AS-525-1087-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-1087/2014

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. P. ir O. D., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. P. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 3.2(V.1)-(1.37)-908 „Dėl kadastrinių matavimų“.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu (II t., b. l. 48-52) pareiškėjos B. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. padavė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjos 3 150,83 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (II t., b. l. 57-59, 94-96).

Pareiškėja B. P. atsiliepime į prašymą dėl išlaidų atlyginimo prašė teismo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje kaip nepagrįstą (II t., b. l. 67-71).

Pareiškėja B. P. 2014 m. liepos 21 d. (išsiųsta paštu 2014 m. liepos 16 d.) taip pat pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo iš trečiojo suinteresuoto asmens šioje administracinėje byloje (II t., b.l. 84). Pareiškėja prašė teismo priteisti iš trečiojo suinteresuotojo asmens J. P. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl išlaidų atlyginimo pateikimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepime į prašymą dėl išlaidų atlyginimo (II t., b.l. 92-93) prašė teismo atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje kaip nepagrįstą.

Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 19 d. (išsiųsta paštu 2014 m. rugpjūčio 13 d.) pateikė teismui atsiliepimą į trečiojo asmens atsiliepimą bei taip pat prašė teismo už šio atsiliepimo surašymą priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens 100 Lt bylinėjimosi išlaidų (II t., b. l. 102-105).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (II t., b. l. 108-114) trečiojo suinteresuoto asmens J. P. prašymą patenkino iš dalies: priteisė iš pareiškėjos B. P. trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. 1 144,57 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjos B. P. prašymą atmetė.

Teismas citavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis.

Pirmiausia teismas pasisakė dėl to, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė teismo panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Alytaus AVA) 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 3.2(V.1)-(1.37)-908 „Dėl kadastrinių matavimų“. Minėtame sprendime buvo nustatyta, kad UAB „IVNT“ parengtoje B. P. ir O. D. nuosavybės teise priklausančio 8,93 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje geodezininkas nepagrįstai į sklypo plotą įtraukė J.

P. namų valdos sklypą ir nuspręsta grąžinti kadastrinių matavimų bylas bei pasiūlyta kreiptis į žemės sklypų rengėją dėl žemės sklypo ribų patikslinimo. Pareiškėja žinojo, jog dėl minėto žemės sklypo dalies jau buvo kreiptasi į Varėnos rajono apylinkės prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo bei tai, kad 2008 m. balandžio 29 d. Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras su ieškiniu atsakovams Alytaus AVA, B. P. ir O. D., tretiesiems asmenims J. P. ir Varėnos rajono 1-ojo notarų biurui kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, kuriame buvo prašoma panaikinti Alytaus AVA 1996 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 38-1706 dalyje dėl nuosavybės teisės atstatymo į 0,4863 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatai, priklausantys J.

P.; panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 1996 m. birželio 27 d. Varėnos 1-jo notarų biuro notarės, registro Nr. 937V, O. D. ir B. P. dalyje dėl 0,4863 ha žemės sklypo paveldėjimo; panaikinti teisinę registraciją O. D. ir B. P. vardu dalyje dėl 0,4863 ha žemės sklypo, įgytą pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (I t., b.l. 38-41). Pareiškėja nelaukdama minėtos bylos baigties, kreipėsi į UAB „IVNT“ dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos parengimo ir vėliau po jos parengimo į Alytaus AVA Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių dėl bylos patikrinimo.

Gavusi neigiamą atsakymą ji kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo. Teismas, įvertinęs, jog teismo sprendimas gali įtakoti J. P. teises bei teisėtus interesus 2008 m. spalio 29 d. nutartimi jį įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu. J. P. savo atsiliepime teismui taip pat nurodė, jog pareiškėja atsisakė administracine tvarka pakeisti žemės sklypo ribas (nesiekė taikiai išspręsti ginčo dėl sklypų persidengimo) bei nurodė, jog pareiškėja žinojo šį ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tačiau nekreipdama dėmesio į tai, sudarė sutartį su UAB „INVT“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjos B. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi administracinės bylos nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens išreikštas interesas buvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog tretysis suinteresuotas asmuo J. P., vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas taip pat rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos).

Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino 800 Lt minimalią mėnesinę algą (toliau – ir MMA), 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 850 Lt MMA, o 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nuo 2013 m. sausio 1 d. – 1 000 Lt MMA. Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas MMA dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.

Teismas vertino, kad advokatės Nijolės Raulušaitienės teisę parengti atsiliepimą į skundą suinteresuotam asmeniui patvirtina 2009 m. liepos 9 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis (I t., b. l 95). Išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2009 m. sausio 12 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 499234 (I t., b.l. 94). J. P. atsiliepimą į skundą surašė advokatė Nijolė Raulušaitienė. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 2 400 Lt suma (800 x 3 = 2400 Lt). Už atsiliepimo surašymą prašomos priteisti išlaidos – 400 Lt neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl ši suma priteistina.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. atstovavo advokato padėjėja G. R., tai patvirtina 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. balandžio 22 d. atstovavimo sutartys (I t., b. l. 198, II t., b. l. 3, 43). Išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas patvirtina pinigų priėmimo kvitai: 2014 m. balandžio 22 d. Nr. 713987, 2013 m. gruodžio 9 d. Nr. 713964, 2014 m. balandžio 22 d. Nr. 713986 (II t., b. l. 63-65) bei 2014 m. liepos 27 d. banko sąskaitos išrašas (II t., b. l. 98).

Teismas rėmėsi Rekomendacijų 9 punktu, pažymėjo, kad teismo posėdyje J. P. atstovavo advokato padėjėja, todėl pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjos teikiamas paslaugas gali būti skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 5 ir 8.18 punktus už atstovavimą maksimali priteistina suma gali sudaryti 120 Lt (atstovavimas 2014 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje (trukmė 51 min.) (II t., b. l. 44-46) sudaro – 0.15 x 1000 x 1 x 0,8 sudaro – 120 Lt). Prašomos priteisti už atstovavimą išlaidos – 200 Lt viršija maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl mažintinos iki 120 Lt, priteisiant minėtą sumą.

Dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pažymėta, jog pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į atskirąjį skundą maksimali priteistina suma gali sudaryti 1 200 Lt (1,5 x 1000 x 0.8), J. P. prašo teismo priteisti 100 Lt. Kadangi minėta suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, ši suma priteistina.

Dėl atskirojo skundo teismas nurodė, kad pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikšta prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma gali sudaryti 400 Lt (0,5 x 1000 x 0,8). J. P. prašo teismo priteisti už prašymą dėl išlaidų atlyginimą bei už atsiliepimo į prašymą parengimą, o tai sudaro 400 Lt. Ši suma taip pat neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina.

Teismas pažymėjo, jog J. P. taip pat prašo teismo priteisti 300,83 Lt kelionės išlaidų. Pabrėžta, jog teismas, spręsdamas dėl transporto išlaidų pagrįstumo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), kurioje yra pateiktos orientacinės kontrolinės kuro sąnaudos pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011), todėl proceso šaliai prašant atlyginti transporto išlaidas turi būti pateikti ir tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-180/2011).

Teismas vertino, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo 2013 m. spalio 29 d., 2013 m. gruodžio 9 d. ir 2014 m. balandžio 22 d. teismo posėdžiuose (I t., b.l. 183-184, 191-192; II t., b.l. 44-46), todėl turi teisę į transporto išlaidų, pareiškėjui vykstant į teismo posėdžius ir atgal, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 4 d.).

Prie prašymo pateiktas automobilio VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas (II t., b.l. 97), UAB „Panemunės dujos“ kvitas Nr. 123/1627 2013 m. spalio 28 d. (I t., b. l. 178), UAB „Timėjas“ kvitas Nr. 27/413, 2013-12-08, UAB „Panemunės dujos“ kvitas Nr. 15/2960, 2014 m. balandžio 21 d.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo automobilio registracijos liudijime nurodyta, jog kuro rūšis – dyzelinas, pateiktas UAB „Timėjas“ kvitas Nr. 27/413, 2013 m. gruodžio 8 d., kuriame matyti, jog buvo mokama už benziną nevertintinas, ir transporto išlaidos už atvykimą į teismo posėdį, įvykusį 2013 m. gruodžio 9 d., nepriteistos, kadangi pateikti netinkami įrodymai.

Pažymėta, jog pagal Metodikoje pateiktą lengviesiems automobiliams bazinės kontrolinės kuro sunaudojimo normos formulę, pareiškėjo nurodyto automobilio kuro sąnaudų vidurkis (dyzelino) yra 5,45 l/100 km. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, Varėnos rajone iki Kauno (Mickevičiaus g. 8A) yra 114 km (https://maps.google.lt/maps). Dyzelino kaina teismo posėdžio dieną buvo 4,67 Lt/l (2013 m. spalio 29 d.) ir 4,55 Lt/l (2014 m. balandžio 22 d.). Taigi už transporto išlaidas J. P. gali būti priteisiama 114,57 Lt (114x2x5,45/100x4,67) (58,03 Lt)+ (114x2x5,45/100x4,55) (56,54 Lt). Pareiškėjas prašo teismo priteisti 300,83 Lt, tačiau ši suma mažintina iki 114,57 Lt.

J. P. teismo taip pat prašė priteisti iš atsakovo 12 Lt už automobilio parkavimą. Teismui pateikti 2013 m. spalio 29 d. ir 2014 m. balandžio 22 d. VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ kvitai Nr. 009347 ir Nr. 011896. Minėti įrodymai patvirtina, kad automobilio parkavimui buvo išleista 10 Lt, o ne 12 Lt kaip nurodo suinteresuotas asmuo. Todėl spręsta, jog prašomos priteisti 12 Lt automobilio parkavimo išlaidos yra pagrįstos iš dalies, priteisiant 10 Lt parkavimo išlaidos (ABTĮ 44 str.).

J. P. prašė teismo priteisti ir 1050 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 700 Lt už UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ geodezinių (kadastrinių) matavimų paslaugas pagal 2010 m. rugpjūčio 23 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 77.

Pasisakydamas pastaruoju aspektu, teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo, turi būti vertinama, kokios aplinkybės sąlygojo proceso šalies rašytinių paaiškinimų pateikimą, ar šalis, pateikusi rašytinius paaiškinimus, už kurių parengimą sumokėtas sumas prašoma atlyginti, galėjo šiuose paaiškinimuose pateiktus argumentus išdėstyti pateikdama teismui skundą arba teismo posėdžio metu, t. y. turi būti vertinama, ar šių paaiškinimų pateikimas konkrečioje byloje buvo būtina ir racionali priemonė (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Bylos duomenimis teismas nustatė, jog teismas šioje byloje trečiojo suinteresuoto asmens neįpareigojo teikti papildomus įrodymus ir, be to, minėti įrodymai buvo teikti Varėnos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-144-308/2009 pagal Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, O. D. ir B. P. trečiajam asmeniui J. P.. Tretysis suinteresuotas asmuo kreipdamasis į antstolį bei į UAB Nekilnojamojo turto agentūros „Vilija-6“ ir teikdamas teismui papildomus rašytinius įrodymus, nevykdė teismo nurodymo, todėl minėta suma nepriteistina.

Atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius bei pateiktus įrodymus, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. priteista 1 144,57 Lt iš pareiškėjos B. P..

Pasisakydamas dėl pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašymo, teismas vėl citavo ABTĮ 44 straipsnį, 45 straipsnio 1 dalį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (administracinėse bylose Nr. AS822-485/2010, Nr. AS143-375/2008, Nr. AS858-264/2012, Nr. AS552-238/2013, Nr. AS858-211/2013, Nr. A858-1223/2012, A858-1309/2012), pažymėjo, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjos B. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą, sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas (II t., b.l. 48-52), taigi pareiškėjos skundo reikalavimas nebuvo patenkintas ir jos teisės neapgintos, todėl B. P. neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl išdėstytų argumentų jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 117-120), kuriuo prašo:

1) panaikinti 2014 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria buvo netenkintas apeliantės B. P. prašymas dėl jos patirtų 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir išspręsti klausimą iš esmės, apeliantei iš trečiojo asmens priteisiant 382,02 Lt bylinėjimosi išlaidų;

2) panaikinti nutarties dalį, kuria iš apeliantės B. P. trečiojo asmens J. P. naudai buvo priteista 400 Lt suma, trečiojo asmens sumokėta už prašymo dėl išlaidų atlyginimo priteisimo bei atsiliepimo į apeliantės prašymą pateikimą, ir išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių iš esmės, J. P. priteistą sumą sumažinant iki 145,32 Lt;

3) kitą 2014 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismui 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patenkinus tik 36,33 proc. trečiojo asmens reikalavimų, jo šioje byloje patirtos 400 Lt bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos 63,67 proc. dalimi, atitinkamai pareiškėjos atlyginama suma turėjo sudaryti ne daugiau nei 145,32 Lt. Teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejo tik su 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje, kurioje trečiasis asmuo neva ir patyrė išlaidas, kurias siekė prisiteisti šioje byloje. Pareiškėjos nuomone, išlaidų atlyginimo klausimo siejimas tik su minėtos administracinės bylos baigties rezultatu, nepaisant atskirai pateikto nepagrįsto prašymo, pažeidžia pareiškėjos teises, yra akivaizdžiai nesąžiningas, suteikiantis trečiajam asmeniui galimybę nepagrįstai praturtėti bei sudarantis pagrindą formuotis nesąžiningai teismų praktikai, kuomet asmuo, pateikiantis prašymą tik su 36,33 proc. teisėtų reikalavimų, dėl tokio nepagrįsto veiksmo ne tik nepatiria jokių sankcijų, tačiau net priešingai – jam yra priteisiamos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už prašymo dėl išlaidų ir atsiliepimo į pareiškėjos prašymą pateikimą (nors dauguma prašymo reikalavimų buvo neteisėti ir pertekliniai), o pareiškėjai, priverstai patirti papildomas išlaidas vykdant teismo įpareigojimą, tokios išlaidos nėra priteisiamos. Pareiškėjai nesuprantama, kodėl ji turi atlyginti trečiojo suinteresuoto asmens sumokėtus už atsiliepimo į jos paruošimą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo net nebuvo įpareigotas pateikti tokio atsiliepimo (jam buvo pateiktas tik siūlymas), tuo tarpu pareiškėja buvo teismo įpareigota pateikti atsiliepimą. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi ne tik pažodine vieno ABTĮ straipsnio dalies prasme („Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą“) jį susiejant tik su 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu, tačiau visas teisės normas vertinant kompleksiškai, įvertinant atskiro prašymo ir atsiliepimo į jį pateikimo poreikį, nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų savarankiškumą, atskirus jos priėmimo ir skundimo pagrindus bei atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo:

1) pareiškėjos B. P. atskirąjį skundą atmesti, palikti 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį nepakeistą.

2) Priteisti J. P. jo patirtas atstovavimo išlaidas – 100 Lt – už šio atsiliepimo surašymą.

Atsiliepime nurodo, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų – tiek bylinėjimosi, tiek atstovavimo – atlyginimą. Savo ruožtu, pralaimėjusi šalis tokiu atveju netenka teisės gauti savo išlaidų atlyginimo. Jokie kiti reikalavimai šiuo atveju neteikiami. Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą ir 2014 m. gegužės 6 d. priėmęs sprendimą ne pareiškėjos B. P. naudai (atmetė jos skundą kaip nepagrįstą), apgynė J. P. teises. Tuo pačiu jis įgijo teisę prašyti atlyginti teismo išlaidas, taip pat ir pareiškėjos B. P. minėtus 400 Lt už atstovavimo išlaidas, surašant prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo bei atsiliepimą į pareiškėjos B. P. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria trečiojo suinteresuoto asmens J. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintas iš dalies, priteisiant jam iš pareiškėjos B. P. 1 144,57 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o pareiškėjos B. P. prašymas atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš pareiškėjos atskirojo skundo matyti, jog ji su skundžiama nutartimi nesutinka tik iš dalies, t. y. su (1) ta dalimi, kuria nebuvo tenkintas jos prašymas dėl 600 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (šioje dalyje pareiškėja prašo, kad jai būtų priteista 382,02 bylinėjimosi išlaidų); su (2) ta dalimi, kuria iš pareiškėjos trečiojo suinteresuoto asmens J. P. naudai priteista 400 Lt už prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo bei atsiliepimo į pareiškėjos prašymą pateikimą. Pareiškėja mano, kad pastaroji suma mažintina iki 145,32 Lt. Kitoje dalyje pareiškėja nutartį prašo palikti nepakeistą, taigi, iš esmės neginčija trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. priteistų bylinėjimosi išlaidų kitoje apimtyje.

Atskirąjį skundą ir nurodytas bylinėjimosi išlaidų sumas, kurios, pareiškėjos nuomone, turėjo būti priteistos jai iš trečiojo suinteresuoto asmens J. P. ir atitinkamai trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. iš jos, pareiškėja grindžia tuo, kad teismas patenkino tik 36,33 procentus trečiojo suinteresuoto asmens J. P. reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, kartu buvo patenkinti 63,67 procentai pareiškėjos reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjos nuomone, išlaidų atlyginimo klausimo siejimas tik su administracinės bylos baigties rezultatu, nepaisant atskirai pateikto prašymo, pažeidžia pareiškėjos teises, yra nesąžiningas.

Atsakydama į šiuos pareiškėjos argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (2 d.). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą (5 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (6 d.).

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Kitaip sakant, ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, teismo išlaidų atlyginimo priteisimas yra tiesiogiai siejamas su teismo sprendimo priėmimu vienos iš šalių naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-193/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Kiekvieno proceso metu neišvengiamai kyla papildomų procesinių klausimų, kurių išsprendimas būna susijęs su inter alia teise į teisingą teismo procesą, teise į visapusišką bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimą ar galutinio sprendimo įvykdymo užtikrinimu, tačiau šiais klausimais nėra sprendžiama byla iš esmės, jais yra siekiama procesinėmis priemonėmis užtikrinti galutinio teismo sprendimo atitiktį teisingumo kriterijui. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu. Priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kai konkrečiame ginče teismo baigiamasis aktas, kuriuo konstatuojamas atitinkamos proceso šalies reikalavimo pagrįstumas, objektyviai negalėtų užtikrinti tinkamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dėl toje pačioje byloje buvusių atskirų procesinių klausimų, išspręstų ne tos pačios proceso šalies naudai (pvz., 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858–696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).

Kartu pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303 – 316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teisės aktų ir teismų praktikos nuostatos suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimo klausimas sprendžiamas būtent pagal Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą. Juo pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, taigi pareiškėja bylą pralaimėjo. Argumentai dėl to, jog pastaruoju sprendimu buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens J. P. teisės, išdėstyti skundžiamoje pirmosios instancijos nutartyje. Pareiškėjai šios aplinkybės neginčijant, teisėjų kolegijai pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, jie nėra kartojami.

Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. įgijo teisę gauti iš bylą pralaimėjusios šalies, pareiškėjos, savo išlaidų atlyginimą, o pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginą neįgijo.

Tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens J. P. reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikti pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, buvo tenkinti tik iš dalies, neturi įtakos sprendžiant kokia dalimi tenkinamas jo reikalavimas priteisti išlaidas už patį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, ar sumai, kuri priteistina už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą.

Pareiškėjos argumentai dėl to, jog trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. nebuvo įpareigotas pateikti atsiliepimo į jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat nėra pagrindas sumažinti jam priteistą sumą už šio procesinio dokumento pateikimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. turėjo teisę pateikti atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, todėl nesant duomenų apie jo piktnaudžiavimą šia teise, šios išlaidos negali būti laikomos nebūtinomis ir dėl to nepriteistinomis.

Teisėjų kolegija pažymi tik tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistina suma apskaičiuojama remiantis Rekomendacijų 8.11 punktu. Maksimalus dydis už šią teisinę paslaugą priteistinas pagal Rekomendacijų 8.15 punktą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-734/2014). Tačiau ši klaida, atsižvelgiant į tai, kad už šią teisinę paslaugą trečiasis suinteresuotas asmuo J. P. prašė priteisti 100 Lt, nėra pagrindas nutartį pripažinti neteisėta, ji pataisoma šia nutartimi.

Pareiškėjai neginčijant kitų skundžiamos nutarties dalių, teisėjų kolegijai vertinant, jog skundžiama nutartis yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo, nekartojant pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų ir prieitų išvadų, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus dėl to, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šioje byloje lemia Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimas, remiantis Rekomendacijų 8.15 punktu, pagal kurį maksimalus dydis priteistinas už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 500 Lt, o tais atvejais, kai jis parengtas advokato padėjėjo – 400 Lt (Rekomendacijų 5 p.), trečiajam suinteresuotam asmeniui J. P. pateikus teisių paslaugų sutartį su atsiliepimą į atskirąjį skundą pasirašiusia advokato padėjėja ir apmokėjimą pagal šią sutartį patvirtinančius duomenis, trečiojo suinteresuoto asmens J. P. prašymas dėl 100 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į šį atskirąjį skundą priteisimo tenkinamas pilnai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos B. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos B. P. trečiojo suinteresuoto asmens J. P. naudai 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas