A-600-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-600-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06080-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. L.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas, Vilniaus AVPK) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui S. L.

Pareiškėjas paaiškino, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, 2013 m. spalio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-77 konstatuota, jog S. L., nepagrįstai ir neteisėtai tikrindamas (duomenys neskelbtini) I. B. ir jos šeimos narių asmens duomenis ir turėdamas tikslą juos perduoti tretiesiems asmenims, pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 ir 16.1 punktų nuostatas, šie pažeidimai vertintini, kaip savarankiškas tarnybinis nusižengimas, pasireiškęs tiesiogine tyčia, už ką jam pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio nuostatas skirtina tarnybinė nuobauda. Kadangi S. L. yra Profesinės sąjungos narys, todėl 2013 m. spalio 10 d. pareiškėjas, vadovaudamasis Statuto 43 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą S. L.. Profesinė sąjunga 2013 m. spalio 22 d. raštu Nr. 01-01-224 atsisakė duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas nurodė, kad Profesinė sąjunga neturi teisinio pagrindo vertinti nusižengimo fakto, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakyti dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir pareigūno kaltės, todėl Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir viršijantis Profesinės sąjungos kompetencijos ribas, varžantis darbdavio teises, užkertantis kelią taikyti adekvačias drausminio poveikio priemones. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, profesinės sąjungos renkamasis organas privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, tačiau nevertinti pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų.

Atsakovas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenustato įpareigojimo vertinti siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo tik narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu, bei pažymėjo, jog, sistemiškai vertinant teisės aktų visumą, akivaizdu, kad profesinės sąjungos veikla pagrįsta įvairių darbdavio veiksmų ir sprendimų vertinimo spektru. Atsakovas nagrinėjamu atveju nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia nubausti minėtą pareigūną, kuris yra Profesinės sąjungos narys, ir pateikė motyvuotą atsakymą, todėl, atsakovo vertinimu, Profesinės sąjungos taryba neviršijo savo įgaliojimų išnagrinėdama tarnybinio patikrinimo išvadą ir nešališkai įvertindama įvykio aplinkybes bei tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą ir priežastis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Profesinės sąjungos 2013 m. spalio 22 d. atsisakymą Nr. 01-01-224 duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui S. L. – Profesinės sąjungos nariui.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir neperžengė diskrecijos ribų, ir ar pareiškėjas įrodė, jog toks atsakovo nesutikimas iš esmės pažeidė jo interesus. Išanalizavęs byloje pateiktus įrodymus, teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su S. L. naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą ne todėl, kad pareigūno veika susijusi su naryste Profesinėje sąjungoje. Teismas akcentavo, kad neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą.

Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad, nesant duomenų, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti nuobaudą, viršijo teisės aktų suteiktos diskrecijos ribas, todėl teismas panaikino atsakovo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą.

III. Atsakovas Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės vadovaujasi analogiškomis aplinkybėmis, nurodytomis atsiliepime į pareiškėjo skundą. Atsakovas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas su tarnybinės nuobaudos taikymu S. L. iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, teises, atsakovo teigimu, teismas iš esmės dėl šių aplinkybių nepasisakė. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad Statutas nenustato įpareigojimo vertinti siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumo tik narytės ar veiklos Profesinėje sąjungoje aspektu.

Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais bei mano, kad šis sprendimas priimtas visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus. Pareiškėjas pažymi, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pažeidžia darbdavio teises, užkerta kelią taikyti adekvačias drausminio poveikio priemones, be to, mano, kad nebaudžiamumo atmosfera neigiamai paveiktų kitų pareigūnų darbą bei darbo drausmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą S. L. – vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūnui, Profesinės sąjungos nariui.

Pažymėtina, jog vidaus tarnybos sistemos pareigūnai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio prasme yra statutiniai valstybės tarnautojai. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas (bylai aktuali 2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija). Aptariamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Atsižvelgus į paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad statutinėse tarnybose veikiančių profesinių sąjungų veiklai įstatymais gali būti nustatyti tam tikri ypatumai. Statuto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 20 d.) 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant šio įstatymo paskirtį, be kita ko, nustatyta, kad šis įstatymas nustato profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus. Šiems klausimams reglamentuoti yra skirtas Statuto IX skirsnis (43–45 str.).

Statuto 43 straipsnyje, nustatančiame profesinių sąjungų veiklos įstaigose, kurioms taikomas šis Statutas, ypatumus, yra įtvirtinta nagrinėjamam ginčui aktuali nuostata, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (Statuto 43 str. 4 d.). Tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Statuto 26 straipsnis, šias įstatymo nuostatas detalizuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (bylai aktuali vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) (toliau – ir Tvarka), be kita ko, ir kreipimosi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo bei jo pateikimo aspektais (Tvarkos 29 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Kai profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

Apibendrinus pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovo pozicija, jog jis (atsakovas) pagal Statutą turi vertinti siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir kitais aspektais, t. y. ne statutinio pareigūno narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu, nepripažintina pagrįsta.

Pasisakant dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškėjo esminių interesų pažeidimu (iš atsakovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo sprendimas pažeidžia pareiškėjo interesus), pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2012 m. birželio 25 d. nutartyje taip pat išaiškino, jog valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Kalbant apie profesinių sąjungų renkamojo organo narius, dėl kurių valstybės institucija, kaip darbdavys, kreipiasi į profesinę sąjungą, reikalaujama, kad valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, pagrįstų ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformavo minėtas nuostatas, įvertinusi ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodomus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012, pateiktus išaiškinimus.

Nagrinėjamu atveju šios bylos individualios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Pareiškėjas savo prašyme pirmosios instancijos teismui dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti pareigūnui S. L. tarnybinę nuobaudą panaikinimo nurodė konkrečius argumentus, kad Profesinės sąjungos renkamojo organo neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą trukdo policijos įstaigos vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, pažeidžia viešąjį interesą. Pareiškėjas akcentavo, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje. Pagrįsdamas savo poziciją, pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus (Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 15 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2014 m. spalio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą), iš kurių matyti, kad tarnybinis patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo Vilniaus AVPK buvo pradėtas gavus Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo Policijos komisariato viršininko P. B. pateiktą informaciją, jog Vidaus reikalų informacinėje sistemoje 2013 m. gegužės 21 d. galbūt neteisėtai ir nepagrįstai buvo tikrinti (duomenys neskelbtini) I. B. ir jos šeimos narių asmens duomenys, kurie galbūt buvo perduoti tretiesiems asmenims; nustatyta, kad I. B. bei jos šeimos narių asmens duomenis tikrino pareigūnas S. L. Atliekant šį tarnybinį patikrinimą, pagal teisės aktus buvo įvertinti pareigūno S. L. veiksmai dėl neteisėto duomenų tikrinimo, ir buvo nustatyti Asmens duomenų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 16.1 ir 15.4 punktų nuostatų pažeidimai.

Įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, kad Vilniaus AVKP vadovo ketinimas skirti pareigūnui S. L. tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su šio pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, juo labiau, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pateiktų jokių duomenų, jog pareigūnas S. L. yra aktyvus Profesinės sąjungos narys, t. y. kad aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, atstovauja profesinės sąjungos nariams ir kt. Pats atsakovas, įvertinęs trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnui S. L. yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo policijos pareigūnui – Profesinės sąjungos nariui – šiuo atveju panaudojo aiškiai klaidingai, nes pasisakė Profesinės sąjungos renkamojo organo kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje nepriskirtu klausimu – vertino, ar iš viso yra teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Priimant į vidaus tarnybą, keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Statuto 6 str. 1 d. 2 p.), taip pat su tuo susiję priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai (Statuto 11 str.). Statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Kompetencija skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą suteikta pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui (Statuto 26 str. 10 d.). Statuto 26 straipsnio ir Tvarkos nuostatos įpareigoja vidaus reikalų įstaigų vadovus gavus informaciją apie pareigūno įtariamą padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinį nusižengimą. Profesinės sąjungos renkamojo organo (šiuo atveju – atsakovo) nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti vidaus tarnybos (šiuo atveju policijos) pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, tarnybinę nuobaudą trukdo vidaus reikalų įstaigos (šiuo atveju Vilniaus AVPK) vadovui vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią policijos veiklą pagal įstatymų leidėjo pavestus uždavinius (viešąjį interesą).

Akcentuotina, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – tiek vidaus reikalų įstaigų pareigūnai – profesinių sąjungų nariai, tiek šių įstaigų pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o įstatymų nuostatos (Statuto 43 str. 4 d.) dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, kaip jau buvo minėta, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui S. L. tarnybinę nuobaudą pažeidžia įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, ir nustačiusi, kad atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui S. L. ne dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, o pareiškėjas įrodė, jog toks atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovo 2013 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 01-01-224, kuriuo buvo atsakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui S. L., yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tenkinti atsakovo apeliacinio skundo vadovaujantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė