Legislator Case Law & Legislation
AS-157-756/2015 AI generated

AS-157-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-157-756/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-157-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-157-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01435-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b. l. 38–40) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. lapkričio 18 d. skundo trūkumams pašalinti: tinkamai nurodyti bylos šalis, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimą, prie skundo pridėti tiek skundo kopijų, kad jas galima būtų įteikti kiekvienai šaliai ir vienas egzempliorius liktų teisme, dokumentų kopijas tinkamai patvirtinti.

UAB „Palangos butų ūkis“ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 42–47), prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimą Nr. T2-252, kuriuo buvo pakeistas 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-226; 2) įpareigoti Tarybą antruoju kvietimu atrinktų daugiabučių pastatų, kuriems parengti energetinio naudingumo sertifikatai bei investicijų planai, atžvilgiu Palangos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (toliau – ir Programa) įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal administruojamus daugiabučius namus.

Patikslintame skunde pareiškėjas paaiškino, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-4.1-549 buvo paskirtas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“, kurio 2 punktu trečiąjį suinteresuotąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ paskyrė Programos įgyvendinimo administratoriumi. 2014 m. rugsėjo 30 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. T2-252, kuriuo nusprendė pakeisti dalį Tarybos sprendimo Nr. T2-226 nuostatų tuo aspektu, kad įvyko antrasis kvietimas, kurio metu buvo atrinkti dar 58 daugiausiai energijos suvartojančių daugiabučių pastatai, kuriems parengti energetinio naudingumo sertifikatai bei investicijų planai. Tarybos sprendimo Nr. T2-226 2 punktas, kuriuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ buvo paskirtas Programos įgyvendinimo administratoriumi nebuvo pakeistas, todėl ši bendrovė išimtinai liko antruoju kvietimu atrinktų namų Programos įgyvendinimo administratoriumi.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi (b. l. 85–89) atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą; grąžino pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. spalio 30 d. valstybei, žyminio mokesčio grąžinimą pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalimi (viešojo administravimo sąvoka), 2 straipsnio 15 dalimi (administracinio akto sąvoka), 2 straipsnio 13 dalimi (norminio teisės akto sąvoka), 2 straipsnio 14 dalimi (individualaus teisės akto sąvoka), 3 straipsnio 1 dalimi, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, susijusia su individualiais administraciniais bei norminiais administraciniais aktais bei jų atribojimo kriterijais (LVAT administracinės bylos Nr. A502-63/2003, Nr. A444-1406/2010, Nr. A146-2031/2012, Nr. I858-7/2013, Nr. A492-451/2014, Nr. A575-893/2014, Nr. I403-3/2007, Nr. AS525-340/2010, Nr. A492-451/2014 ir kt.).

Pažymėta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-108-243/2014 nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu ir atsižvelgdama į atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių gyvenamųjų namų energetinio efektyvumo didinimo galimybių rezultatus, patvirtino Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (1 punktas). Sprendimo 2-uoju punktu, kuris ginčijamas byloje, paskirtas Programos įgyvendinimo administratorius – UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktas įtvirtina savarankiškąją savivaldybės funkciją, kuri apima infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimą, strateginių plėtros ir veiklos planų rengimą, turizmo, būsto, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programų rengimą. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktas įtvirtina išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją – savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, socialinių, ekonominių, kaimo plėtros ir kitų programų tvirtinimas. Ginčijamame sprendime, įgyvendinant šias įstatymų leidėjo savivaldybėms (savivaldybių taryboms) pavestas funkcijas, įtvirtintas teisinis reguliavimas vertintinas kaip atitinkamos naujos teisės normos, nustatančios energetinio efektyvumo didinimo galimybes daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įtvirtinimas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T2-226 nėra vienkartis teisės taikymo aktas. Šio administracinio akto paskirtis – atkurti ar pagerinti Palangos mieste esančių daugiabučių namų technines ir energetines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energetinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui mažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo (Programos 1 p.).

Iš šių nuostatų matyti, jog akte įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, normos, o sprendime įtvirtintas teisinis reguliavimas yra adresuotas ne tik atrinktiems 16 daugiabučių namų Palangos miesto savivaldybėje (Programos 12.1 p.), bet daro tiesioginę įtaką ir kitiems subjektams, pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkams, gyventojams (kurių pagal Programos 4 punktą Palangos mieste yra 15 353, daugiabučių namų 259) ir namų administratoriams, siekiantiems realizuoti galimybę atkurti ar pagerinti daugiabučių namų technines ir energetines normatyvines savybes, nes, akivaizdu, jog, priklausomai nuo to, ar daugiabutis yra ginčijamu sprendimu patvirtintame atrinktų gyvenamųjų namų sąraše ar ne, – tai gali turėti reikšmingą įtaką minėtos galimybės įgyvendinimui.

Tai reiškia, jog sprendimas nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, juo taip pat nėra įtvirtintos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams. Ginčijama minėto sprendimo 2 punkto nuostata, nurodanti konkretų subjektą – Programos įgyvendinimo administratorių, skirta norminio akto įgyvendinimui, lygiai kaip 3 punktu sudarytas Programos įgyvendinimo priežiūros komitetas nurodant konkrečią personalinę jo sudėtį, bei 4 punktu suformuluoti pavedimai savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau dėl to norminis teisės aktas netampa individualiu teisės aktu.

Nurodyti požymiai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ yra norminis teisės aktas. Skunde prašoma panaikinti Tarybos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, kuriuo pakeistas Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T2-226, todėl dėl anksčiau nurodytų aplinkybių laikytina, kad ir šis sprendimas yra norminis teisės aktas, nes atitinka norminio akto požymius.

Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ šešioliktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi norminių administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.). Kiekviena norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšis turi įstatymų nustatytą subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratą.

Pagal ABTĮ 110 straipsnį su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą.

Pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ į ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų ratą nepatenka ir jam nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, asmenys turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla.

Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. LVAT, aiškindamas minėtą nuostatą, yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą.

Asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje keliamų bylos nagrinėjimo administraciniame teisme sąlygų, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 2 d. nutartį adm. byloje Nr. A822-1415/2011, 2014 m. birželio 9 d. nutartį adm. byloje Nr. A492-451/2014, 2014 m. birželio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A575-893/2014).

Be to, remiantis ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Aiškindamas šią nuostatą, LVAT konstatavo, jog prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra pagrįstas, kai prašymas siejamas su prašomos normos taikymu konkrečioje situacijoje ir teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2008 m. spalio 20 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-661/2008).

Tai reiškia, jog tarp individualios bylos ir norminio teisės akto turi būti prejudicinis ryšys (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-97/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad teisme nėra nagrinėjama individuali byla dėl pareiškėjo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo.

Teismas laiko, kad asmenims turi būti suteikta galimybė naudotis veiksminga jiems suteiktų teisių teismine gynyba. Iš pateikto skundo nustatyta, kad ginčijamas sprendimas įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturi. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas norminio teisės akto teisėtumą, o ABTĮ 110 straipsnyje nenumatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais (ABTĮ 111 straipsnis). Konstatuotina, jog pareiškėjo skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T2-252, t. y. norminio administracinio akto dalies panaikinimo, nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turi atsisakyti priimti pareiškėjo skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ atskiruoju skundu (b. l. 91–94) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priimti, o bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje nurodė LVAT praktiką, kuria remiantis nustatoma, ar ginčijamas aktas yra individualus ar norminis, tačiau netinkamai šią praktiką pritaikė esamai situacijai. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas iš dalies skundė Tarybos sprendimą, kuriuo, be kita ko, buvo patvirtinta Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa bei nuspręsta jos įgyvendinimo administratoriumi paskirti trečiąjį suinteresuotąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Tarybos sprendime nėra įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai neapibrėžtam tam tikrų visuomeninių santykių dalyvių ratui, jame atvirkščiai – aiškiai nurodyta, kad sprendimas skiriamas palyginti siaurai ir aiškiai individualizuotai subjektų grupei ir jų santykiams reguliuoti. Ginčijamas sprendimas nėra taikomas visų Palangos miesto daugiabučių namų ir gyventojų atžvilgiu. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, jog Tarybos sprendimo 3 punkte nurodyta, kad Programa parengta, be kita ko, vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių pastatų įvertinimo rezultatais. Programos 12.1 punkte numatyta, kad numatomas atnaujinti daugiabučių namų skaičius yra 16. Taigi, skundžiamas Tarybos sprendimas yra individualus administracinis aktas. Programa šiuo atveju yra parengta ir taikoma konkrečiam, o ne neapibrėžtam, subjektų ratui, t. y. modernizavimui atrinktų namų, kurių skaičius netgi įvardijamas skundžiamame sprendime, atžvilgiu. Be to, Tarybos sprendimo 2-4 punktai yra išimtinai individualaus pobūdžio.

Tarybos sprendimu patvirtintos Programos įgyvendinimo administratoriumi yra paskiriamas konkretus juridinis asmuo, iš konkrečiai identifikuojamų fizinių asmenų yra sudaromas Programos įgyvendinimo priežiūros komitetas, o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui iki tiksliai apibrėžtos datos pavedama atlikti tam tikrus veiksmus. Visos šios sprendimo nuostatos aiškiai rodo, kad Tarybos sprendimas yra skiriamas konkretiems subjektams, kurie yra įvardijami nurodant jų kodą, vardus ar pavardes. Be to, tai reiškia, kad Tarybos sprendimas yra orientuotas tik į aiškiu terminu apibrėžtą ateitį – reguliuoja tik su Programos įgyvendinimu susijusius klausimus. Tarybos sprendimas aiškiai kuria vienkartinę elgesio taisyklę. Be to, Tarybos sprendimo preambulėje yra nurodoma, kokiu norminiu teisės aktu remiantis yra priimamas šis individualus aktas (nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą), kas aiškiai pagrindžia, jog nurodytos įstatymo normos yra taikomos, o ne nustatomos šiuo sprendimu. Šis sprendimas nėra visuotinai privalomas, nes jame aiškiai identifikuoti asmenys, kuriems jis yra skiriamas. Pareiškėjas pažymi, kad individualūs administraciniai aktai – tai tvarkomojo pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtinama konkretaus vykdomosios valdžios subjekto valdinga valia išraiška. Tarybos sprendimas šį požymį atitinka, kadangi Taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, šiuo sprendimu būtent ir išreiškė savo valią paskirti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir kitus asmenis konkrečių Programos dalių įgyvendinimui. Todėl tokio tvarkomojo pobūdžio valios išraiška vertintina kaip individualus administracinis aktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą dėl Tarybos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T2-252, kuriuo buvo pakeistas Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T2-226, panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti Tarybą antruoju kvietimu atrinktų daugiabučių pastatų, kuriems parengti energinio naudingumo sertifikatai bei investicijų planai, atžvilgiu Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal administruojamus daugiabučius namus.

Iš atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas konstatavo, kad ginčijamas Tarybos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimas yra norminis teisės aktas, nustatė, kad teisme nėra nagrinėjama individuali byla dėl pareiškėjo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl norminio administracinio akto dalies panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su minėta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-34-552/2015, įvertinusi Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T2-226 ir juo patvirtintą Programą, sutiko su tuo, kad Taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, įgyvendino įstatymo leidėjo savivaldybėms pavestas funkcijas, priimdama 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T2-226, kuriuo patvirtinta Programa turi norminio teisės akto pobūdį. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo ir tai, jog iš pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundo matyti, kad UAB „Palangos butų ūkis“ neginčijo konkrečių Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-226 patvirtintos Programos nuostatų, bet iš esmės nesutiko tik su ginčijamo Tarybos sprendimo 2 punktu, kuriuo nuspręsta Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujantį UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio skundžiamo Tarybos sprendimo Nr. T2-226 nuostata yra taikoma, t. y. ja nustatomos atitinkamos teisės ir pareigos, konkretaus subjekto, t. y. UAB „Palangos komunalinis ūkis“, atžvilgiu. Todėl nors pareiškėjo skundžiama nuostata, nevertinant ginčijamo Tarybos sprendimo Nr. T2-226 atsietai nuo juo patvirtintos Programos, yra skirta Tarybos sprendimo Nr. T2-226 1 punktu tvirtinamos Programos, turinčios norminio akto pobūdį, įgyvendinimui, ginčijamas Tarybos sprendimo Nr. T2-226 2 punktas vertintinas kaip individualaus pobūdžio teisės akto nuostata. Tarybos sprendimo Nr. T2-226 2 punktas turi visus išvardytus esminius individualaus teisės akto nuostatos požymius, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtoje administracinėje byloje padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas netinkamai naudojosi teisinės gynybos priemonėmis, nes neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-34-552/2015 nusprendė, kad pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ turėjo teisę ginčyti Tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 2 punktą, t. y. individualaus pobūdžio sprendimą Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti trečiąjį suinteresuotąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Kaip ir minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ ginčija 2014 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-252, kuriuo buvo pakeista dalis 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-226, tačiau Tarybos sprendimo Nr. T2-226 2 punktas nagrinėjamu atveju ginčijamu aktu pakeistas nebuvo. Todėl, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiamas Tarybos 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. T2-252 ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas norminiu administraciniu aktu, kurio, kaip teisingai nusprendė Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje, pareiškėjas ginčyti negali.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė