2K-267-788/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-267-788/2015

Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00994-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

nuteistajam A. M.,

jo gynėjui advokatui Kęstučiui Staniuliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL (19 500 Lt, t. y. 5647 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. M. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 4 d. išbūtas laikas.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteisti R. G. (R. G. ), V. P., A. S., tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. M. nuteistas už tai, kad iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. 22.00 val. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,39 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių); turėdamas tikslą vartoti ją pats ir platinti parduodant kitiems asmenims, šią narkotinę medžiagą parsigabeno į savo namus Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. rugpjūčio 29 d., apie 22.00 val., A. M., ne daugiau kaip 5 g ir ne mažiau kaip 0,322 g kanapių (ir jų dalių) iš savo namų automobiliu „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nugabeno į automobilių stovėjimo aikštelę Alytuje, prie Klevų ir Vėtrungės gatvių sankryžos, kur šią narkotinę medžiagą už 40 Lt (11,58 Eur) pardavė V. P., R. G. ir asmeniui, dėl kurio tyrimas išskirtas, o 0,068 g kanapių (ir jų dalių) laikė savo namuose iki 2012 m. spalio 2 d. 14.45 val., kol policijos pareigūnai kratos metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rolandas Juškevičius prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. M. taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, pakeisti bausmės rūšį į griežtesnę ir A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2012 m. spalio 4 d.

Skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė reikalavimą kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus įrodymų vertinimo reikalavimus. Padaryti Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą bei teisingą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai, kad jie ne kartą iš A. M. pirko kanapes, mokėdavo už gramą po 40 Lt (11,58 Eur), susisiekdavo telefonu, tiesiogiai susitikimo tikslo neįvardydavo, bendraudavo užšifruotai. Iš A. M. paimta popieriaus skiautė, kurioje užrašyti vardai ir skaičiai, įrašuose dominuoja skaičius 40. Vykdant A. M. slaptą sekimą nustatyta, kad kontroliuojamu laiku jis gyveno Alytuje, (duomenys neskelbtini), naudojosi automobiliu „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo vykdavo susitikti su asmenimis įvairiose vietose, pas jį lankydavosi daug asmenų, atvykdavusių automobiliais. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose nurodyta, kad kontroliuojamu laiku asmenys telefonais susisiekdavo su A. M., domėdavosi, ar gali susitikti, klausinėdavo, ar neturi ko nors, tardavosi susitikti įvairiose vietose Alytuje, susitikimo tikslo tiesiogiai neįvardydavo. A. M. asmenims nurodydavo, ką daryti, ar susitikti saugu, po susitikimo klausdavo, ar sėkmingai grįžo namo. Susitikimai buvo dažni – keli ar keliolika per dieną. Tai rodo, kad kanapių V. P. pardavimas nebuvo vienkartinis įvykis, o A. M. vykdė sistemingą, aktyvią prekybą narkotinėmis medžiagomis, tam turėjo priemones (dvejas elektronines svarstykles). A. M. nusikalstama veika labai pavojinga visuomenei, nes buvo susijusi su plačiu asmenų ratu.

Prokuroras nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo nurodytu argumentu, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau daug laiko. Kasacinės instancijos teismas nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Vien tas argumentas, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, nagrinėjamoje byloje savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Prokuroras pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad A. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nebuvo nuoširdus, o teisme prisipažino tik tikėdamasis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, tai patvirtina ir aplinkybė, kad jis įsidarbino tik prieš prasidedant teismo procesui. A. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jis anksčiau vieną kartą teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs. Įstatymų leidėjas A. M. inkriminuojamo BK straipsnio sankcijoje numatė tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Toks įstatymo leidėjo nusikalstamos veikos vertinimas rodo didelį šios nusikalstamos veikos pavojingumą bei visuomenės interesą, kad tokią nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir izoliuotas nuo visuomenės. Dėl to švelnesnė bausmės rūšis (bauda) A. M. paskirta nepagrįstai ir turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Prokuroras ginčija BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą A. M. ir argumentuoja būtinumą skirti jam laisvės atėmimo bausmę. Patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų pateikto nuteistojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumos vertinimo, kurio pagrindu pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šioje byloje teismai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą grindė tuo, kad byloje įrodytas tik vienas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo epizodas, be to, platinimo tikslas liko neįgyvendintas, nes išplatinti narkotinę medžiagą sutrukdė policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad teismai, vertindami padarytą veiką kaip nelabai pavojingą, vadovavosi byloje nustatytais faktais ir pagrįstai nesivadovavo iš kai kurių byloje esančių duomenų išplaukiančia prielaida, jog galbūt jis platino narkotines medžiagas ir kitiems asmenims. Teismai, suteikdami jaunam žmogui šansą pasitaisyti laisvės sąlygomis, atsižvelgė ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino ir darbdavys jį apibūdina teigiamai. Be nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendimą neskirti nuteistajam laisvės atėmimo motyvavo ir tuo, kad A. M. jau moka jam paskirtą baudą, ruošiasi sukurti šeimą, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad abiejų instancijų teismai neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę ir kad bausmės tikslai A. M. gali būti paskirti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Konstatuotina, kad teismai, taikydami nuteistajam A. M. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdami laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rolando Juškevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas