2K-444/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-444/2014

Proceso Nr. 1-49-1-00275-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.3.1;

2.6.7.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Alvydo Pikelio ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. (D. N.) kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 50 parų areštu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytos dvi laikinajame sulaikyme išbūtos paros ir šią bausmę paskirta atlikti areštinėje. Iš D. N. priteista nukentėjusiajam P. I. (P. I.) 572 Lt turtinei ir 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu D. N. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo P. I. civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė :

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu panaikinus pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, D. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 3 d., apie 10 val., atidaręs neužrakintas duris, įėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. sudavęs plastikiniu buteliu P. I. į ranką ir taip atėmęs galimybę nukentėjusiajam priešintis, nuo spintelės pagrobė nukentėjusiojo rankinę, kurioje buvo pinigai, nukentėjusiajam išduoti asmens ir kiti dokumentai, taip padarydamas nukentėjusiajam P. I. 230 Lt žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nuosprendį ir pripažinti jį nekaltu. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos ir turėjo tai patvirtinantį dokumentą. Jo nuomone, ikiteisminis bylos tyrimas atliktas pažeidžiant jo teises, nes nebuvo iškviesti ir apklausti jo liudytojai (V. F. ir A. L.). Be to, proceso metu jam nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga ir teismo posėdžių protokolu, o liudytojų apklausos tvarka buvo nuolat pažeidžiama.

Plačiai aptardamas liudytojų A. D., Z. K., J. Š. ir N. S. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas prieštaravimus tarp pagrindinių liudytojų A. D. ir Z. K. parodymų, nepagrįstai ir nemotyvuotai vienus parodymus (liudytojos A. D.) pripažino objektyviais, o kitus (liudytojo Z. K.) – neobjektyviais. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai nesivadovavo prieštaringais minėtų liudytojų parodymais ir rėmėsi privataus kaltinimo byloje nurodytomis aplinkybėmis apie kasatorių ir nukentėjusįjį siejančius sutartinius įsipareigojimus. Nurodydamas nukentėjusiojo charakterio savybes, gyvenimo būdą, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į P. I. asmenybę, t. y. į tai, kad šis ne kartą buvo išgalvojęs įvairias istorijas, apkaltindamas savo giminaičius ir policijos pareigūnus.

Nuteistojo D. N. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio (BPK 20 ir 331 straipsniai)

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti ir pripažinti jį nekaltu. Tokį prašymą, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorius argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nes neteisingai įvertino įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Ši įstatymo nuostata įtvirtina, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtina teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu D. N. dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarius šią nusikalstamą veiką. Išteisinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė prokuroras. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį. Apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką D. N. buvo tinkamai pranešta, byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 319 ir 322 straipsnių reikalavimų. Pagal BPK 329 straipsnio 2 punktą pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti šio teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoti, kad šis teismas pažeidė įrodymų vertinimo BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, kad priimtas nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, neturi teisinio pagrindo. Priimtame nuosprendyje visi įrodymai – nukentėjusiojo P. I., liudytojų A. D., J. Š., Z. K., S. R. parodymai bei kiti bylos duomenys išanalizuoti ir įvertinti, nuteistojo gynybos versija motyvuotai atmesta; motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto išteisinamojo nuosprendžio įrodymus, nuosekliai ir argumentuotai išdėstyti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis kasatoriaus argumentais panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo D. N. kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Aldona Rakauskienė