AS-822-30-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-30/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05575-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. B. ir UAB „Resolution valuations“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. ir UAB „Resolution valuations“ skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, dėl išvadų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. B. ir UAB „Resolution valuations“ kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 20 d. išvadas Nr. RC-60(13), RC-61(13) ir RC62(13).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamose išvadose yra tik konstatuotas tam tikras minėtų aktų pažeidimas, tačiau jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjams nėra nustatyta. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS444-882/2013, kurioje išaiškinta, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada yra laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu) pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų ginčijamos Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau ir Tarnyba) 2013 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr. RC-60(13), RC-61(13) ir RC-62(13) (toliau – ir Išvados) nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

II. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, prašydami pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjai teigia, kad atsakovo priimti individualūs administraciniai aktai (Išvados) sukelia pareiškėjams teisines pasekmes. Išvadose nurodyta, kad jos priimtos Tarnybai pagal kompetenciją įvertinus ataskaitų atitiktį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio numatytiems reikalavimams; nustatyta D. B. UAB „Resolution valuations“ vardu parengtų ataskaitų Nr. LT-13-06-07-6627, LT-13-06-07-6628 ir LT-13-06-07-6629 (toliau – Ataskaitos) neatitiktis konkretiems Įstatymo ir Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimams; išdėstyti Ataskaitų neatitikties šiems reikalavimams teisiniai motyvai; nurodyta šių Išvadų apskundimo tvarka.

Remiantis skundžiamų Išvadų turiniu galima spręsti, jog jos priskirtinos individualiems administraciniams teisės aktams, kuriuos galima skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Tarnybos sprendimų, įskaitant ir išvadas dėl turto vertinimo ataskaitų, apskundimo galimybė ir skundo padavimo tvarka bei terminas numatytas pačiame turto vertinimo santykius reglamentuojančiame Įstatyme (30 str. 2 d.). Esant tokiai situacijai, kai tiek specialiame Įstatyme, tiek pačiose nagrinėjamose Išvadose numatyta skundo padavimo tvarka, abejonės, ar byla dėl Išvadų teisėtumo yra priskiriama administracinių teismų kompetencijai, yra nepagrįstos.

Vadovaujantis Įstatymo reglamentavimu, Tarnyba nagrinėja turto vertinimo ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams ir priima individualų administracinį teisės aktą – išvadą, kurioje konstatuoja (nustato) arba tai, kad ataskaita atitinka Įstatymo reikalavimus, arba priešingai – kad ataskaita šių reikalavimų neatitinka, ko rezultate ji laikoma neteisinga (Įstatymo 23 str., 26 str. 2 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju Ataskaitų pripažinimas neteisingomis sukelia teisines pasekmes tiek vertinimą atlikusiam turto vertintojui D.

B., tiek turto vertinimo bendrovei UAB “Resolution valuations” (turto vertinimo paslaugų teikėjai), tiek vertinimo užsakovui. Ataskaitų pripažinimas neteisingomis turi įtakos tinkamam UAB “Resolution valuations” sutartinių įsipareigojimų vykdymui su atitinkamomis teisinėmis pasekmėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str. 1 d., 6.222 str. 1 d. ir kt.). Tuo atveju, jeigu sutartis būtų laikoma neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta, galimai kiltų klausimas dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos D. B. dėl nagrinėjamų Ataskaitų neatitikties Įstatymo ir Metodikos reikalavimams iškelta drausmės byla, kurioje priimtas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. GT-62(13)-S dėl drausminės nuobaudos – pastabos – skyrimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl minėto Garbės teismo sprendimo yra iškelta administracinė byla, Išvadų panaikinimas turėtų įtakos šios bylos baigčiai. Išvados užkerta kelią užsakovui naudoti Atskaitas nekilnojamojo turto mokesčio optimizavimo tikslu, o dėl šios priežasties turto vertinimą atlikusi UAB „Resolution valuations“ gali būti laikoma netinkamai įvykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš vertinimo sutarties.

Pareiškėjai pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas be pagrindo vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444-882/2013 pateiktu išaiškinimu. Skundžiama nutartis buvo priimta supainiojus Tarnybos priimamas procedūrines išvadas, kurios neturi jokių teisinių pasekmių ir kurios parengiamos bei įteikiamos Garbės teismui drausmės bylos iškėlimo tikslu, su Tarnybos išvadomis, kurios priimamos po Garbės teismo sprendimo, ir kurios gali būti skundžiamos administracinės kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti, pažymėjęs, kad prašomos panaikinti atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 20 d. išvados Nr. RC-60(13), RC-61(13) ir RC-62(13) negali būti administracinės bylos dalyku, jose imperatyvių įpareigojimų pareiškėjams nėra nustatyta.

Pareiškėjai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Nustatyta, kad VĮ Registrų centras 2013 m. birželio 20 d. raštu kreipėsi į Tarnybą su prašymu pateikti išvadas dėl UAB „Resolution valuations“ vardu parengtų Turto vertinimo ataskaitų Nr. LT-13-06-07-6627, LT-13-06-07-6628 ir LT-13-06-07-6629 atitikimo Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikoje nustatytiems reikalavimams. Tarnyba, įvertinusi Ataskaitas, dėl kiekvienos iš jų pateikė skundžiamas 2013 m. rugsėjo 20 d. išvadas, kuriose pripažino, kad Ataskaitos neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.3 punkto reikalavimų.

Taip pat nustatyta, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. GT-62(13)-S pareiškėjui turto vertintojui D. B. skyrė drausminę nuobaudą – pastabą, dėl to, kad pareiškėjas Ataskaitas parengė nesilaikydamas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.3 punkto reikalavimų. Pareiškėjas tokį sprendimą apskundė, Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta administracinė byla (Nr. I-7678-281/2013, teisminio proceso Nr. 3-61-3-05571-2013-7) dėl minėto Garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo turinį šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjų skundžiamos išvados negali būti administracinės bylos dalykais.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Kita vertus, pažymėtina, jog nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). Iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Pareiškėjų atskirojo skundo nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-638/2014, kurioje buvo iškilęs klausimas dėl turto vertinimo ataskaitos vertinimo, jos reikšmės ir nuginčijimo galimybių. Išnagrinėjusį bylą išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, iš esmės pripažino, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius įregistruoti nekilnojamojo turto mokestinę vertę pagal atliktą individualų vertinimą dėl to, kad šio turto savininko pateikta turto vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, skundą dėl tokio atsisakymo nagrinėjantis administracinis teismas turėtų įvertinti tik tai, ar buvo pagrindas pagal minėtą ataskaitą įregistruoti naują turto mokestinę vertę. Nustačius, kad individualus nekilnojamojo turto vertinimas atliktas pažeidžiant įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, teismas paprastai turėtų skundą atmesti, o ne imtis veiksmų (pvz., skirti teismo ekspertizę) tikrajai turto mokestinei vertei nustatyti bei įpareigoti nekilnojamojo turto registro tvarkytoją įregistruoti šią teisme nustatytą vertę.

Sprendžiant byloje iškilusį klausimą aktuali yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-162/2014, todėl atsižvelgiama į joje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Nagrinėdama klausimą, ar Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada, kurioje konstatuota, kad tam tikro turto vertintojo parengta ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio reikalavimų, gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia šios ataskaitos, o tik išreiškia Tarnybos nuomonę dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Todėl, kilus ginčui dėl ataskaitos, būtent teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 23 straipsnio 1 bei 2 dalį (iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip), turėtų kompetenciją pateikti turto arba verslo vertinimo ataskaitos analizę, susijusią ir su jos atitiktimi Įstatymo 22 straipsniui. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nėra skundžiama, nes nesukelia teisinių pasekmių. Tokia išvada gali būti laikoma administracinės procedūros, kurios metu priimamas asmeniui teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas, dalimi ir galėtų būti kvestionuojama, skundžiant teisines pasekmes sukeliantį administracinį aktą.

Taigi ir šioje byloje ginčijamos Išvados, kad Ataskaitos neatitinka reikalavimų, įtvirtintų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei Turto ir verslo vertinimo metodikoje, kaip savaime nesukeliančios konkrečių teisinių pasekmių, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. B. ir UAB „Resolution valuations“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė