AS-756-253-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-253/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07636-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-ajam pensijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2013 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (10.1)S-73935;

2) panaikinti Fondo valdybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7443;

3) panaikinti Fondo valdybos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-8260;

4) įpareigoti Fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti neteisėtai sumažintą senatvės pensijos dalį – 17 375,84 Lt; 5

5) priteisti pareiškėjai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo;

6) atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi (b. l. 19–20) atsisakė priimti B. A. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai; išaiškino pareiškėjai, kad ji su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino.

Iš pareiškėjos skundo priedų teismas nustatė, kad ji su 2013 m. spalio 23 d. prašymu dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių, kuris skundžiamu 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (10.1)S-73935 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo. Šį Fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimą pareiškėja apskundė Fondo valdybai, kuri 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)1-7443 jos skundą nagrinėti atsisakė, konstatavusi, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nustatytą 3 metų terminą pažeistoms teisėms dėl pensijų nepriemokos ginti. Pareiškėja Fondo valdybai pateikė 2013 m. lapkričio 18 d. patikslintą skundą su argumentais dėl termino praleidimo. Fondo valdyba 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5)1-8260 atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą. Taigi, pareiškėjos skundas dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 3 dalį, apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (2012 m. birželio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. AS492-351/2012, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-330/2008). Atsižvelgiant į tai, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent Fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. sprendimas, o Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą įstatymu nustatyta privaloma ikiteismine tvarka jį atmetė, atsakovu šioje byloje laikytinas Fondo valdybos Kauno skyrius. Fondo valdyba teisminio ginčo nagrinėjime dalyvauja trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis.

Pagal ABTĮ 35 straipsnį, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Atsakovo Fondo valdybos Kauno skyriaus buveinė yra adresu: A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, t. y. patenka į Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją apima Kauno apygardos administracinis teismas. Todėl pareiškėjos skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Kauno apygardos administraciniam teismui. Tai, kad pareiškėja atsakovu nurodė ir Fondo valdybą, negali pakeisti ginčo teismingumo.

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad atsakovo buveinė yra Kaune, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėja B. A. atskiruoju skundu (b. l. 22–24) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos manymu, teisines pasekmės jai sukelia abu skundžiamai sprendimai – tiek Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2013 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. (10.1)S-73935, tiek ir Fondo valdybos 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. (6.5)I-7443 bei 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. (6.5)I-8260. Pastaraisiais sprendimais Fondo valdyba atsisakė nagrinėti jos skundus, o tai reiškia, kad Fondo valdyba neišnagrinėjo jos skundo iš esmės, toks atsisakymas jai sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos B. A. skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, byloje tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylos teritorinio teismingumo klausimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant šį ginčą, atsižvelgtina į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Be to, tuo atveju, jei apskundus Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą Fondo valdybai, ši institucija nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Fondo valdybos sprendimą, jei su juo nesutinka, kaip sukeliantį tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (LVAT 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-816/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog su 2013 m. spalio 23 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, prašydama sumokėti nepagrįstai sumažintą senatvės pensijos dalį. Kauno skyrius 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (10.1)S-73935 (b. l. 8–9) pareiškėjai paaiškino, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo. Skųsdama šį sprendimą, B. A. 2013 m. spalio 30 d. kreipėsi į Fondo valdybą, kuri 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7443 (b. l. 6–7) atsisakė nagrinėti jos skundą, motyvuodama tuo, jog pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusio Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Be to, šiuo sprendimu Fondo valdyba nurodė, jog jeigu B. A. iki 2013 m. lapkričio 25 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą su patikslintu skundu, kuriame pateikė argumentus dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, tačiau Fondo valdyba 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (6.5)I-8260 (b. l. 5) atsisakė atnaujinti praleistą terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimui apskųsti ir nusprendė pareiškėjos 2013 m. spalio 30 d. skundo nenagrinėti. Pažymėtina, kad Fondo valdybos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. (6.5)I-8260 buvo priimtas vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju Fondo valdyba, t. y. centrinis viešojo administravimo subjektas, nenagrinėjo Kauno skyriaus (teritorinio viešojo administravimo subjekto) sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o priėmė atskirą, t. y. su Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo revizavimu nesusijusį, sprendimą. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad yra pasinaudota ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukelia tik Fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 25 d. sprendimas, o Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą įstatymu nustatyta privaloma ikiteismine tvarka jį atmetė, todėl atsakovu šioje byloje laikytinas Fondo valdybos Kauno skyrius, nepagrįsta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimas, kuriuo Fondo valdyba, t. y. centrinis viešojo administravimo subjektas, atsisako nagrinėti pareiškėjos skundą ir nenagrinėja teritorinio viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo, kaip sukeliantis pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką (žr., 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-816/2013 ir kt.).

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis naikinama. Kadangi teismas turi įvertinti, ar pareiškėjos skundas atitinka kitus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, B. A. skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė