2K-173-677/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-173-677/2015

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00450-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.19.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

išteisintajam R. P.,

gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

nukentėjusiosios E. V. atstovui advokatui Rolandui Mištautui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. V. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį 50 MGL dydžio 6500 Lt (1882 Eur) bauda.

Iš R. P. nukentėjusiosios E. V. naudai patenkinus civilinį ieškinį priteista 230 356,21 Lt (66 715,77 Eur) nusikaltimu padarytai turtinei ir 5000 Lt (1448 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

R. P. pagal BK 229 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimą, prokurorės ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 229 straipsnį už tai, kad nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2012 m. gegužės 30 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kuris dirba privačiame juridiniame asmenyje, t. y. UAB „A.“ direktoriumi, 2007 m. sausio 2 d. sudaręs pasaugos sutartį tarp UAB „A.“ ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato, ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklą bei turėdamas teisę veikti šio juridinio asmens vardu, saugomose patalpose Kaune, (duomenys neskelbtini), netinkamai atliko savo pareigas – netinkamai saugojo nukentėjusiosios E. V. didelės vertės turtą: keturis vandens motociklus „Sea doo“ Nr. YDV42682E606, YDV61027D707, YDV34445E707, YDV29002C7207, du vandens motociklus „Kawasaki“ Nr. KAW37548F707, KAW38185F707, iš kurių dingo dalys, t. y. iš „Sea-Doo“ Nr. YDV42682E606 turbo kompresorius, du elektriniai blokai, uždegimo žvakė, babina, starterio relė, kuro purkštukai, kuro veleno turbina, vandens turbina bei spidometras; iš Nr. YDV61027D707 – variklis, elektrinis blokas, kuro purkštukas, uždegimo žvakė, babina bei vandens turbina; iš Nr. YDV34445E707 – variklis, vandens turbina, spidometras; iš Nr. YDV29002C7207 – variklis, veleno turbinas, turbo kompresorius, vandens turbina bei valdymo trosas; iš „Kawasaki“ Nr. KAW37548F707 – turbo kompresorius, variklis, elektroninis blokas, valdymo blokas; iš Nr. KAW38185F707 – priekinės daiktadėžės dangtelis, taip padarydamas nukentėjusiajai E. V. didelę 230 356,21 Lt (66 715,77 Eur) turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas R. P. pagal BK 229 straipsnį išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai nepatvirtina faktinių bylos aplinkybių, jog nukentėjusiajai E. V. priklausantys vandens motociklai UAB „A.“ 2007 m. lapkričio 16 d. buvo perduoti techniškai tvarkingi, t. y. kad jie buvo visiškai sukomplektuoti ir juose kaltinime nurodytų detalių, kurių 2012 m. gegužės 30 d. pasigedo E. V., netrūko. Nesant galimybės bylos duomenų pagrindu nustatyti vandens motociklų techninės būklės jų perdavimo metu, negalima ir R. P. atsakomybė dėl jų netinkamo saugojimo. Taigi neįrodyti BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – neatlikimas pareigų ar jų netinkamas atlikimas ir padaryta žala.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Zuzevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 15 d. išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija) 1 punkto reikalavimo kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą, kad teisėtas ir pagrįstas nuosprendis nebūtų naikinamas ar keičiamas, taip pat BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Teismo išvados, kad R. P. nepadarė nusikalstamos veikos, nepagrįstos išsamiu BPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, proceso metu surinktų įrodymų viseto bei aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimui priimti, vertinimu. Šis teismas rėmėsi tik R. P. parodymais ir tik ta jų dalimi, kuri palanki apeliantui, visiškai neanalizavo, neaptarė nukentėjusiosios E. V. parodymų. Nukentėjusioji ir liudytojai davė išsamius, nuoseklius ir vienas kitam neprieštaraujančius parodymus, jų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai. 2012 m. gegužės 30 d. nukentėjusioji, atvykusi į UAB „A.“ perimti jai priklausančio turto, atsisakė jį paimti, nes vandens motociklai buvo iškomplektuoti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad vandens motociklai buvo importuoti su visomis pagrindinėmis detalėmis, nors jie buvo naudoti, tačiau labai mažai, motociklų trūkumai nebuvo užfiksuoti importo deklaracijoje; motociklų techninė būklė taip pat buvo užfiksuota juos sulaikius policijos ir jokie komplektacijos trūkumai nepaminėti. Liudytojai patvirtino aplinkybę, kad vandens motociklai į UAB „A.“ patalpas buvo atgabenti visiškai sukomplektuoti ir be akivaizdžių trūkumų. Liudytojas D. Č. nurodė, kad jis dalyvavo apžiūrint motociklus, jokių detalių (dalių) trūkumų nepastebėjo, matė, kad motociklai yra be defektų; apžiūrėjus kai kurių motociklų vidų jokių požymių, kad trūktų dalių, nepastebėjo.

Liudytojas R. M. nurodė, kad motociklai atrodė nauji ir gražūs, važiuojant nuo muitinės iki sulaikytų daiktų saugojimo vietos nebuvo jokių nusiskundimų, kad kažkas sudužo ar dingo. Liudytojas D. K. nurodė, kad motociklų išorės apžiūra buvo įforminta apžiūros protokolu, fotografuota. Liudytojas A. M., apžiūrėjęs motociklus 2007 m., nurodė, kad akivaizdūs išorės trūkumai neužkliuvo, nes pavyko prie jų prisijungti kompiuteriniu būdu ir juos identifikuoti, jų elektroninės dalys buvo tvarkingos ir sukomplektuotos. A.

M. atvykus apžiūrėti motociklų 2012 m. prie jų prisijungti specialia įranga buvo neįmanoma, nes trūko pagrindinių dalių. Liudytojas N. P. parodė, kad 2010 m. lenkams atvykus paimti dviejų motociklų, jie jokių pretenzijų dėl jų kokybės neturėjo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai paneigia R. P. versiją, jog jis išsaugojo vandens motociklus tokius, kokie jam buvo pristatyti. 2012 m. gegužės 30 d. šešių vandens motociklų, saugomų UAB „A.“, dingusių dalių įvertinimas ir 2012 m. gegužės 30 d. antstolio V.

K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad motociklai yra iškomplektuoti, juose trūksta detalių. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. P., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeisdamas įstatymų ir sutarčių nustatytus ir jam pagal einamas pareigas priklausančius vykdyti įsipareigojimus, neužtikrino jo dispozicijoje buvusių daiktų saugumo, t. y. elgėsi aplaidžiai, atmestinai, nebuvo pakankamai atsakingas ir rūpestingas. Tokie R. P. veiksmai vertintini kaip netinkamas, nepakankamai efektyvus, nekokybiškas savo pareigų atlikimas.

Netinkamas tarnybos pareigų atlikimas pasireiškė ilgalaikiu (nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gegužės 30 d.), sistemingu tarnybos pareigų netinkamu vykdymu. Pagal BK 14 ir 16 straipsnius asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltė apima tiek asmens intelekto, tiek valios procesus, tarp kurių egzistuoja glaudus ryšys. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, neanalizavęs ir nevertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumos, o tik darydamas prielaidą, kad vandens motociklai UAB „A.“ buvo perduoti techniškai netvarkingi, ir taip paneigdamas R.

P. kaltę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 14 ir 16 straipsnius.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų arba panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos medžiagą ir įvykio aplinkybes, vertino tik dalį bylos įrodymų, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą ir padarė išvadas, kurios neparemtos byloje surinktais įrodymais, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 331 straipsnio reikalavimus. Be to, teismas neatliko įrodymų tyrimo nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių bei ne visas jas ištyrė, neįpareigojo ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikalingus tyrimo veiksmus pripažinęs, kad nebuvo nustatytos svarbios aplinkybės (BPK 324 straipsnio 6, 7 dalys).

Kasatorė, pasiremdama kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2014 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik R. P. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais nepagrįstais argumentais, vadovavosi tik išteisintajam palankiais įrodymais, šališkai vertino baudžiamosios bylos medžiagą. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad „pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymas visai neteikė reikšmės“, pažymėdama, jog šis teismas nenurodė nė vieno konkretaus įrodymo (motyvo), kuris buvo vertintas atsietai ar iš viso neįvertintas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymams suteikė kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems iš jų visai neteikė reikšmės. Kasatorė atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs realius pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų vertinimo pažeidimus, vadovaudamasis BPK 323 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę į teismo posėdį šaukti liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, išreikalauti papildomą medžiagą ir atlikti įrodymų tyrimą.

Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad vandens motociklų perdavimo saugoti bendrovei „A.“ momentu jie buvo su visomis pagrindinėmis detalėmis, techniškai tvarkingi ir sukomplektuoti, nes ji pagrįsta prielaidomis. Motociklų importo dokumentuose neužfiksuota, kad jie būtų daužti ar pan. 2007 m. lapkričio 16 d. dokumentuose dėl motociklų paėmimo, apžiūros ir perdavimo saugoti UAB „A.“ gana išsamiai aprašyti jų apgadinimai (kurių nustatyta tik keletas nežymių). Tačiau atvykus atsiimti vandens motociklų pastebėti akivaizdūs jų sugadinimai: turbo kompresorių, turbinų, variklių, spidometrų, valdymo trosų (du paskutiniai įrengimai yra motociklų išorėje) ir kt. Gerą motociklų komplektaciją jų perdavimo saugoti metu patvirtino liudytojai (A. M. ir V. K.). Be to, ir R. P. teigė, kad apžiūros bei jų perdavimo saugoti metu motociklai buvo sukomplektuoti. Iš liudytojų D. Č., R. M., D. K. parodymų darytina išvada, kad netgi nebūnant specialistu buvo galima pamatyti akivaizdžius motociklų sugadinimus, kad vietoj motociklo variklio yra įdėta statinė, nėra spidometrų, turbinų, trosų ir kt. Liudytojas A. M. 2007 m. galėjo prisijungti prie vandens motociklų elektronikos blokų ir identifikuoti motociklus, o 2012 m. to negalėjo padaryti, nes tų blokų ir kt. būtinų agregatų nebebuvo. Būtent pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl vandens motociklų būklės ir komplektacijos jų perdavimo saugoti momentu ir jų techninės būklės 2012 m.

Kasatorė nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2007 m. lapkričio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokoluose, nuotraukose užfiksuoti duomenys nepatvirtina to, jog vandens motociklai, juos perduodant, buvo techniškai tvarkingi. Pasak kasatorės, liudytojai parodė, kad vandens motociklai buvo kaip nauji, nesimatė jokių apgadinimų ir pan.; apžiūrų protokoluose bei turto saugojimo aktuose aprašyti motociklų pažeidimai jų perdavimo saugoti metu. Kasatorė, pasisakydama dėl apeliacinės instancijos teismo teiginių dėl specialisto nedalyvavimo, paimant motociklus ir juos perduodant saugoti bendrovei „A.“, pažymi, kad teisės aktai imperatyviai nenumato specialisto dalyvavimo poėmio metu ar paimtų daiktų perdavimo saugoti metu, nes tuos veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Specialisto dalyvavimas neprivalomas ir atliekant apžiūras (BPK 207 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo pareigūnui nusprendus, kad motociklus būtina tinkamai identifikuoti, o pareigūnams neturint žinių bei galimybių tai atlikti, identifikavimas buvo pavestas tos srities specialistui – UAB „B.“ darbuotojui A. M. (BPK 89 straipsnio 1 dalis). Specialisto kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų neišreikalavimas nepaneigia A. M. kvalifikacijos ir jo duotų parodymų. Apeliacinės instancijos teismas galėjo į teismo posėdį iškviesti šį specialistą bei išreikalauti jo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Be to, vandens motociklų perdavimo saugoti metu galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 622 „Dėl paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“, kuris detaliai reglamentavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir subjektų, atsakingų už daiktų saugojimą, veiksmus perduodant saugojimui ir transporto priemones. Vykdydamas teisingumą teismas negali apsiriboti pasyvaus stebėtojo vaidmeniu ir priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga jam pateikta.

Kasatorė teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, abejodamas dėl vandens motociklų techninės būklės jų perdavimo saugoti metu, nepagrįstai nurodė jų įsigijimo kainą ir kad įsigijimo dokumentuose nurodyta, jog motociklai yra su mechaniniais gedimais. Kasatorė pažymi, kad kalbant apie mechaninį gedimą turėta omenyje vieno ar kito agregato (detalės) gedimą, galintį turėti reikšmės motociklo funkcionavimui, o ne apie to agregato nebuvimą ar jo sudaužymą. Neabejotina, kad kasatorės verslo partneriai užsienyje nebūtų pardavę, o ji pati nebūtų pirkusi nesukomplektuotų vandens motociklų. Tai, kad ji 2007 m. sugebėjo įsigyti motociklus už pirkimo dokumentuose nurodytas kainas, nesuteikia pagrindo teigti, kad juos įsigijo su nurodytomis trūkstamomis detalėmis.

Kasatorė nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad neįrodyti BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – neatlikimas pareigų ar jų netinkamas atlikimas ir padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad motociklai jų perdavimo saugoti metu buvo sukomplektuoti, prie bylos medžiagos pridėtas trūkstamų detalių įvertinimas jų įsigijimo dabar kainomis, kurias pateikė specialistas A. M.. Neabejotina, kad dėl motociklų suniokojimo kasatorė patyrė didelę turtinę žalą, ji realiai nebegaus lauktų pajamų, nes sugadinti motociklai (be variklių, turbinų, elektros blokų ir kt.) praktiškai beverčiai. Pasak kasatorės, turi būti įvertinta ne tik konkreti trūkstamų detalių vertė, bet ir negautos pajamos, nes nėra realių galimybių motociklus parduoti sukomplektuotus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005). Taip pat akivaizdus priežastinis ryšys tarp jai padarytos turtinės žalos ir neteisėtų R. P. veiksmų. Be to, 2014 m. birželio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0183-14-1007 užfiksuota, kad vandens motociklai ir toliau nesaugomi.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus ir nukentėjusiosios E. V. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, BK 229 straipsnio taikymo

Tiek prokuroro, tiek nukentėjusiosios kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino įvykio aplinkybes bei įrodymus, nesusiejo jų į vieningą loginę visumą, rėmėsi tik išteisintajam palankiais įrodymais, neanalizavo nukentėjusiosios E. V. parodymų, neatliko įrodymų tyrimo nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų dėl esminių bylos aplinkybių, ir padarė išvadas, kurios neparemtos byloje surinktais įrodymais, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio nuostatas. Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 229 straipsnio) pritaikymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir (ar) esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja; tais atvejais, kai skundžiamas teismo nuosprendžio pagrįstumas, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepadarė esminių BPK normų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo R. P. pagal BK 229 straipsnį išteisino nustatęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o į kai kuriuos įrodymus iš viso neatsižvelgė, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gali būti atliekamas įrodymų tyrimas.

Kasatorių teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, o šio teismo padarytos išvados prieštarauja bylos duomenims, atmestini. Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį galėtų tik atlikęs įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti atliekamas tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad pirmosios instancijos teismas netyrė reikšmingų bylos teisingam išsprendimui duomenų ar tuos duomenis tyrė, pažeisdamas BPK įtvirtintas taisykles. Iš 2014 m. balandžio 10 d. apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad visi proceso dalyviai sutiko, jog papildomo įrodymų tyrimo atlikti nereikia. Pasinaudoti BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta teise rengti įrodymų tyrimą savo iniciatyva apeliacinės instancijos teismas taip pat neprivalėjo, nes nebuvo pagrindo manyti, kad tiriant iš naujo pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus galėtų paaiškėti naujos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, išdėstytos šio teismo nustatytos aplinkybės bei įrodymai, išsamiai motyvuota, kodėl kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi leistinais ir patikimais įrodymais, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taigi teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, dėl neatsargumo neatlikusio savo pareigų ar jas netinkamai atlikusio, jeigu dėl to valstybė, juridinis asmuo ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu.

Byloje nustatyta, kad R. P., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, sudarė sutartį dėl viešųjų paslaugų teikimo su Kauno miesto vyriausiuoju policijos komisariatu ir sudarytų pasaugos sutarčių pagrindu turėjo pareigą ir buvo atsakingas už konfiskuotų daiktų sandėliavimą ir išsaugojimą. Pagal 2007 m. liepos mėnesio komercinį pasiūlymą nukentėjusioji E. Š. (dabar E. V.) iš JAV įmonės „T.“ įgijo aštuonis vandens motociklus. Pagal sąskaitas faktūras vandens motociklų kaina – nuo 350 iki 500 JAV dolerių už vieną vandens motociklą. Iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad toks naujas motociklas kainuoja apie 10 000 JAV dolerių. Šių motociklų pardavėjas nurodė, kad visi aštuoni parduodami vandens motociklai yra su mechaniniais gedimais (detaliai gedimai nenurodyti). Vandens motociklai 2007 m. buvo atgabenti į Lietuvą.

2007 m. lapkričio mėn. Kauno VPK darbuotojų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas buvo pareikštas ir E. V.. Ikiteisminio tyrimo metu aštuoni vandens motociklai buvo paimti, apžiūrėti policijos pareigūnų tik iš išorės, jų vidaus komplektacija nebuvo tikrinama tiek iki perdavimo saugoti R. P., tiek ir esančių sandėlyje. 2007 m. lapkričio 16 d. Kauno VPK tyrėjo D. K. pagal turto saugojimo aktą vandens motociklai perduoti saugoti R. P., kuris juos priėmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu E. V. dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalies buvo išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Daiktiniai įrodymai – šeši vandens motociklai, kurie buvo saugomi UAB „A.“, nenustačius jų tikrųjų savininkų buvo perduoti valstybės nuosavybėn BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendis buvo pakeistas ir šeši vandens motociklai grąžinti E. V. įmonei.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog nukentėjusiajai priklausantys vandens motociklai UAB „A.“ buvo perduoti visiškai sukomplektuoti ir juose kaltinime nurodytų detalių, kurių 2012 m. gegužės 30 d. pasigedo E. V., netrūko. Šis teismas, dar kartą įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, nurodė, kad 2007 m. lapkričio 16 d. daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokoluose, foto nuotraukose užfiksuoti duomenys nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, jog vandens motociklai juos perduodant saugoti buvo techniškai tvarkingi (jie apžiūrėti tik vizualiai, protokoluose aprašyti neinformatyviai, apžiūros metu specialistas nedalyvavo). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad liudytojai – policijos pareigūnai D. Č., R. M. ir D. K. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pagal kuriuos jie apžiūrėjo sandėlyje vandens motociklus tik iš išorės, neturėjo specialių žinių jų vidaus komplektacijai apžiūrėti, motociklai atrodė be išorinių trūkumų, dalis jų buvo apdengti. Liudytojas A. M. parodė, kad pirmą kartą apžiūrėdamas motociklus vizualiai nustatė, kad jie techniškai tvarkingi, jų techninės būklės netikrino (neturėjo tokios užduoties), be to, jis tikrino ne visus, o tik „Sea-doo“ motociklus. Pagal pirminius vandens motociklų įsigijimo dokumentus nurodyta jų techninė būklė – su mechaniniais gedimais, kaina – nuo 350 iki 500 JAV dolerių. Įvertinęs šiuos duomenis apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nesant galimybės bylos duomenų pagrindu nustatyti vandens motociklų techninės būklės jų perdavimo saugoti metu, negalima ir R. P. atsakomybė dėl jų netinkamo saugojimo.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje esminis nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, objektyvusis požymis – netinkamas pareigų atlikimas – nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neatskleistas, konstatuotas tik formaliai, nenurodant tinkamų motyvų, o šios instancijos teismo išvada dėl E. V. padarytos didelės turtinės žalos yra prieštaringa. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad vandens motociklų kaina yra mažesnė, nei dingusių detalių, ir tai verčia abejoti pirmosios instancijos teismo išvados dėl didelės žalos pagrįstumu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo sprendimas nutraukti R. P. baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, priimtas pagrįstai ir motyvuotai, todėl teisinio pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiosios E. V. kasacinius skundus.

Teisėjai Gintaras Goda

Aurelijus Gutauskas

Viktoras Aidukas