2A-3-222/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2A-3-222/2015

Teisminio proceso Nr. 1-94-2-00002-2008-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.13.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

nukentėjusiųjų S. R., G. Š., V. Ž., R. P., L. R. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Dariaus Valio išvadą dėl A. G. baudžiamosios bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovo, prašiusių atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 180 MGL (23 400 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiųjų S. R., G. Š., V. Ž., R. P., L. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant jiems iš A. G. po 500 Lt šios žalos atlyginimo, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Nukentėjusiajai E. K. iš A. G. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl jos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartimi nuteistojo A. G. ir nukentėjusiųjų S. R., E. K., R. P., G. Š., L. R. bei V. Ž. apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendis ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis pakeisti: panaikinta nuosprendžio ir nutarties dalis, pagal kurią nukentėjusiesiems S. R., G. Š., V. Ž., R. P., L. R. iš A. G. priteista po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir šių nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmesti. Kitos Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutarties dalys paliktos nepakeistos.

A. G. nuteistas už tai, kad, teikdamas viešąsias paslaugas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė. A. G., būdamas individualios įmonės savininku bei asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui ir pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkių ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 129.1, 129.2 punktus būdamas atsakingas už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kvalifikuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atlikimą, už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, 2007 m. birželio 4 d.

Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3201-(1.3) „Dėl Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo Šilutės rajone“ pavedus jam rengti Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, 2005 m. lapkričio 10 d. sutarties Nr. S-77 pagrindu teikdamas Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, rengimo ir įgyvendinimo paslaugas, pažeidė Rusnės kadastro vietovėje, Šilutės rajone, nustatytą asmenų eiliškumą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 4-3817-(1.3), 2007 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 4-4981-(1.3), ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d. redakcija) 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 6 punkto 6.1 ir 6.2 papunkčius, nustatančius pirmumo teisę išsinuomoti žemę turinčių asmenų eiliškumą.

Taip laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 25 d. iki 2007 m. spalio 31 d. A. G. (duomenys neskelbtini), rengdamas Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, tyčia suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus nuomai turinčią pretendentę E. K. bei kitus pretendentus S. R., L. R., R. P., G. Š. ir V. Ž., melagingai jiems nurodydamas, kad laisvos valstybinės žemės rinktis nuomai nebėra, nors tuo metu nebuvo pasirinkti žemės sklypai, plane pažymėti Nr. 204-1, 204-2, 204-3, 204-4, 204-5, 204-6, 204-7, 204-8, 204-9, kurie vėliau buvo suformuoti UAB F..

Šis pažeidimas sukliudė Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimą. Tokiais veiksmais A. G. padarė didelę žalą valstybei, nes diskreditavo žemėtvarkos sistemos vardą.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė išvadą ir tyrimo medžiagą (BPK 447 straipsnio 1 dalis), prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnio pagrindu ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; panaikinti (ir pakeisti) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 5 d. nutarties, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutarties bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiųjų S. R., G. Š., V. Ž., R. P., L. R. civilinių ieškinių išsprendimo; pripažinti šių nukentėjusiųjų teisę į civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o žalos dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Išvadoje nurodoma, kad Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos: E. K. civilinis ieškinys, kuris baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-635/2014 perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir civilinė byla Nr. 2-216-750/2014 pagal ieškovų S. R., E. K., L. R. ieškinį atsakovams A. G. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; ši byla 2014 m. kovo 20 d. sustabdyta iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. A-602-1382/2014 apeliacine tvarka.

Administracinėje byloje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 20 d. sprendimu, kuris neįsiteisėjęs, išnagrinėjus bei S. R., L. R., E. K., R. P., G. Š. ir V. Ž. skundą ir jį iš dalies patenkinus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota pakeisti 2012 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-877 priedą Piliečių, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo, sąrašą, išbraukiant iš jo 30, 40 ir 42 pozicijas ir panaikinant to paties įsakymo priedo Asmenų, kuriems suprojektuoti sklypai Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte, sąrašo 38 eilės numerį, kuriuo suprojektuoti valstybinės žemės sklypai nuomai, Rusnės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėti numeriais 204-1, 204-2, 204-3, 204-4, 204-5, 204-6, 204-7, 204-8, 204-9.

Šiame Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota, kad, remiantis įrodymais, liečiančiais rengtą žemėtvarkos projektą ir sklypų suformavimą UAB „G.“ pasirinkimu, ši bendrovė 2003 m. nepateikė jokių dokumentų, kad jos metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų. Teismas nusprendė, kad UAB „G.“ 2003 m. neįgijo pirmumo teisės prieš kitus pretendentus išsinuomoti žemės sklypų, nes neatitiko Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 6.2 punkto reikalavimo, o eiliškumo sąrašų sudarymui teisinis pagrindas yra prašymų padavimo data; sudarant vėlesnius sąrašus minėta bendrovė taip pat negalėjo įgyti prieš pareiškėjus pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypus.

Dėl tokio Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotas UAB „G.“ apeliacinis skundas, tačiau byla apeliacine tvarka dar neišnagrinėta. Išvadoje nurodoma, kad aptariamoje administracinėje byloje aktualus Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymas, kuriame numatyta, kad žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.

Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, UAB „F.“, 2003 m. kartu su prašymu dėl valstybinės žemės sklypų nuomos nepateikusi juridinio asmens paskutinių metų metinio balanso, galėjo nuomoti valstybės žemės sklypus žemės ūkio paskirčiai aukciono tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtinta Valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, pagal kurią žemės sklypai išnuomojami pirmąja eile juridiniams asmenims – žemės ūkio produkcijos gamintojams, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų (6.1.2 punktas); žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo išnuomojimą, turėdamas juridinio asmens (pageidaujančio išsinuomoti žemės sklypą pirmąja eile) paskutinių metų metinį balansą ir dokumentus, patvirtinančius metines įplaukas iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo (12.9 punktas).

Išvadoje nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant 2013 m. lapkričio 5 d. nutartį nebuvo žinomos ir vertinamos aplinkybės dėl UAB „G.“ pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypų neįgijimo, tai buvo nustatyta pirmiau nurodytu neįsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 20 d. sprendimu. Prokuroro manymu, nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka dar neišnagrinėjo bylos dėl apskųsto Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo, atsižvelgtina į tai, kad S. R., L. R., R. P., G. Š. ir V. Ž. galimybės spręsti civilių ieškinių klausimus yra apribotos dėl baudžiamajame procese priimtų teismų sprendimų, susijusių su pretendentų pirmumo teise išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Dėl to būtina atnaujinti baudžiamąją bylą ir iš naujo įvertinti aplinkybes dėl šių asmenų pripažinimo nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, taip pat įvertinti tai, kad UAB „F.“ 2003 m. nepateikė jokių dokumentų, kad jos metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų. Išvadoje pažymima, kad būtent šios aplinkybės nulemia priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos, kurią padarė nuteistasis A. G., ir žalos, atsiradusios S. R., L. R., R. P., G. Š., V. Ž., buvimą.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymas netenkintinas.

Pagal BPK 444 nuostatas naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą ir panaikinti nuosprendį ar nutartį yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

BPK 449 straipsnyje nurodyta, kokias nutartis gali priimti teismas, išnagrinėjęs prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą; tuo atveju, jei teismo nuosprendis ar nutartis panaikinama, galimi sprendimai: 1) perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme, 2) nutraukti bylą. Be to, teismas gali priimti nutartį atsisakyti atnaujinti bylą. Jeigu baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinama, ikiteisminis tyrimas atliekamas ir nagrinėjimas teisme vyksta (taip pat paskesnis nuosprendis skundžiamas) bendra tvarka (BPK 450 straipsnis).

Kaip matyti iš prokuroro išvados turinio, nors joje tiksliai ir neįvardyta, tačiau galima teigti, kad prašymas atnaujinti bylą paduotas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis išvadoje laikoma tai, kad UAB „G.“ 2003 m. neįgijo pirmumo teisės prieš kitus pretendentus išsinuomoti žemės sklypus Rusnės kadastro vietovėje, tačiau pažymėtina, kad dėl to priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (jis apskųstas ir administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme).

Be to, civilinio proceso tvarka nagrinėjama civilinė byla sustabdyta iki tol, kol Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta minėta administracinė byla. Pažymėtina, kad pagal pirmiau nurodytas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, siejamos su nuteistojo nekaltumo įrodinėjimu ar nusikalstamos veikos (lengvesnės ar sunkesnės negu ta, už kurią asmuo nuteistas) požymių buvimu, ar aplinkybėmis, kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kuriam byla nutraukta, yra kaltas.

Šiuo atveju išvadoje nurodytos aplinkybės nėra susietos su minėtų klausimų išsprendimu, o apsiribojama tik civilinių ieškinių klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priimtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-335/2013 nurodyta, jog nuteistasis A. G., kaip ir nustatyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, piktnaudžiavo tarnyba ir suklaidino pirmumo teisę pasirinkti formuojamus valstybinės žemės sklypus turinčius pretendentus (nukentėjusiuosius) melagingai nurodydamas, kad laisvos žemės rinktis nuomai nebėra, nors tuo metu nebuvo pasirinkti žemės sklypai, kurie vėliau suformuoti UAB „F.“, neinformavo, kad ši bendrovė neturi pirmumo teisės išsinuomoti žemę.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinimo buvo pašalinti padariniai dėl didelės turtinės ir neturtinės žalos padarymo nukentėjusiesiems (išskyrus E. K.), kasacinės instancijos teismas nutarė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiųjų S. R., G. Š., V. Ž., R. P. bei L. R. civilinius ieškinius atmesti. Taigi, prokuroro nurodyta kaip nauja aplinkybė – UAB „G.“ neturėjimas pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypų – ne tik nėra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bet iš išvados ir visiškai neaišku, ką ji įrodytų sprendžiant apie nuteistojo A.

G. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (BPK 444 straipsnio 4 punkte nurodytu aspektu).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras prašo, atnaujinus bylą, ją iš naujo išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (taip pat ir priimti sprendimą), tuo tarpu baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių procesas to nenumato (BPK 450 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atnaujinti šią baudžiamąją bylą pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 449 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti A. G. baudžiamąją bylą.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė