AS-261-729-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-729/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02133-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Green Line Shipping“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Green Line Shipping“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu.

Kadangi paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, todėl teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. balandžio 30 d. pašalinti skundo trūkumus.

2014 m. gegužės 2 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-104(AG-77/02-2014) ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. vasario 28 d. skundą.

Skunde pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos teisme išnagrinėjimo sustabdyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymų Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120 galiojimą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4-1119 nutraukė finansavimo sutartį ir pareikalavo per 60 dienų grąžinti 207 500 Lt. Įvykdęs šį reikalavimą, pareiškėjas susidurs su finansiniais sunkumais, ims stokoti apyvartinių lėšų, tai sąlygos skolų atsiradimą, pakenks įmonės reputacijai.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo skundas priimtas, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestas.

Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas pažymėjo, jog pareiškėjas teismui skundžia Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-104(AG-77/02-2014) ir prašo įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. vasario 28 d. skundą, tačiau reikalavimo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymų Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120 atžvilgiu nereiškia, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalį prašymas sustabdyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymų Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120 galiojimą yra nepagrįstas. Be to, teismas, įvertinęs prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus, pažymėjo, kad jei skundo patenkinimo atveju ir atsirastų neigiamų pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, todėl sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

II. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Green Line Shipping“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 55-58), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato, kas yra ginčo dalykas šioje byloje. Iš teismo pateiktos argumentacijos būtų galima suprasti, kad pareiškėjas tik ginčija Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 14 d. sprendimą, kaip savarankišką administracinį aktą. Tačiau pareiškėjas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai teikė skundą būtent dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymų Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120, kurių galiojimą prašė laikinai sustabdyti, panaikinimo, o komisija jai pateiktą skundą išnagrinėjo vykdydama savo, kaip kvaziteisminės institucijos, funkciją. Kaip matyti iš teismui pateikto pareiškėjo skundo, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimas nėra savitikslis ir nekeičiantis ginčo dalyko – juo siekiama Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymų Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120 panaikinimo. Todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai interpretavo ir esmingai iškraipė pareiškėjo skundo esmę, bei ginčo dalyką, kas leidžia teigti teismą nepagrįstai konstatavus, jog byloje nėra ginčijami ūkio ministro įsakymai ir nėra pagrindo jų atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Taip pat skundžiamą nutartį priėmęs teismas apsiribojo paprasčiausiu konstatavimu, jog pareiškėjui kilus neigiamiems padariniams jis galėsiąs siekti žalos atlyginimo. Pareiškėjo vertinimu, teismas, kaip teisingumą turinti vykdyti institucija, besivadovaujanti teisingumo ir protingumo principais, susiklosčiusiomis aplinkybėmis privalėjo užkirsti kelią jo nurodomų neigiamų padarinių kilimui, o ne aiškinti atsakovui apie atsiveriančias naujas bylinėjimosi perspektyvas. Analogiškos logikos dėl reikalavimo užtikrinimo sąlygų laikosi ir vieningą administracinių teismų praktiką formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Akivaizdu, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas teismo sprendimo įvykdymą suvokia kitaip negu pareiškėjas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – kaip teisinę prielaidą reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo (kadangi būsimas teismo sprendimas, net jeigu jis bus palankus pareiškėjui, jokių tiesioginių objektyvių padarinių nesukurs).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestas (ABTĮ 71 str.).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymų Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120 galiojimą, tačiau skunde (patikslintame skunde) pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-104(AG-77/02-2014) ir įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. vasario 28 d. skundą. Taigi, ginčijamas aktas šiuo atveju yra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 3R-104(AG-77/02-2014), tačiau ne Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymai Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120.

Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Taigi, atsižvelgus į pareiškėjo skundo reikalavimus bei minėtą administracinių teismų praktiką, akivaizdu, jog pareiškėjo prašymas laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymų Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120 galiojimą nėra tiesiogiai susijęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtais nagrinėti pareiškėjo reikalavimais. Šiuo atveju nėra galimybės taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymų Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120 galiojimą, kadangi pareiškėjo skunde reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymus Nr. 4-1119 ir Nr. 4-1120 nėra.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Green Line Shipping“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas