas bagažas kėlė akivaizdžią riziką, be to, kaip minėta, tam tikrais laikotarpiai pareiškėjas iš viso nebandė atlikinėti savo pareigų, kadangi jo darbo vietoje muitinės patalpose buvo išjungta šviesa ir kompiuterio monitorius net tuo metu, kai per postą pėsčiųjų taku ėjo asmenys, kurie sustodavo prie muitinio tikrinimo vietos ir paduodavo pareiškėjui savo asmens dokumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas atsakovo pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus.

Dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos proporcingumo teismas pažymėjo, kad pagal Statuto 37 straipsnio 2 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama, be kita ko, už tarnybinį nusižengimą, padarytą turint galiojančią tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 34 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, taip pat už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama muitinės pareigūno pareigoms ar muitinės pareigūno etikai. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas neturėjo galiojančių anksčiau skirtų nuobaudų, nesuteikia pagrindo išvadoms, jog pareiškėjui negalėjo būti skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda, nes šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas yra pagrindas asmeniui pritaikyti pačią griežčiausią tarnybinės atsakomybės formą.

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus Įsakymas Nr. 1P-1649 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. D. ir jo atleidimo iš pareigų yra teisėtas ir pagrįstas, skirta nuobauda adekvati padarytiems pažeidimams, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 152–161) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas teigia, kad tarnybinio patikrinimo pabaigos terminą teismas klaidingai skaičiavo nuo 2013 m. spalio 24 d., t. y. nuo MD generalinio direktoriaus įsakymo sudaryti Komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. TP išvada buvo surašyta 2013 m. lapkričio 13 d., t. y. praėjus 22 dienoms nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos. Taisyklėse numatyta galimybė, esant svarbioms aplinkybėms, patikrinimą skyrusiam pareigūnui pratęsti patikrinimo terminą dar10 dienų, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis terminas buvo pratęstas. Apelianto nuomone, Taisyklių 20 punkte įtvirtintas 20 dienų terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti bei išvadai pateikti buvo pažeistas. TP išvada, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas Nr. 1P-1649, buvo surašyta pažeidžiant Statuto 42 straipsnį ir Taisyklių imperatyvias nuostatas, todėl laikytina, kad tarnybinė nuobauda paskirta padarius esminį procedūrinį pažeidimą ir turi būti panaikinta.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad TP išvadoje nurodyti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs, taip pat nesutinka, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytiems pažaidimams. Apeliantas nurodo, kad Statuto 37 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato galimybę taikyti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš valstybės tarnybos už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jei dėl to atsirado sunkių padarinių. Apeliantas pabrėžia, kad nei Komisija, nei teismas nenustatė, jog dėl jo tarnybinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo būtų atsiradę sunkių padarinių. Teismas tarnybinį nusižengimą pripažino sunkiu, atsižvelgdamas į padarytų pažeidimų pobūdį ir sistemingumą. Tokia teismo išvada, kad pareiškėjui buvo galima taikyti atleidimą iš pareigų net ir nesant jo veikos sunkių padarinių, o pasiremiant Statuto 37 straipsnio 2 dalies 13 punktu, apelianto nuomone, reiškia, jog galimybė atleisti iš pareigų yra iš esmės teisiškai neapibrėžta ir tampa priklausoma nuo institucijų, sprendžiančių dėl atleidimo, vertinimo.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 168–172) atsakovas išdėstė argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, esą Įsakymas Nr. 1P-1649 priimtas pažeidus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą. Šiuo aspektu atsakovas pažymi, kad Taisyklių 20 punkte pareiga laikytis nustatyto 20 dienų tarnybinio patikrinimo atlikimo termino yra numatyta tikrintojui, tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo informacijos įstaigoje gavimo dienos, o nuo pavedimo tikrintojui (komisijai) gavimo dienos. Tikrintojai paaiškėjo (MD generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 1B-721 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ 2 punktas) ir MD generalinio direktoriaus pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą gavo2013 m. spalio 24 d. Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas baigėsi 2013 m. lapkričio 13 d. Teismas tarnybinio patikrinimo terminą skaičiavo nuo 2013 m. spalio 24 d. teisingai, t. y. pagal Taisyklių 20 punkto reikalavimus.

Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nebuvo pažeisti ir kiti Taisyklėse numatyti terminai. Taisyklių 6 punktas numato, kad MD generalinis direktorius, gavęs informaciją apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paveda atlikti tarnybinį patikrinimą. MD Tarnybinių tyrimų tarnyba 2013 m. spalio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-2370 informavo MD generalinį direktorių apie nustatytus pažeidimus Kauno TM Kybartų kelio poste. Pavedimas pradėti tarnybinį patikrinimą Personalo administravimo skyriaus viršininko pavaduotojui buvo duotas2013 m. spalio 22 d., taigi, nepažeidus Taisyklių 6 punkte numatyto termino. Pagal Taisyklių 7 punktą, tarnybiniam nusižengimui ištirti gali būti sudaroma komisija, susidedanti iš ne mažiau kaip 3 narių. Ši komisija sudaroma ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai gaunama informacija apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad informacija apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą buvo gauta 2013 m. spalio 21 d., o komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti buvo sudaryta MD generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1B-721, t. y. per 3 darbo dienas nuo informacijos apie pareigūno tarnybinį nusižengimą gavimo. Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad apelianto argumentas, esą tarnybinio patikrinimo metu buvo pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai, yra nepagrįstas ir prieštarauja Taisyklių 6, 7, 20punktų nuostatoms.

Atsakovas teigia, kad atsižvelgiant į apelianto atliktų veikų pobūdį, jų pasekmes, kaltės formą, pažeidimų kartotinumą ir sistemingumą, pagrįstai pripažinta, kad muitinės pareigūnas šiurkščiai pažeidė pareigas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, o TP išvadoje nurodytų tarnybos pamainų laikotarpiu jo sistemingai darytas tęstinis tarnybinis nusižengimas pagrįstai pripažintas šiurkščiu pagal Statuto 37 straipsnio 2 dalies 13 punktą ir Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktą. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, esą dėl jo neveikimo nekilo tiesioginių neigiamų pasekmių (organizacijos veiklos sutrikimų, nuostolių, žalos ir pan.) bei nėra duomenų, kad būtų nukentėjęs viešasis interesas, ir mano, jog tokia apelianto pozicija yra visiškai nepagrįsta, kadangi pareiškėjo neveikimas turėjo neigiamų pasekmių kitų pamainų darbui (rizikos vertinimui pagal muitinės informacinių sistemų duomenis), Kauno TM vadovybei buvo pateikta tikrovės neatitinkanti ataskaita apie pėsčiųjų srautus nustatytomis valandomis. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas net dviejų pamainų metu nevykdė pareigų toje darbo vietoje, į kurią buvo paskirtas, negalima sutikti su tuo, kad dėl to nenukentėjo viešasis interesas. Valstybė įpareigoja muitinę muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą, atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dirbo iš trečiųjų šalių atvykusių asmenų įleidimo į Lietuvos Respubliką darbo vietoje, pažymėjo, jog nevykdant šios darbo vietos funkcijų (neregistruojant asmenų pateiktų žodinių deklaracijų duomenų ir nevertinant su šiais asmenimis ir jų gabenamu bagažu susijusios rizikos),nevykdant kontrabandos prevencijos, paneigiama muitinės paskirtis, dėl ko neabejotinai nukenčia ir viešasis interesas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 165–166) trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ištyręs visus byloje surinktus įrodymus bei išklausęs visų proceso dalyvių paaiškinimus, išsamiai pasisakė dėl visų nustatytų faktinių aplinkybių ir pateikė jų teisinį vertinimą, su kuriuo Kauno teritorinė muitinė visiškai sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 1P-1649, kuriuo jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Pareiškėjas ginčą kėlė dviem aspektais. Prašė panaikinti Įsakymą Nr. 1P-1649 dėl esminių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų, grąžinti į Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Alytaus krovinių poste, pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Tuo atveju, jei teismas nenustatytų pagrindo panaikinti Įsakymą Nr. 1P-1649, pareiškėjas prašė pakeisti tarnybinę nuobaudą į švelnesnę.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepažeidus pagrindinių procedūrų bei taisyklių, TP išvadoje nustatyti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštūs, paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant Taisyklių nustatyto termino. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad TP išvadoje nustatytus pažeidimus atsakovas pagrįstai pripažino šiurkščiais, taip pat su vertinimu, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytiems pažeidimams.

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo ir bylos proceso dalyvių atsiliepimų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir priėjo prie teisingų išvadų, kad atsakovas tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų ir taisyklių nepažeidė.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-455 redakcija) tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos nereglamentuoja, o tik nustato kai kurias bendrąsias taisykles. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Statuto 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Statuto 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras. Ši blanketinė įstatymo norma nukreipia į Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237.

Taisyklių 20 punktas nustato „Tikrintojas tarnybinį patikrinimą privalo atlikti ne ilgiau kaip per 20 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, patikrinimą skyręs pareigūnas gali pratęsti patikrinimo terminą dar iki 10 dienų“. Pabrėžtina, kad pagal šioje įstatymo normoje įtvirtintą teisinį reguliavimą atskaitos taškas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas per kurį tikrintojas privalo atlikti tarnybinį patikrinimą – diena, kurią paskirtas tikrintojas (pareigūnas arba komisija) gavo pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, priėjo prie teisingų išvadų, kad Taisyklių 20 punkte nustatytas terminas, per kurį turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, turi būti skaičiuojamas nuo MD generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 1B-721, kuriuo MD vadovas sudarė komisiją ir jai pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą pagal MD Tarnybinių tyrimų tarnybos 2013 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr.6B-2370 pateiktą informaciją ir pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą, gavimo Komisijoje dienos. MD Tarnybinių tyrimų tarnybos 2013 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr.6B-2370 MD generaliniam direktoriui apie muitinės pareigūno A. D. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, be kita ko, buvo pažymėta, kad vadovaujantis Taisyklių 7 punktu tikslinga tarnybiniam patikrinimui atlikti sudaryti komisiją. MD vadovas 2013 m. spalio 22 d. rezoliucija šį tarnybinį pranešimą adresavo MD Personalo administravimo skyriaus vadovui, kuris parengė ir pateikė MD generaliniam direktoriui įsakymo sudaryti komisiją projektą. MD generalinis direktorius 2013 m. spalio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 1B-721, kuriuo sudarė komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti jos pirmininku paskirdamas MD Personalo administravimo skyriaus vadovą. Tuo atveju, kai tarnybiniam patikrinimui atlikti sudaroma komisija, diena, kurią tikrintojas gavo pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą, laikytina diena, kurią komisijos pirmininkas gavo atitinkamai įformintą pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą. Ginčo atveju šis pavedimas buvo įformintas MD generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1B-721. Pagal pateiktus į bylą įrodymus Komisijos pirmininkas šį įsakymą (pavedimą) gavo 2013 m. spalio 24 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Komisija surašė 2013 m. lapkričio 13 d., t.y. Taisyklių 20 punkte numatytą termino, per kurį turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, paskutinę dieną. Taigi, priešingai nė teigia apeliantas, Taisyklių 20 punkte nustatytas terminas nebuvo pažeistas.

Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad individualus administracinis aktas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, teismo gali būti panaikintas ne dėl kiekvieno formalaus nukrypimo nuo teisės aktų nustatytos tarnybinė nuobaudos skyrimo procedūros. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pav., Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t.y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad Muitinės departamentas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, Taisyklėse nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių nepažeidė.

Įsakymo Nr. 1P-1649 įžanginėje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į MD generalinio direktoriaus 2013 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.1B-721 sudarytos Komisijos 2013 m. lapkričio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.7B-2423.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis patikrinimas, kuris atliekamas atitinkamo viešojo administravimo subjekto vadovui gavus informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir pavedus atlikti tarnybinį patikrinimą, yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria paskirta tarnybinė nuobauda motyvuojamoji dalis, kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertina kaip to akto sudedamąją (motyvuojamąją) dalį. Pirmos instancijos teismas TP išvadą, kaip skundžiamo individualaus administracinio akto motyvuojamąją dalį, nagrinėjo pagrįstai.

Apeliantas Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-451 redakcija) 6 straipsnyje pateikto valstybės tarnautojų pareigybių suskirstymo prasme veikų, už kurias paskirta tarnybinė nuobauda, atlikimo metu buvo statutinis valstybės tarnautojas. Valstybės tarnybos įstatyme nurodyta, kad jis be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlygos, kurios taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, tarp jų išlyga dėl 15 straipsnio, kuriame numatytos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos, taikymo. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 15 str. 1 d. 1 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis(VTĮ 15 str. 1 d. 4 p.);laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...>(VTĮ 15 str. 1 d. 5 p.); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (VTĮ 15 str. 1 d. 6 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas pažeidžia konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie neatitinka atitinkamo specialiojo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų konkrečių normų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz. LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad TP išvada, kuria remdamasis MD generalinis direktorius paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atitinka Taisyklių 21 punkte nustatytus šio dokumento turinio reikalavimus. Teisėjų kolegija, sutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, kad TP išvadoje, be kita ko, remiantis vaizdo kamerų įrašais, kuriuose užfiksuotas pareiškėjo tarnybos atlikimas Kauno TM Kybartų kelio posto pėsčiųjų tako darbo vietoje K17 per ginčui aktualias dvi tarnybos pamainas (2013 m. rugsėjo 8 d. nuo 21.00 val. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. 01.00 val.(toliau – ir I pamaina) ir 2013 m. rugsėjo 17 d. nuo 01.00 val. iki 05.00 val.(toliau – ir II pamaina)), kurie buvo analizuojami kartu su Muitinės informacinių sistemų užfiksuota informacija apie tai, kokius duomenis muitinės posto inspektorius A.

D. tarnybos I ir II pamainose metu įvedė į KŽS sistemą, pateikta itin išsami šio pareigūno veiksmų ir sprendimų tarnybos metu analizė. Kiekvienas keleivio per šias muitinės pareigūno darbo vietas praėjimas TP išvadoje aprašytas nurodant laiką; pateikiant keleivių išvaizdos apibūdinimą pagal akivaizdžius rizikos požymius, kad gali būti slepiamos per muitinę gabenamos prekės (keleiviai vilki pernelyg didelių dydžių rūbais, kurie nenatūraliai pakilę ar išsipūtę; po rūbais, daugiausia nugaros srityje, išsiskiria stačiakampių daiktų kontūrai; kai kurie keleiviai neša didelius krepšius); nustatant, kuriais atvejais pareigūnas įvedė keleivių (pėsčiųjų) žodinės deklaracijas į KŽD sistemą, o kuriais ne; kokius sprendimas priėmė pareigūnas kiekvienu atveju dėl keleivio tikrinimo (visais atvejais sprendimą „netikrinti“); taip pat identifikuojant atvejus, kad kai kurie asmenys muitinės posto inspektoriaus A.

D. tarnybos I ir II pamainose metu praėjo po du kartus esant akivaizdiems rizikos požymiams ir kokie šio muitinės pareigūno veiksmai buvo kiekvienu atveju. Susisteminusi patikrinimo duomenis, Komisija TP išvadoje nustatė, kad I pamainos metu minėtas muitinės posto pareigūnas neįvedė į KŽS sistemą 9 žodinių deklaracijų duomenų (iš 31 pateiktos ), II pamainos metu – 22 (iš 31 pateiktos); I pamainos metu nepatikrino mažiausiai 14, II pamainos metu mažiausiai 20 asmenų, kurių išvaizda ir bagažas kėlė akivaizdžią riziką, nekreipė dėmesio į tai, kad dalis asmenų I ir II pamainų metu naktį ėjo pakartotinai su akivaizdžiais rizikos požymiais.

TP išvadoje pateiktas tarnybinio patikrinimo metu nustatytų muitinės pareigūno A. D. veiksmų, pažeidžiančių teisės normas, kvalifikavimas tiek pagal muitinės pareigūnų bendrąsias pareigas nustatančių teisės aktų normas (Muitinės įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 ir 7 punktai, Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.4.1 punktas), tiek pagal specialiųjų teisės aktų reikalavimus, kuriais turėjo vadovautis muitinės pareigūnas, atlikdamas tarnybą Kauno TM Kybartų kelio posto pėsčiųjų tako darbo vietoje K17 (Kauno TM Kybartų kelio posto vidaus darbo taisyklių 4.6.1 punktas ir III skyriaus „Darbo vietų ir pareigūnų veiksmų aprašymas“ K17 darbo vietos 1, 2 punktai;

Rizikos valdymo taisyklių 7.1, 1, 14 punktai ir šių Taisyklių 1 priedo „Rizikos veiksniai ir požymiai“ 4.9, 4.12, 4.18 punktai; Muitinio tikrinimo rekomendacijų 5.1, 5.3, 6.1 punktai; MD Įsakymu Nr. 1B-392 patvirtinto Vyriausybės 2004 m. nutarimo Nr. 439 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 9.1 punktas; Kauno TM viršininko Įsakymu Nr. 3B-477 patvirtintos MD Įsakymo Nr.1B-392 9 punkto taikymo tvarkos 1.1 punktas), taip pagal Kauno TM Kybartų kelio posto inspektoriaus pareigybės, kurią užėmė apeliantas tarnybinio nusižengimo padarymo metu, 34.1, 34.4, 34.12, 34.14, 34.26 punktus.

TP išvadoje yra duomenys apie tai, kad Komisija įvertino pareiškėjo 2013 m. spalio 30 d. paaiškinimo argumentų, esą tamsiu paros laiku keleivių išvaizdą jam nesukėlė įtarimų, pagrįstumą. TP išvadoje nurodyta, kad darbo vieta yra apšviečiamos. Be to, TP išvadoje yra duomenys apie tai, kad Komisija, atlikdama tarnybinį patikrinimą buvo išvykusi į vietą (Kauno TM Kybartų kelio postą) ir įsitikino, kad pareiškėjas, be kita ko, iš darbo vietos K17 galėjo pasinaudoti papildomomis apžvalgos priemonėmis (virš pėsčiųjų tako šioje darbo vietoje įrengtas veidrodis yra nukreiptas tokiu kampu, kad pėsčiojo vaizdą iš nugaros muitinės pareigūnas mato iš savo darbo vietos), taip pat galėjo prisijungti prie MGIRIS (Mobiliųjų grupių išankstinės rizikos vertinimo sistemos) į kurią suvedami duomenys apie ATPP ir PSP.

Šiuos duomenis Komisija vertino, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad tarp asmenų, kurie per Kybartų kelio posto muitinės inspektoriaus A. D. darbo vietą K17 jam dirbant ginčui aktualiose I ir II pamainose dalis asmenų yra tie patys (be to, minėti asmenys abi minėtas pamainas ėjo po du kartus), visais atvejais jie praėjo pro minėtą darbo vietą jie praėjo vilkėdami per didelių dydžių, nenatūraliai išsipūtusiais rūbais, po kuriais matėsi stačiakampių daiktų kontūrai, tačiau muitinės pareigūnas A.

D. nė karto nevertino akivaizdžios rizikos ir šių asmenų netikrino (einant pirmą kartą žodinių deklaracijų duomenis įvedė į KŽS sistemą, einant antrą kartą neįvedė). Pagal MGIRIS duomenis Komisija nustatė, kad 3 asmenims, kurie pro muitinės inspektoriaus A. D. darbo vietą K17 jo tarnybos I ir II pamainų metu praėjo po du kartus, 2011-2013 m. buvo ne kartą (vėliausiai – 2013 m. birželio mėnesį) surašyti ATP protokolai už kontrabandą cigaretėmis per Kauno TM Kybartų kelio postą. Be to, Komisija tarnybinio patikrinimo metu nustatė, kad kai kuriais atvejais tarnybos I ir II pamainų metu periodais apeliantas net nebandė atlikti savo pareigų (išjungė šviesą, kompiuterį).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas procesinės teisės normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) yra suformavęs praktiką, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo atveju teisme privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2011 m. vasario 17 d. Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62–2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438-1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6-2160/2006 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme įrodė, jog tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su įrodymų vertinimu (ABTĮ 57 str. 6 d.), pirmosios instancijos atliktu ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste ir padarytomis motyvuotomis išvadomis, kad MD generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1P-1649 tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, teisėtai ir yra proporcinga padarytiems pažeidimams. Atsižvelgdama į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain), teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, papildomai pasisako tik apelianto akcentuojamu aspektu dėl tarnybinės nuobaudos rūšies parinkimo.

MD generalinis direktorius paskyrė apeliantui griežčiausią Statuto 34 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Statuto 37 straipsnio 2 dalies 1-13 punktuose nurodyta už kokius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama tarnybinė nuobauda. Atsakovas pareiškėjo atžvilgiu taikė Statuto 37 straipsnio 2 dalies 13 punktą pagal kurį tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už kitus, t.y. neišvardytus šio Statuto 37 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose, pažeidimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama muitinės pareigūno pareigoms ar muitinės pareigūno etikai. Šiuo atveju atsakovas nustatė šiurkščius nusižengimus muitinės pareigūno pareigoms ir muitinės pareigūno etikai.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytas Statuto 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos skyrimo galimas pagrindas nėra aktualus, nes atsakovas taikė pareiškėjui Statuto 37 straipsnio 2 dalies 13 punktą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl apelianto argumentų, susijusių su Statuto 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymu, nepasisako.

Dėl apelianto argumento, kad Statuto 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta MD generalinis direktorius teisė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, o ne pareiga, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje įstatymo normoje numatyta diskrecija yra apibrėžta įstatymo normomis. Statuto 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo bei informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka. Statutas neapibrėžia koks tarnybinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu, todėl šiuo aspektu taikytina bylai aktualios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išlyga dėl šio įstatymo 29 straipsnio 2,5 ir 6 dalių nuostatų taikymo statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas –tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms arba valstybės tarnautojo etikos principams. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-10 punktuose nurodyta kokie tarnybiniai nusižengimai laikytini šiurkščiais, o 10 punktas reglamentuoja, kad šiurkščiais nusižengimais laikytini kiti nusižengimai (nepatenkantys į 1-9 punktus), kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Statuto 37 straipsnio 2 dalies 13 punktas iš esmės yra analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktui.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad viešojo administravimo subjektas, naudodamasis įstatyme numatyta diskrecijos teise, individualiame teisės akte turi aiškiai motyvuoti kodėl priėmė būtent tokį sprendimą. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, kad Įsakymo Nr. 1P-1649 motyvuojamojoje dalyje (TP išvadoje) pagrindžiant nustatytais pažeidimų faktais ir juos kvalifikuojant pagal konkrečias teisės aktų normas, motyvuotai nurodyta kodėl apelianto padaryti nusižengimai kvalifikuoti kaip šiurkštus nusižengimas valstybės tarnautojo pareigoms ir muitinės pareigūno etikai. Be to, TP išvadoje yra duomenys apie tai, kad skiriant nuobaudą buvo įvertintos Statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, Įsakyme Nr. 1P-1649 yra motyvai kodėl atsakovas pasinaudojo diskrecijos teise taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad Komisijos nustatytais pažeidimais apeliantas šiurkščiai nusižengė muitinės pareigūno pareigoms ar muitinės pareigūno etikai ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su tokiu atsakovo atliktu kvalifikavimu.

Muitinės įstatymo 9 straipsniu įstatymų leidėjas Lietuvos muitinei pavedė šias funkcijas: muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo , muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą; atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą; taikyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nustatytus operatyvinius veiksmus bei naudoti operatyvines priemones su muitinės veikla susijusioms nusikalstamoms veikos nustatyti ir atlikti šių veikų ikiteisminį tyrimą; tvarkyti prekių importo ir eksporto bei su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiką; tikrinti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo veiklą vykdančių ūkinę komercinę veiklą, jos apskaitą, su muitų teisės taikymu susijusią finansinę atskaitomybę.

Muitinės įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta, kad muitinės veikla grindžiama įstatymo viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, asmenų lygybės įstatymui, viešumo ir profesinės paslapties, skaidrumo, profesionalumo, asmeninės iniciatyvos bei atsakomybės ir tarnybinės drausmės, vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo principais.

Statuto 3 straipsnyje nustatant tarnybos muitinėje principus nurodyta, kad ši tarnyba grindžiama, be kita ko, įstatymų viršenybės, tarnybos ypatumų kompensavimo principu pagal kurį muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Statute įtvirtinant bendruosius priėmimo į tarnybą muitinėje reikalavimus, be kita ko nustatyta, kad asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos (Statuto 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Muitinės pareigūnai priskirti prie tų valstybės tarnautojų, kurie gali pradėti tarnybą tik tuo atveju, jei prisiekia Lietuvos Respublikai. Atsisakęs prisiekti asmuo į pareigas nepriimamas (Statuto 17 straipsnis). Pabrėžtina, kad pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Priesaika yra ją priėmusio pareigūno valinis aktas. Kiekvienas į tarnybą muitinėje priimamas asmuo individualiai prisiekia laikytis Statuto 18 straipsnio 1 bei 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų: ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis. Įstatyme įtvirtintu reikalavimu pretendentui tarnauti muitinėje prisiekti dėl minėtų vertybių yra pabrėžiama, kad tarnybai muitinėje yra keliami padidinti reikalavimai ir nepriekaištingo elgesio standartai, kurių pretendentas prisiekia laikytis. Todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovu, kad apeliantas I ir II pamainos metu, nevykdydamas kontrabandos ir muitų teisės pažeidimų prevencijos pagal pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus ir Pareigybės aprašymą, atlikdamas tarnybą itin aplaidžiai, sulaužė duotą priesaiką.

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas Lietuvos muitinei (muitinės įstaigų sistemai) pavedė labai svarbias funkcijas muitų teisės srityje Su šios tarnybos pareigūnais, nepriklausomai nuo jų tarnybos vietos, valstybė ir visuomenė sieja viešąjį interesą, kad muitinės priežiūros priemonėmis bus patikimai ir profesionaliai užtikrintas muitų teisės aktų įgyvendinimas, muitų teisės aktų pažeidimų prevencija, kad šios tarnybos pareigūnai laikysis priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nenusižengs muitinės pareigūno pareigoms ar muitinės pareigūno etikai. Taigi, statutiniams muitinės pareigūnams keliami itin aukšti pareigų atikimo ir tarnybinės etikos standartai, kuriuos kompensuoja Statuto 3 straipsnyje įtvirtintas tarnybos ypatumų kompensavimo Statute nustatytomis socialinėmis garantijomis principas. Teritorinės muitinės yra Lietuvos muitinės sistemos dalis (Muitinės įstatymo 15 straipsnis). Muitinės postai yra teritorinių muitinių padaliniai, veikiantys MD generalinio direktoriaus nustatytose vietose ir atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento arba teritorinės muitinės jiems priskirtas funkcijas (Muitinės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Muitinės pareigūnas, šiurkščiai nusižengimas valstybės tarnautojo pareigoms ir muitinės pareigūne etikai, pakenkia visai Lietuvos muitinės sistemai.

Pažeidimų, už kuriuos pareiškėjui skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, esmę sudaro tai, kad atlikdamas tarnybą Kauno TM Kybartų kelio posto pėsčiųjų take ginčui aktualiose I ir II pamainose, darbo vietoje K17 , kurioje dirbdamas muitinės pareigūnas turi vertinti keleivių pateiktų žodinių deklaracijų duomenis, o juos priėmęs (po sprendimo „priimti“) nedelsdamas turi įregistruoti KŽS sistemoje; privalo nuolat stebėti situaciją (apžiūrėti kiekvieną į postą atėjusį keleivį vizualiai) pagal Rizikos veiksnius ir požymius bei Muitinio tikrinimo rekomendacijas, atrinkti asmenis ir jų bagažą tikrinimui pagal vizualiai pastebėtus rizikos požymius bei muitinės sistemoje naudojamų informacinių sistemų duomenis bei priimti (atsižvelgdamas į rizikos vertinimą) vieną iš galimų sprendimų („netikrinti“, „tikrinti asmeninio bagažo rentgeno kontrolės sistemoje“, „tikrinti asmeninio bagažo tikrinimo patalpoje“, „atlikti asmens apžiūrą“), pareiškėjas šias funkcijas atliko itin aplaidžiai, t.y., neatliko darbo vietai K17 teisės aktai priskirtų pareigų dėl muitų teisės pažeidimų prevencijos (neįvedė visų žodinių deklaracijų į KŽS sistemą, nė karto nevertino akivaizdžios rizikos, nė karto nepriėmė sprendimų dėl keleivių tikrinimo esant akivaizdiems rizikos požymiams).

IŠ TP išvados matyti, kad Komisija iš vaizdo įrašų ir Muitinės informacinių sistemų užfiksuotos apelianto priimtų sprendimų sisteminės analizės nustatė, kad I pamainos metu pro apelianto darbo vietą K17 Kauno TM Kybartų kelio poste 7 asmenys iš RF pusės praėjo po du kartus (intervalas tarp šių ėjimų nuo 1 val. iki 1.30 val.) abiem ėjimų atvejais esant akivaizdiems rizikos požymiams (pernelyg dideli rūbai po kuriais matosi stačiakampio firmos daiktų kontūrai), iš jų 3 asmenys Lietuvos muitinei žinomi dėl anksčiau padarytų ATP pažeidimų (cigarečių kontrabandos).

Pirmojo ėjimo atvejais minėti asmenys, pateikdami žodines deklaracijas, deklaravo gabenantys 2 pakelius cigarečių (kai kurie ir 1 litrą degtinės). Apeliantas šiuos duomenis įvedė į KŽS sistemą, o antrųjų ėjimų atveju neatliko jokių funkcijų (neįvedė duomenų į KŽS sistemą, nereagavo į akivaizdžius rizikos požymius). Komisija nustatė, kad II pamainos metu pro apelianto darbo vietą K17 6 asmenys su tais pačiais akivaizdžiais rizikos požymiais iš RF pusės praėjo po du kartus (iš jų 4 tie patys kaip ir I pamainos metu, iš jų 2 tie patys, kurie Lietuvos muitinei žinomi dėl anksčiau padarytų ATP pažeidimų – cigarečių kontrabandos) ir abiem ėjimų II pamainos metu atvejais apeliantas elgėsi analogiškai kaip ir I pamainos metu, t.y. pirmųjų ėjimų metų įvedė į KŽS sistemą žodinių deklaracijų duomenis apie gabenamus 2 pakelius cigarečių, nei pirmuoju nei antruoju ėjimo atveju nereaguodamas į akivaizdžius rizikos požymius, o antrųjų ėjimo (žodinio deklaravimo) atvejų iš viso neįvesdamas į KŽS bazę.

Pagal Rizikos valdymo taisyklių 4.18 punktą asmuo, kuris muitinei yra žinomas kaip padaręs pažeidimų arba susijęs su pažeidėjais, yra vienas iš rizikos požymių. Nei I bei II pamainos atveju apeliantas nesinaudojo MGIRIS duomenimis, nors šioje informacinėje sistemoje buvo duomenys apie 4 asmenis, kurie Kauno TM Kybartų kelio poste ne kartą buvo sulaikyti už cigarečių kontrabandą. Minėti Komisijos nustatyti duomenys neabejotinai įrodo, kad apeliantui I ir II pamainos metu dirbant Kauno TM Kybartų kelio poste darbo vietoje K17 šioje Lietuvos muitinės darbo vietoje muitinei priskirtos funkcijos buvo vykdomos itin aplaidžiai, apeliantas tai darė sistemingai, o tai yra pagrindas išvadoms, kad ginčui aktualiu laiku minėtoje darbo vietoje buvo tik formaliai imituojamas muitinės funkcijų vykdymas, apeliantas sistemingai leido asmenimis vykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepriėmęs sprendimų atlikti detalų keleivių ir jų bagažo patikrinimą esant akivaizdiems rizikos požymiams.

Todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo, kuris yra kaltas dėl tokio itin didelio aplaidumo, tolesnė tarnyba Lietuvos muitinės sistemoje dėl padarytų šiurkščių nusižengimų muitinės valstybės tarnautojo pareigoms ir muitinės pareigūno etikai, kvalifikuotų pagal TP išvadoje išvardytas teisės normas, yra negalima.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl jo nurodytų priežasčių dėl kurių apeliantas tariamai negalėjo atlikti tarnybos pareigų tinkamai (tamsus paros laikas, pablogėjusi sveikata) pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus. Minėta, kad Komisija tarnybinio patikrinimo metu buvo išvykusi į pareiškėjo tarnybos vietą, ištyrė tarnybos sąlygas Kauno TM Kybartų kelio posto darbo vietoje K17 ir įsitikino, kad apšvietimas tinkamas, be to, yra įrengtos papildomos priemonės (atitinkamai sureguliuoti veidrodžiai), kurios muitinės pareigūnui iš šios darbo vietos padeda vizualiai įvertinti keleivių rizikos veiksnius.

Pareiškėjas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad jam dirbant ginčui aktualiose I ir II pamainose buvo sutrikusi jo sveikata. Jei pareigūnui tarnybos metu sutrinka sveikata jis nedelsdamas turi apie tai informuoti už tarnybos organizavimą atsakingą pareigūną. Tokių duomenų byloje nėra. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas tokio argumento iš viso nenurodė. Todėl teismas šiuos pareiškėjos argumentus pagrįstai vertino kaip siekį išvengti tarnybinės nuobaudos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis