A-822-1216-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A822-1216/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00596-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, trečiajam suinteresuota asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. G. pateikė teismui skundą, prašydama įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) išmokėti jai nepagrįstai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) dalį 13 733,40 Lt (b. l. 42).

Skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad ji yra dirbanti senatvės pensininkė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) VSDFV Prienų skyriaus 2009 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 28A-4801 „Dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo G. G.“, nuo 2009 m. liepos 17 d. iki gyvos galvos jai buvo paskirta 1 079,50 Lt senatvės pensija, kuri kelis kartus buvo perskaičiuota ir nuo 2011 m. liepos 19 d. iki gyvos galvos jai paskirta 1 128,56 Lt senatvės pensija. Vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis nuo 2010 m. sausio mėnesio pareiškėjos gaunama senatvės pensija buvo sumažinta ir buvo mokama iki 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus teisės aktų, kurių pagrindu buvo sumažinta pareiškėjos senatvės pensija, neatitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), pareiškėja kreipėsi į VSDFV, prašydama išmokėti jai nepagrįstai sumažintą senatvės pensiją. VSDFV 2013 m. balandžio 17 d. rašte Nr. (6.5.)I-3330 nurodė, jog pareiškėja praleido nustatytą terminą skundui paduoti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos nuomone, atsakovo padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Laikinojo įstatymo nuostatomis buvo pažeistos pareiškėjos teisės į pensiją ir nuosavybę, todėl, vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika panašaus pobūdžio bylose, pažeidimo pasekmės turi būti visiškai pašalintos, t. y. pareiškėjai priteistina visa senatvės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinėmis pripažintų teisės normų taikymo.

Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko (b. l. 44–49).

Nurodė, jog pareiškėja 2010–2011 m. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktą formulę. Atsakovo nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos tik ateičiai, pensijų perskaičiavimą numatė Laikinasis įstatymas, kuris galiojo ir ginčijamų sprendimų priėmimo metu, todėl pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai buvo paskaičiuota ir išmokėta senatvės pensija. Pažymėjo, kad yra numatyta priimti sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, tačiau kol tokio įstatymo nėra, pareiškėjai išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nėra galimybės. Sprendimų dėl pensijų sumažinimo nebuvo priimta, apie juos asmenys sužinojo gavę mažesnes pensijas. Apie pažeistas teises G. G. sužinojo 2010 m. sausio 28 d., gavusi pinigus į banko sąskaitą, todėl praleido įstatyme nustatytą trejų metų senaties terminą. Nors teismui įstatymai suteikia teisę atnaujinti praleistą terminą, tačiau pareiškėja nenurodė teismui jokių objektyvių, svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, pagrindžiančių, kodėl į VSDFV, taip pat ir į teismą, dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo, nesikreipė per įstatymo nustatytą trijų metų terminą. Be to, pareiškėja teismo neprašė šį terminą atnaujinti. Taigi pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išmokėti sumažintą senatvės pensijos dalį atmestinas, kaip nepagrįstas, o įvertinus tai, kad praleistas apskundimo terminas – byla nutrauktina.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu (b. l. 80–84) pareiškėjos G. G. skundą tenkino iš dalies: įpareigojo VSDFV Alytaus skyrių išmokėti pareiškėjai G. G. 12 021,64 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyriaus Prienų skyrių, prašydama išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 9-10). VSDFV Alytaus skyriaus Prienų skyrius 2013 m. balandžio 23 d. pateikė pareiškėjai pažymą Nr. (10.1)R1-9582 „Dėl senatvės pensijos dydžio“ apie apskaičiuotas ir išmokėtas senatvės pensijos sumas. Tokiu sprendimu teritorinis skyrius iš esmės neatsakė pareiškėjai į jos prašymą – dėl neišmokėtos pensijos grąžinimo arba negrąžinimo, tačiau pareiškėja tokį raštą įvertino kaip atsisakymą tenkinti jos prašymą ir 2013 m. balandžio 26 d. apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka institucijai – VSDFV (b. l. 11–12). VSDFV 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3330 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos senatvės pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį (b. l. 13).

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktu, padaręs išvadą, kad ginčas nebuvo iš esmės išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (b. l. 30–31). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti 13 733,40 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, ir šia apimtimi perdavė skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, o ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir Laikinojo įstatymo nuostatomis.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos G. G. senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o kadangi pareiškėja nurodytu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 9–10).

Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21d.

VSDFV Alytaus skyriaus Prienų skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (10.1)R1-9582 patvirtino, kad pareiškėjai paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius (b. l. 9–10). Teismas sprendė, kad G. G. neišmokėtos senatvės pensijos suma yra 13 733,14 Lt.

Teismas vadovavosi LVAT praktika ir pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjos pažeistų teisių atkūrimas reiškia pensijos nepriemokos priteisimą.

Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėjai senatvės pensija buvo išmokama kiekvieno mėnesio pabaigoje, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 28 d. senatvės pensija išmokėta 2010 m. sausio 28 d. (b. l. 69–72). Gindama savo teisę gauti paskirtą senatvės pensiją pareiškėja į VSDFV kreipėsi su 2013 m. balandžio 26 d. prašymu, taigi nepraleidusi 3 metų termino apskųsti atsakovo sprendimą dėl 2010 m. balandžio ir vėlesnių mėnesių senatvės pensijos apskaičiavimo ir skyrimo. Atnaujinti terminą už 2010 m. sausio – kovo mėnesius neišmokėtos pensijos priteisimo nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėja objektyviai nepagrindė, kad dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių ji negalėjo imtis savo teisių gynybos iki 2013 m. sausio mėnesio. Teismas sprendė, jog pareiškėjai priteistina 12 021,64 Lt neišmokėtos senatvės pensijos.

III. Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius apeliaciniame skunde (b. l. 89–93) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjos G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas pabrėžia, jog teismas nesivadovavo LVAT praktika ir nepagrįstai nusprendė priteisti pareiškėjai iš VSDFV Alytaus skyriaus negautą 12 021,64 Lt senatvės pensijos dalį, taip pat nepagrįstai atsisakė taikyti senatį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV apeliaciniame skunde (b. l. 102–107) prašo tenkinti jo apeliacinį skundą bei panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylos dalį dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą išmokėti 2010–2011 m. neišmokėtą senatvės pensijos dalį 13 733,40 Lt nutraukti, o likusią dalį pareiškėjos skundo reikalavimų atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog teismas, nesivadovaudamas LVAT teismo praktika ir netinkamai aiškindamas ir taikydamas Pensijų įstatymo 45 straipsnį, priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 120–121) trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pakartoja savo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir motyvus.

Pareiškėja G. G. atsiliepimuose į atsakovo VSDFV Alytaus skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV apeliacinius skundus (b. l. 112–114, 115–118) prašo juos atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui (kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo) tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojamas pareiškėjai dėl to neišmokėtos senatvės pensijos dalies atlikto apskaičiavimo teisingumas bei aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad VSDFV Alytaus skyriaus Prienų skyrius pareiškėjos valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę. Pareiškėja su 2013 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Alytaus skyriaus Prienų skyrių, prašydama išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį. VSDFV Alytaus skyriaus Prienų skyrius 2013 m. balandžio 23 d. pateikė pareiškėjai pažymą Nr. (10.1)R1-9582 „Dėl senatvės pensijos dydžio“ apie apskaičiuotas ir išmokėtas senatvės pensijos sumas (b. l. 9–10). Pareiškėja tokį raštą įvertino kaip atsisakymą tenkinti jos prašymą ir 2013 m. balandžio 26 d. apskundė VSDFV (b. l. 11–12). VSDFV 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3330 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos senatvės pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį. Išaiškino pareiškėjai teisę pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo. Be to, šiame sprendime buvo nurodyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies (b. l. 13). Nesutikdama su priimtais sprendimais, pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Atsakydama į nurodytą klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjos 2013 m. balandžio 17 d. VSDFV Alytaus skyriaus Prienų skyriui pateiktas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjo paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau minėta, VSDFV 2013 m. gegužės 20 d. sprendime kartu nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada (ABTĮ 13 str.).

Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotame skunde yra pareikštas reikalavimas dėl sumažintos senatvės pensijos 13 733,40 Lt dydžio dalies priteisimo. Kaip minėta, dėl šios sumos ir jos atsiradimo aplinkybių, kurios pasireiškė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų tiesioginiu taikymu, byloje ginčo nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjo pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Alytaus skyriaus Prienų skyrių išmokėti jai negautą 13 733,40 Lt senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. kolegijos pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmenų apeliacinių skundų, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjos skundą tenkinant visiškai, pareiškėjai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus priteisiant 13 733,40 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pasisakydama dėl kolegijos priimto sprendimo įvykdymo tvarkos, kolegija pažymi, kad ABTĮ 851 straipsnis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, į tai, kad teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinusi valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, kolegija sprendžia, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Pareiškėjos G. G. skundą tenkinti. Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 13 733,40 Lt (trylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt tris litus ir keturiasdešimt centų) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui nustatyti šio sprendimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė