A-146-681-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-681/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01959-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritoriniam skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „A. L. sveikatos centras“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 1–4, 58–61), prašydama: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. S-164 „Dėl J. G. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba, atsakovas) Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SS-829 „Dėl J. G. darbingumo lygio“; 3) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus (toliau – ir NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius, atsakovas) 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. DL-359, darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-359; 4) perduoti pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą institucijai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja paaiškino, kad nesutinka su jai nustatytu 70 proc. darbingumo lygiu. NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius ir NDNT, pareiškėjos darbingumo lygį, vertino tik pagrindinių diagnozių M51.1 ir M42 aspektu, neatsižvelgė į prašyme dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo nurodytus kvėpavimo takų ligų simptomus, nusiskundimus. Ginčų komisija papildomų medicininių dokumentų (pulmonologo konsultacijos, rentgenologo, infektologo konsultacijos išvadų) apie kvėpavimo ligų egzistavimo faktą, ir minėtų ligų įtakos darbingumo lygiui nevertino, kadangi siuntime nebuvo nurodyta diagnozių dėl kvėpavimo funkcijos sutrikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 8.2. punktą, siuntimą asmeniui į NDNT užpildo gydantis gydytojas, nustatęs diagnozes (-ę) ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų. Siunčiamas į NDNT asmuo neturi galimybės daryti įtaką siuntimo turiniui. Siuntime į NDNT ne dėl pareiškėjos kaltės nebuvo pažymėtos kvėpavimo takų ligos, kurios, pareiškėjos nuomone, turi įtakos jos darbingumo lygiui.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 3 ir 4 punkto bei Tvarkos aprašo 6.1 punkto nuostatas, medicininiai kriterijai vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ir traumas, su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Pareiškėja teigė, kad nei NDNT Šiaulių I teritorinio skyrius, nei NDNT neatkreipė dėmesio į pareiškėjos paaiškinimus dėl jos sveikatos būklė: pastovaus silpnumo, nuovargio, jėgų trūkumo, skausmo po kairiąja mentimi, oro trūkumo, jokių kvapų (ypač cheminės kilmės) netoleravimo, kasdienio kelis metus trunkančio gausaus skrepliavimo, bet kokios infekcijos pavojingumo ir pasireiškimo plaučių uždegimu, dėl didelio vartoto vaistų kiekio kvėpavimo sistemos ligoms gydyti nebegalėjimo vaistais gydyti stuburo ligų, nes organizmas nebetoleruoja cheminių vaistų, o juos vartojant sveikatos būklė negerėja, imunitetas silpsta. Kriterijų aprašo 1 priedo V dalyje „Kvėpavimo sistemos ligos“ nurodyta, kad kvėpavimo sistemos funkcija vertinama, kai po optimalaus gydymo yra ligos remisija. Pareiškėja teigė, kad nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 16 d. gydėsi ligoninėje dėl abipusės pneumonijos, ligos remisija buvo 2009 m. birželio 4 d., kai dėl abipusės pneumonijos vėl gydėsi ligoninėje iki 2009 m. birželio 15 d., plaučių uždegimu sirgo ir 2012 m. vasario mėnesį, tačiau neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo specialistai neįžvelgė būtinybės vertinti kvėpavimo sistemos funkcijos. Nebuvo atsižvelgta ir į pareiškėjos paaiškinimą apie negalėjimą kelti jokio svorio. Skundžiami sprendimai buvo priimti neįvertinus visų kartu su prašymu dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo pateiktų medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad pareiškėja daug kartų sirgo pasikartojančiomis pneumonijomis, susirgimai kvėpavimo takų ligomis dažnėja, skirtos vis didesnės stipresnių vaistų (analgetikų, antibiotikų) dozės neduoda siekiamų rezultatų, sveikata negerėja, nustatytos ligos progresuoja.

Pagal Tvarkos aprašo 16 punktą, nustatant asmens darbingumo lygį pildomas darbingumo lygio vertinimo aktas. NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius 2012 m. sausio 24 d. akte Nr. 359 konstatavo, kad pareiškėjos bazinis darbingumas procentais yra 70 proc. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius akte taip pat nurodė 2 pagrindines diagnozes: nugaros osteochondrozė (M42) bei juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (M51.1), o gretutinių diagnozių nenurodė (nurodė tik lengvą liemens funkcijų sutrikimą), nepaisė pareiškėjos kvėpavimo takų ligų ir sprendimu patvirtino 70 proc. darbingumo lygį. Iš Ginčų komisijos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. S-164 matyti, kad Ginčų komisija neanalizavo papildomai pateiktų medicininiuose dokumentuose (išrašuose) nurodytų sveikatos būklės diagnozių, netyrė šių ligų įtakos netektam darbingumui, nepasisakė dėl prašyme (skunde) nurodytų faktų, kad NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius kartu su kitomis ligomis netyrė nurodytų simptomų. Remiantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, neužtenka vien formaliai įvertinti pateiktus asmenį gydančio gydytojo dokumentus, būtina ištirti besikreipiančio asmens nurodomas aplinkybes, atsakyti į skunde nurodytus argumentus, atsižvelgti į visus pareiškėjo pateiktus medicininius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi darbingumui nustatyti. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nekvietė pareiškėjos dalyvauti skundo nagrinėjime, nors tokią teisę turėjo, nesuteikė galimybės pasisakyti ir paaiškinti nurodytų faktų apie sveikatos būklę. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas Nr. SS-829 neapima darbingumo vertinimo pagal pareiškėjos paaiškinimus. Buvo vadovaujamasi vien išrašais iš medicininių dokumentų, kuriuose pareiškėjos būklė vertinama neatsižvelgiant į kvėpavimo takų ligas ir būkles. Pareiškėja prašė teismo įpareigoti atsakovą NDNT iš naujo įvertinti visus pareiškėjos pateiktus medicininius dokumentus bei paaiškinimus ir nustatyti faktinį pareiškėjos darbingumo lygį.

Pirmos instancijos teisme pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos reikalavimais nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 83–84) NDNT paaiškino, kad darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašu, jo 1 ir 2 priedais, Tvarkos aprašu. Tvarkos aprašo 8 punktas reglamentuoja, kad asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimai. Pagal Tvarkos aprašo nuostatas NDNT darbingumo lygį vertina, vadovaudamasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) patikrintais ir patvirtintais medicininiais dokumentais, kuriuos jai pateikia gydantis gydytojas. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako gydantis gydytojas. Tvarkos aprašo 13.1 punktas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai NDNT privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, t. y. tada, kai gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Tarnyba tokių aplinkybių nenustatė, todėl nebuvo pagrindo gauti papildomų medicininių dokumentų ar duomenų. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl neturi nei teisės, nei pareigos nurodyti atsakingiems asmenims, kokį skirti gydymą ar kokius atlikti tyrimus.

Teismo posėdžiuose atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų apie plaučių būklę matyti, jog pareiškėją konsultuojantis gydytojas pulmonologas įrašė, kad patologijos nerasta. Rentgeno nuotraukos, darytos 2009 m., negali būti vertinamos, nes vertinami tik tų nuotraukų aprašymai, kuriuos padaro specialistai, ir jie yra asmens sveikatos dokumentuose. Persirgtos ligos negali turėti įtakos darbingumo lygiui, nes vertinama ne liga, o dėl jos atsiradęs funkcinis sutrikimas. Plaučių ligos šiuo atveju negali būti ginčo objektu, nes dėl to nėra jokių medicininių duomenų. Tačiau, atsiradus funkciniams sutrikimams dėl plaučių ligų, pareiškėja bet kada gali iš naujo kreiptis į gydantį gydytoją dėl siuntimo gavimo į NDNT.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (II t., b. l. 19–27) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Ginčų komisijos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. S-164 „Dėl J. G. darbingumo lygio“, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SS-829 ir perdavė J. G. darbingumo lygio nustatymo klausimą NDNT Sprendimų kontrolės skyriui nagrinėti iš naujo. Reikalavimą dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2012 m. sausio 24 d. darbingumo lygio vertinimo akto ir sprendimo Nr. DL-359 panaikinimo atmetė.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrąsias nuostatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) IV skirsnis (18, 20, 23 straipsniuose). Įstatymo nuostatas detalizuoja Kriterijų aprašas ir Tvarkos aprašas, jų 1 ir 2 priedai, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiam ginčui svarbi aplinkybė yra ta, kad NDNT nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl Šiaulių I teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akto (2012 m. sausio 24 d. Nr. DL-359), pasikeitė Kriterijų aprašo 1 priedas – nuo 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A1-551/V-1149 įsigaliojo nauja 1 priedo redakcija, kurios XIII skyrius „Jungiamojo audinio ir judamojo aparato ligos“ prasideda nuo 76 punkto. Ankstesnio priedo 75.2 punktas priklausė XIII skyriui „Jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligos“, jame nustatyta: II klasė: gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribotai aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija, darbingumo procentai nuo 80 iki 50. Nuo 2012 m. vasario 1 d. XIII skyriuje panašus apibrėžimas yra 76.2 punkte: II funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla). Tačiau šis punktas turi 4 papunkčius (nuo 76.2.1 iki 76.2.4), kuriuose yra nustatytas labai skirtingas darbingumo lygis (jau ne „nuo – iki“) kiekvienai sveikatos sutrikimų grupei.

Iš Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų bylos Nr. 36548 (I t., b. l. 88–161) teismas nustatė, kad pareiškėja 2012 m. sausio 24 d. pateikė NDNT prašymą nustatyti darbingumo lygį (I t., b. l. 161). Pareiškėja nukreipta į NDNT 2012 m. sausio 20 d. siuntimu Nr. 11, kurį išdavė UAB „A. L. sveikatos centras“ gydytojų konsultacinė komisija (I t., b. l. 156–158). NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius vertino pareiškėjos darbingumo lygį ir 2012 m. sausio 24 d. aktu Nr. DL-359 nustatė pareiškėjai 30 proc. netektą darbingumą (I t., b. l. 142–147).

Šiame akte nurodyta, kad bazinis darbingumas yra 70 proc. ir jis nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų punktus XIII.75.2 (70 proc.) bei 25.2 (akto 21 ir 26.1.1 punktai). Pareiškėja 2012 m. vasario 3 d. pateikė NDNT direktoriui paaiškinimą (I t., b. l. 139–140), kuriame aprašė 2008–2009 m. sirgtas plaučių ligas, taip pat pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius tas ligas (I t., b. l. 123–138). NDNT šį paaiškinimą traktavo kaip nesutikimą su darbingumo lygio nustatymo aktu ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius dar kartą vertino pareiškėjos darbingumo lygį, surašydamas 2012 m. kovo 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-519 (I t., b. l. 109–114), kuriuo patvirtino 30 proc. netekto darbingumo lygį.

NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2012 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. SS-829 (I t., b. l. 106–108) NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. DL-359 paliko nepakeistą. NDNT akte Nr. DL-519 nurodyta (akto punktai 21 ir 26.1.1.), kad taikomas kriterijų XIII.75.2. punktas ir 25.2. punktas bei nustatomas 70 proc. darbingumas. Senos redakcijos Kriterijų aprašo 1 priedo 25.2. punktas priklausė II skyriui „Psichikos ir elgesio sutrikimai“, 25 punktas nustatė protinį atsilikimą. Naujos redakcijos 1 priedo 25.2 punktas, esantis II skyriuje „Psichikos ir elgesio sutrikimai“, nustatė:

„F72 – intelekto koeficientas 35–49, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją“, taigi senos ir naujos redakcijų 25.2 punkte esantys aprašymai skiriasi pagal juose esančius rodiklius, pagal sutrikimo aprašymą. Tuo labiau skiriasi senos redakcijos 75.2. punktas ir naujos redakcijos 76.2 punktas. Pareiškėja pateikė 2012 m. balandžio 19 d. paaiškinimą Ginčų komisijai (I t., b. l. 81), kuriame paminėjo plaučių ligas (2009 m. ir 2012 m. vasario mėn. sirgo plaučių uždegimu) ir išreiškė pasipiktinimą šeimos gydytojų pateiktu abstrakčiu ligos aprašymu.

Ginčų komisija 2012 m. gegužės 24 d. sprendime Nr. S-164 (I t., b. l. 98–104) įvertino pareiškėjos paaiškinimą kaip skundą ir jį išnagrinėjo, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SS-829 paliko nepakeistą. Ginčų komisijos sprendimo konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktu.

Teismas konstatavo, kad NDNT 2012 m. kovo 19 d. aktas ir sprendimas grindžiami negaliojančia teisės akto redakcija. Teismas nesutiko su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimais tuo aspektu, kad priimant šiuos sprendimus ir surašant NDNT 2012 m. kovo 19 d. darbingumo lygio vertinimo aktą, kuris buvo pagrindas priimti skundžiamą NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 19 d. sprendimą, galiojo nauja Kriterijų aprašo 1 priedo redakcija, kurioje galbūt pareiškėjos sveikatos sutrikimai turėjo būti kvalifikuojami pagal 1 priedo 76.2 punkto vieną iš papunkčių, dėl 76.2 punkto (naujos redakcijos) taikymo turėjo būti priimtas motyvuotas NDNT sprendimas, kartu motyvuotai nurodyta, kuris papunktis taikytinas, nes esant ginčui, darbingumo lygis dar nebuvo galutinai nustatytas, vyko jo nustatymo procesas, todėl galutinis sprendimas turėjo būti priimtas atsižvelgiant į naujos redakcijos Kriterijų aprašo 1 priedą.

Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė, kad dalis skundžiamų aktų naikintini, nes jie yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 1 p.), kadangi taikyta negaliojanti teisės akto redakcija, o tuo pačiu bazinio darbingumo lygio nustatymas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja ginčijo nurodytus sprendimus taip pat ir tuo aspektu, kad siuntime nebuvo nurodytos pareiškėjos persirgtos plaučių ligos. Teismas nustatė, kad NDNT nevertino pateiktų dokumentų apie plaučių ligas, nes jos nebuvo nurodytos gydytojų konsultacinės komisijos siuntime į NDNT. Esant naujam pagrindui nustatyti darbingumo lygį, procedūrą reikia pradėti iš pradžių. Atsižvelgdamas į skundžiamų sprendimų ir akto turinį, teismas priėjo prie išvadų, kad ginčas yra ir dėl to, ar nesant siuntime nurodytų diagnozių, jos gali būti vertinamos nustatant darbingumo lygį. Taip pat teismas vertino, ar medicininiai dokumentai, kurie buvo teikiami 2012 m. nustatant darbingumo lygį, rodė esant kokias nors šalutines plaučių ligų diagnozes ir dėl jų atsiradusius funkcinius sutrikimus.

Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta tvarka, kaip gydantis gydytojas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK dokumentus, nurodomas šių dokumentų sąrašas ir tai, kad vienas iš dokumentų yra asmens prašymas dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. GKK patikrina ir patvirtina 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia asmeniui, o asmuo tuos dokumentus su papildomais 10 punkte nurodytais dokumentais pateikia NDNT. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas vertino, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji negalėjo daryti jokios įtakos siuntimo turiniui. Pareiškėja prašyme gali nurodyti, dėl kokių ligų ji pageidauja siutimo į NDNT. Šiuo atveju siuntime nurodyta, kad plaučiuose vezikulinis alsavimas be karkalų (tai yra norma, kaip teisme paaiškino specialistas).

Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad NDNT pagal Tvarkos aprašo 13 punktą privalėjo kreiptis dėl papildomų dokumentų gavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išdavė siuntimą, ir pažymėjo, kad šis punktas tokios privalomos sąlygos nenustato. Tvarkos aprašo 13.1 punktas (redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-504/V-1031 įsigaliojimo, t.y. 2012 m. lapkričio 23 d.) nustatė, kad NDNT teritoriniai skyriai tik reikalui esant kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios GKK išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Šio punkto redakcija po 2012 m. lapkričio 23 d. iš esmės nepasikeitė. Teismas posėdyje apklausė specialistus. Specialistas A. R., medicinos mokslų daktaras, neurologas paaiškino, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų, kuriuos įvertino NDNT, visos diagnozės yra labai aiškios, jos nustatytos tinkamos kvalifikacijos specialistų konsultacijų dokumentuose ir jokių papildomų duomenų nereikėjo, nes buvo atliktas ypatingai tikslus tyrimas – MBR – magnetinis tyrimas, kuris aiškiai patvirtino nustatytas diagnozes. Dokumentuose nebuvo jokių prieštaravimų ir neaiškumų. Specialistas D. V., Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vidaus ligų centro II-o diagnostikos skyriaus gydytojas pulmonologas paaiškino, kad NDNT atliekamo vertinimo metu jokie papildomai pareiškėjos pateikti medicininiai dokumentai nerodė, kad ji sirgtų kvėpavimo takų ar plaučių ligomis, o atlikti išsamūs tyrimai ir jų rezultatai rodė, kad kvėpavimo rodikliai yra normalūs. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad NDNT turėjo vadovautis Tvarkos aprašo 13 punktu ir gauti papildomų dokumentų.

Teismas nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai aiškina, jog NDNT ir Ginčų komisija privalėjo vertinti ne medicininius dokumentus, o jos sveikatos būklę. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242 patvirtintų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 18-20 punktus NDNT nėra valstybės sveikatos įstaigų sistemos sudėtinė dalis, todėl ši įstaiga neužsiima asmens sveikatos patikrinimu, diagnozių nustatymu. Pagal NDNT Nuostatų 10 punkte nustatytas š šios tarnybos teises, NDNT gali gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų informaciją ir duomenis, tačiau tik susijusius su darbingumo lygio vertinimu, gali prašyti patikslinti ir papildyti medicininę informaciją, tačiau tik tuo atveju, jeigu medicininė informacija yra nepakankama. Pagal Nuostatų 10 punktą specialistai ir ekspertai kviečiami tik tada, kai NDNT yra neaišku, kaip vertinti minėtus klausimus, o ne nustatyti naujas ligų diagnozes, kurių nėra siuntime ir netgi papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose. Todėl pareiškėjos teiginius, esą NDNT ir Ginčų komisija nevertino jos tikrosios sveikatos būklės, o tik formaliai vertino medicininius dokumentus, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, jog nurodytos institucijos privalo vertinti pirmiausiai siuntimą, nes jame yra visos nustatytos diagnozės bei funkciniai sutrikimai, visus gautus medicininius dokumentus tiek, ar jie atitinka tam, kas nurodyta siuntime, ar jie yra neprieštaringi, ar yra išsamūs. Pareiškėja teigė, kad NDNT privalėjo gauti papildomą informaciją, tačiau nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad 2012 m. pareiškėja nesirgo jokiomis plaučių ligomis (jomis sirgo 2008 ir 2009 m.), 2012 m. pareiškėja tik aiškina, kad sirgo plaučių ligomis. Pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai nerodė, kad darbingumo lygio nustatymo metu ji būtų sirgusi kvėpavimo takų ar plaučių ligomis, todėl NDNT neturėjo jokio pagrindo prašyti papildomų dokumentų.

UAB „A. L. sveikatos centras“ 2012 m. sausio 20 d. siuntimu į NDNT Nr. 11 pareiškėja buvo nukreipta į NDNT darbingumo lygio nustatymui. 2011 m. gruodžio 19 d. atlikta stuburo BMR (šį tyrimą teisme apklaustas specialistas neurologas įvertino kaip itin išsamų ir vienintelį, kuris parodo visus sutrikimus), konsultuota neurochirurgo, neurologo. Siuntime aprašyta ir sveikatos būklė apskritai (kvėpavimas, regėjimas), stuburo ir raumenų būklė, kojų refleksai, nurodyta, kad jutimų sutrikimų nėra. Pateikti laboratorinių tyrimų duomenys.

Taip pat siuntime nurodyta, kad kvėpavimo funkcija yra normali (vezikulinis kvėpavimas).Teisme apklaustas specialistas – gydytojas neurologas A. R. paaiškino, kad MBR (magnetinis) tyrimas rodo, jog dėl stuburo ligų yra nelabai didelis funkcijos sutrikimas. Dokumentai rodo, kad pakitimai stubure yra, ir pareiškėja tikrai negali kilnoti sunkumų. Anot specialisto, dokumentai rodo, kad pareiškėjai yra vegetadistonijos sindromas (neurologo Lukoševičiaus konsultacija), kuris reiškia padidintą nervų sistemos jautrumą, tai matyti iš pareiškėjos elgesio.

Taip pat specialistas paaiškino, kad iš esmės pareiškėja stuburo ligų nesigydo, nes ji kreipėsi į specialistus tik prieš darbingumo lygio vertinimus. Jeigu stuburo ligos tikrai keltų didelių nepatogumų, pareiškėja jaustų ligą, gydytųsi, nuolat lankytųsi pas medikus. Specialistas pažymėjo, kad stuburo ligų gydymas iš esmės yra procedūros (pratimai) ir 30 procentų atvejų skiriama tik B grupės vitaminai. Iš medicininių dokumentų nematyti, kad pareiškėjai būtų skirtas koks nors medikamentinis gydymas (pareiškėja į specialisto klausimą atsakė, kad gydosi fiziniais pratimais).

Specialistas neurologas pareiškė nuomonę, kad pagal funkcinius sutrikimus darbingumo lygis nustatytas tinkamai. Gydytojas D. V. paaiškino, kad negalėjo būti jokios plaučių ligų įtakos, nes pareiškėja 3 kartus konsultuota labai gerų specialistų, atlikta labai daug plaučių tyrimų (fibrobronchoskopija, rentgeno nuotrauka, spirometrija, kiti tyrimai), kurie rodo, kad pareiškėja neserga jokiomis plaučių ligomis, nėra jokios patologijos dėl plaučių ligų, kvėpavimo funkcija yra normali (tai patvirtina spirometrijos tyrimas). 2007–2009 m. m. pareiškėja galėjo sirgti plaučių ligomis, tačiau persirgtos ligos neturi įtakos jos dabartinei būklei.

Dėl to specialistas atsisakė apžiūrėti pareiškėjos turimas 2009 m. rentgeno nuotraukas. Be to, specialistas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad ji 2009 m. labai sunkiai sirgo plaučių liga, nes tada ji turėjo būti gydoma reanimacijoje, o to nebuvo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog NDNT sprendimai ir Ginčų komisijos sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti dėl to, kad juose neįvertintos plaučių ligos. 2012 m. pareiškėjai nebuvo diagnozuotos plaučių ligos, o tikrinta kvėpavimo funkcija yra normali. Todėl NDNT neprivalėjo aiškintis su gydytojų konsultacine komisija, kuri išdavė siuntimą, ir prašyti papildomos informacijos apie plaučių ligas, netgi darant prielaidą, kad NDNT privalėtų aiškintis ir dėl diagnozių, kurių nėra siuntime, bet dėl kurių asmuo pateikė papildomų medicininių dokumentų. Papildomus dokumentus įvertino plaučių ligų specialistas, kuris patvirtino, kad šie dokumentai jokių plaučių ligų ar dėl jų atsiradusių funkcinių sutrikimų nerodo, nors buvo atlikti itin išsamūs tyrimai.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad Ginčų komisijos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. S-164 ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. SS-829 naikintini, nes šie sprendimai grindžiami negaliojančiu jų priėmimo momentu teisės aktu – Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 75.2. ir 25.2. punktais, pareiškėjos darbingumo lygis neįvertintas pagal naujos redakcijos Kriterijų aprašo 1 priedo punktus, kurie kitaip reglamentuoja bazinio darbingumo nustatymo procentų reikšmes. NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. DL-359, išdėstytą darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-359, teismas paliko galioti. Teismas įpareigojo NDNT atlikti iš naujo pareiškėjos skundo nagrinėjimą, iš dalies patenkindamas pareiškėjos prašymą perduoti jos darbingumo lygio nustatymo klausimą nagrinėti iš naujo.

III. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 35–38), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad įstatymų leidėjas nustatė, kad asmuo, kuris nesutinka su jam nustatytu darbingumo lygiu, įgyja teisę kreiptis į teismą tik tada, kai laikosi nustatytos šiai bylų kategorijai ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tačiau šio proceso tikslas yra ne naujai vertinti darbingumo lygį, o patikrinti priimtų aktų teisėtumą ir pagrįstumą bei jų atitikimą teisės normoms. Vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2012 m. vasario mėnesį NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje ir 2012 m. gegužės mėnesį Ginčų komisijoje, nuo 2012 m. vasario 1 d. galiojo nauja Kriterijų aprašo 1 priedo redakcija. Nagrinėjant pareiškėjos skundą išankstine neteismine tvarka, buvo pagrįstai vadovautasi ta Kriterijų aprašo 1 priedo redakcija, kuria buvo remtasi vertinant pareiškėjos darbingumo lygį ginčo laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai pareiškėjos darbingumo lygis pirmą kartą buvo vertintas NDNT teritoriniame skyriuje. Traktuojant kitaip, ši kontrolės procedūra netektų prasmės, nes negalima būtų patikrinti NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokia įstatymų leidėjo numatyta administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka leidžia teigti, kad išankstinio skundų nagrinėjimo ne per teismą proceso paskirtis yra patikrinti ir spręsti dėl individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo ginčo laikotarpiu, t. y. patikrinti, ar jie buvo priimti pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Kitokiu atveju nebūtų galima užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų ir viešojo administravimo subjektų statuso aiškumo, stabilumo. Po to, kai NDNT teritorinis skyrius, galiojant senai Kriterijų aprašo 1 priedo redakcijai, priėmė sprendimą ir asmeniui išdavė reikalingus dokumentus, administraciniai teisiniai santykiai tarp viešojo administravimo subjekto ir asmens pasibaigė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl darbingumo lygio nustatymo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja gydančio gydytojo 2012 m. sausio 20 d. siuntimu, kuriame įrašytus duomenis patikrino ir patvirtino UAB „A. L. sveikatos centras“ gydytojų konsultacinė komisija, buvo nukreipta į NDNT teritorinį skyrių darbingumo lygio nustatymui. Siuntime nurodytos pagrindinės diagnozės (L4-L5 disko išvarža; stuburo osteochondrozė; diskogeninė radikulopatija lėtinė; lėtinis skausminis sindromas 6 balai) pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių-10 (toliau – ir TLK-10) pažymėtos kodais M51.1., M42, taip pat nurodyta, kad funkcijos sutrikimas yra vidutinis. Siuntimo skiltyje „Gretutinės diagnozės“ nenurodytos jokios diagnozės.

NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius, įvertinęs pateiktus duomenis apie pareiškėjos sveikatos būklę ir organizmo funkcijų pakitimus, 2012 m. sausio 24 d. akte Nr. DL-359 nustatė, kad pareiškėjos darbingumo lygis nuo 2012 m. sausio 24 d. yra 70 proc., nustatytas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies „Jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligos“ 75.2. punktą. Pareiškėja 2012 m. vasario 3 d. kreipėsi į NDNT, teigdama, kad nustatant darbingumo lygį nebuvo įvertintos plaučių ligos, kuriomis ji serga nuo 2008 metų. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą ir 2012 m. kovo 19 d. akte Nr. DL-519 priėjo prie analogiškų išvadų kaip ir teritorinis skyrius, todėl 2012 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. SS-829 teritorinio skyriaus 2012 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. DL-359 dėl nustatyto 70 proc. darbingumo lygio paliko nepakeistą. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. S-164 pareiškėjos skundą atmetė ir paliko NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SS-829 nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Ginčų komisijos, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus sprendimus bei perduoti jos darbingumo lygio nustatymo klausimą institucijai nagrinėti iš naujo, skundą patenkino iš dalies: panaikino Ginčų komisijos ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SS-829 bei perdavė pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą NDNT Sprendimų kontrolės skyriui nagrinėti iš naujo. Skundo dalį dėl NDNT teritorinio skyriaus akto ir sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčų komisijos ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SS-829 teismas panaikino vieninteliu motyvu – nurodė, kad Ginčų komisijos ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai buvo priimti vadovaujantis negaliojančia Kriterijų aprašo 1 priedo redakcija (galiojusia iki 2012 m. vasario 1 d.), t. y. pareiškėjos darbingumo lygis dėl pagrindinių diagnozių neįvertintas pagal naujos redakcijos (2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-551/V-1149 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d.) Kriterijų aprašo 1 priedo punktus, kuriuose nurodyti kiti bazinio darbingumo procentai pagal atitinkamas ligas.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad NDNT pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo redakcija, kuria remiantis buvo atliktas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas NDNT teritoriniame skyriuje su kuriuo nesutikdama pareiškėja pradėjo ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, o po to kreipėsi į teismą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šiuos įstatymo reikalavimus.

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatas, neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NSIĮ 18 str. 1 d.), ginčus tarp asmens ir tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NSIĮ 23 str. 1 d.). Minėto įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo detalizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (su atitinkamais pakeitimais) patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str. 1 d.). Spręsdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas turi nustatyti, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas (NDNT teritorinio skyriaus ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus aktai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir/ar skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Medicininių klausimų vertinimas yra už teismo kompetencijos ribų.

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Pagal minėtą teisinį reguliavimą, sprendžiant dėl darbingumo lygio nustatymo pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinamas medicininis kriterijus, t. y. bazinis darbingumas, o jis vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Kriterijų aprašo 4, 5, 6 p.). Kriterijų aprašo I priede yra pateiktas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, sąrašas prie kiekvienos ligos pagal atitinkamų organizmo funkcijų sutrikimo laipsnį nurodant bazinio darbingumo vertę procentais. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius (Kriterijų aprašo 12 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra suklasifikuotas profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, atitinkamų reikšmių palankumas (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios) asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo lygio asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų (Kriterijų aprašo 17–19 p.) ir nustatomas netekto darbingumo procentas.

Administraciniame procese taikomas dispozityvumo principas, kuris inter alia reiškia, kad byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuriame jis nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Įvertinusi pareiškėjos skunde ir jo patikslinime apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju aktualus klausimas yra tai, ar nustatant pareiškėjos darbingumo lygį pagrįstai nebuvo vertinamos pareiškėjos nurodytos kvėpavimo sistemos ligos ir pareiškėjos nurodyti dėl jų atsiradę funkcijų sutrikimai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, akcentuoja, kad iš pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo argumentų matyti, jog pareiškėja kreipėsi į NDNT, po to į Ginčų komisiją medicininio kriterijaus vertinimo aspektu, teigdama, kad NDNT teritorinis skyrius (vėliau NDNT) neįvertino kvėpavimo sistemos ligų, kurios, pareiškėjos nuomone, turi įtaką jos darbingumo lygiui ir kurį įvertinus jos darbingumo lygis turėtų būti atitinkamai mažesnis. Tuo pačiu aspektu pareiškėja kreipėsi šioje byloje teisminės gynybos. Ji iškėlė administracinį ginčą būtent dėl to, kad nustatant jos darbingumo lygį buvo atsižvelgta tik į siuntime nurodytas pagrindines ligas, kurių diagnozės, kvalifikuotos pagal TLK-10 kodus, yra M42 (nugaros osteochondrozė) ir M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, L4-L5 disko išvarža, stuburo osteochondrozė, lėtinė radikulopatija, lėtinis skausminis sindromas), tačiau neatsižvelgta į kvėpavimo sistemos (plaučių) ligas ir dėl jų atsiradusius funkcijų sutrikimus.

Pareiškėja nei ikiteismine tvarka, nei teisme nekėlė ginčo dėl darbingumo lygio vertinimo pagal siuntime į NDNT nurodytas pagrindines diagnozes M42 ir M51.1 ir neteigė, kad šiuo aspektu buvo padaryti kokie nors pagrindinių procedūrų ar taisyklių pažeidimai. Atsižvelgiant į siuntime nurodytas pagrindines diagnozes M42 ir M51.1, nustatant pareiškėjos darbingumo lygį pagal pareiškėjos sveikatos būklę ir funkcijų sutrikimus buvo taikyta Kriterijų aprašo I priedo XIII dalis „Jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos“.

Pareiškėjos nuomone, turėjo būti taikoma ir Kriterijų aprašo I priedo V dalis „Kvėpavimo sistemos ligos“. Taigi ginčas kilęs tik dėl to, ar atliekant pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą NDNT teritoriniame skyriuje ir NDNT buvo padaryta pagrindinių procedūrų ir taisyklių, nustatytų Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše, pažeidimų pareiškėjos ginčijamu nurodytu aspektu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nesant ginčo dėl darbingumo lygio vertinimo pagal siuntime nurodytas pagrindines diagnozes M42 ir M51.1, byloje nebuvo pagrindo nagrinėti medicininio kriterijaus vertinimą šiuo aspektu ir naikinti NDNT bei Ginčų komisijos sprendimus bei perduoti pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo klausimą nagrinėti NDNT iš naujo, nes teismas ištyręs ir įrodymų visumą, atsižvelgdamas į teismo posėdyje apklaustų medicinos specialistų išvadas, sprendime pagrįstai konstatavo, kad nustatant pareiškėjos darbingumo lygį nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjos kvėpavimo funkciją ir jos įtaką darbingumui, kadangi siuntime į NDNT nebuvo diagnozių dėl kvėpavimo funkcijos sutrikimo, o pareiškėjos pateikti 2008–2012 metų medicininiai dokumentai pareiškėjos teiginių apie kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimą nepatvirtino.

Pabrėžtina, kad teisės aktai nustato, jog gydančiam gydytojui pagrindas siųsti asmenį NDNT atsiranda tada, kai nustačius diagnozę ir pritaikius gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų (Tvarkos aprašo 8 p.). Kriterijų aprašo 25 punkte nurodyta, kad NDNT turi teisę nevertinti asmens darbingumo lygio, kai siunčiamo į NDNT asmens būklė neatitinka Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės.

Pagal Tvarkos aprašo 8 punkto nuostatas, gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai šiuos dokumentus: asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (8.1 p.); užpildytą siuntimą į NDNT (8.2 p.); medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr.025/a) (8.3 p.); priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio, pateikia kitus Tvarkos aprašo 8.4 punkte nurodytus dokumentus. Tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, kad GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia (išskyrus asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT) asmeniui; asmuo pateikia dokumentus arba išsiunčia juos registruotu paštu į NDNT teritorinį skyrių.

Byloje esančiame gydančio gydytojo siuntime, kuriame nurodytos pagrindinės diagnozės M.42 ir M.51.1, pažymėta, kad pareiškėjai dėl šių diagnozuotų ligų buvo taikytas medikamentinis ir reabilitacinis gydymas ir yra likęs vidutinis funkcijos sutrikimas. Šis gydančio gydytojo įrašas patvirtina, kad pareiškėja atitinka Tvarkos aprašo 8 punkto sąlygas darbingumo lygio vertinimui pagal diagnozes M.42 ir M.51.1. Siuntime pareiškėjos keliamo ginčo aspektu dėl kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo jokių diagnozių nenurodyta. Siuntimas patvirtintas gydančio gydytojo įrašu, kad pateikti duomenys atitinka paciento tyrimo metu gautus rezultatus ir gydančio gydytojo parašu. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad gydančio gydytojo siuntime (Tvarkos aprašo 1 priedu patvirtintos siuntimo formos 4 dalyje, kurioje aprašoma asmens sveikatos būklė remiantis įvairių tyrimų, testų, gydytojų specialistų išvadų ir kt. duomenimis) yra įrašas „plaučiuose vezikulinis alsavimas, be karkalų“, kuris pagal teismo posėdyje apklausto medicinos specialisto išvadą reiškia, jog pareiškėjos kvėpavimo sistema funkcionuoja normaliai. GKK, patikrinusi gydančio gydytojo siuntime įrašytus duomenis, juos patvirtino ir nukreipė pareiškėją į NDNT darbingumo lygiui nustatyti.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. NDNT teritorinio skyriaus akte nurodyta, kad, kad nustatant pareiškėjos darbingumo lygį buvo įvertinti siuntimo į NDNT, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų duomenys, specialistų ir konsultantų (neurochirurgo, neurologo, radiologo) išvados, apžiūros ir pokalbio duomenys. Tai atitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, Tvarkos aprašo 4, 13, 14, 16 punktų, Kriterijų aprašo 3, 4, 8, 9, 16 punktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir Tvarkos aprašo bei Kriterijų aprašo kontekste tinkamai įvertino NDNT veiksmus nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo ir kartu su skundu pateiktus medicininius dokumentus bei pakartotinai įvertinant darbingumo lygį. Atsižvelgdamas į medicinos specialisto išvadą teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos pateiktuose NDNT 2008–2012 metų medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių kvėpavimo funkcijos sutrikimą (pareiškėjos 2008–2009 m. persirgtos plaučių ligos pagal 2010–2012 metų medicininių tyrimų duomenis įvertintos neturinčiomis įtakos pareiškėjos dabartinei būklei), o tai Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, Kriterijų aprašo 3 ir 4 punktų prasme reiškia, kad NDNT nebuvo pagrindo nustatant pareiškėjos darbingumo lygį ir atliekant vertinimą pagal medicininį kriterijų taikyti Kriterijų aprašo I priedo V dalies „Kvėpavimo sistemos ligos“ nuostatas. Konstatavus, kad Kriterijų aprašo I priedo V dalies nuostatos pareiškėjos atžvilgiu netaikytina, o dėl Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies „Jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos“ taikymo ginčo nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ta apimtimi, kuria teismas panaikino NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SS-829 ir jį patvirtinantį Ginčų komisijos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. S-164 bei perdavė NDNT pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo klausimą nagrinėti iš naujo, naikintina dėl netinkamo procesinės tesiės normų taikymo (ABTĮ 142 str. 1 d.). Atmesdamas pareiškėjos reikalavimą panaikinti NDNT Šiaulių I teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-359, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjos skundą atmetant visiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjos J. G. skundą atmesti visiškai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys