A-556-846-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-846/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00405-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 35.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Palangos moksleivių klubo direktorės R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Palangos moksleivių klubo direktorės R. G. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Palangos moksleivių klubo direktorė R. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą (b. l. 5–6), kurį patikslino (b. l. 21–23), prašydama panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. T3-29 nepritarti sprendimo projektui „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ bei įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo išnagrinėti parengtą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų vadovo veiklos ataskaitos“ ir priimti sprendimą.

Pareiškėja nurodė, kad nepritarimas nurodytam sprendimo projektui nemotyvuotas. Palangos miesto savivaldybės komitetuose sprendimo projektui buvo pritarta, tačiau Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai balsavo taip, kaip pasiūlė vienas Palangos miesto savivaldybės tarybos narys A. S., kuris nepateikė jokių argumentų. Po 2013 m. balandžio 4 d., iki kreipimosi į teismą, Palangos miesto savivaldybės taryboje pakartotinai dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos nebuvo svarstoma, tai yra Palangos misto savivaldybės taryba neatliko savo funkcijų dėl šios ataskaitos tvirtinimo. Sprendimas nepritarti sprendimo „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ projektui priimtas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Toks sprendimas pakenkė Palangos moksleivių klubo prestižui bei pažeidė pareiškėjos, kaip mokyklos direktorės, teises. Palangos miesto savivaldybės taryboje liko neišnagrinėtas klausimas dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos ir Palangos miesto savivaldybės taryba nesiruošia šio klausimo svarstyti iš naujo, todėl atsakovas turi būti įpareigotas atlikti veiksmus, t. y. priimti sprendimą pritarti Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitai.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą (b. l. 30) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. balandžio 4 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“. Sprendimo projekte buvo siūloma pritarti Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitai, tačiau Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai parengtam sprendimo projektui nepritarė. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pažymėjo, jog 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T2-212, kuriuo nuspręsta nepritarti Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitai. Sprendimas buvo tinkamai paskelbtas, todėl yra galiojantis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu (b. l. 78–80) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių. Savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos Vietos savivaldos įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą (Vietos savivaldos įstatymo 11, 12 straipsniai). Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklą detaliau reglamentuoja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T2-151 patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas), kurio 12 punktas numato išimtinę Palangos miesto savivaldybės tarybos kompetenciją, kurios viena iš funkcijų – mero, administracijos direktoriaus, Savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė), Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų ir atsakymų į Tarybos narių paklausimus išklausymas šio reglamento nustatyta tvarka, sprendimų dėl šių ataskaitų ir atsakymų priėmimas (Reglamento 12.19 punktas).

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant individualų administracinį aktą, privalu atsižvelgti į konkretaus jį priėmusio viešojo administravimo subjekto veiklą, sprendimų priėmimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus. Nors savivaldybės tarybos sprendimai dėl savivaldybės biudžetinių įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų ataskaitų yra viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai, kuriuose išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad savivaldybės tarybos narys yra laisvas apsisprendžiant dėl balsavimo ir neprivalo motyvuoti vienokios ar kitokios savo pozicijos, todėl savivaldybės tarybos priimtas sprendimas laikytinas specifiniu administraciniu aktu ir nemotyvuotumas negali būti pripažįstamas pakankamu trūkumu, sudarančiu savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti (LVAT 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1425/2009 bei 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3033/2012).

Teismas nustatė, kad 2013 m. vasario 15 d. pareiškėja Palangos moksleivių klubo direktorė R. G. Palangos miesto savivaldybės tarybai pateikė Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitą. Atlikusi Reglamento V-VI skyriuose numatytus veiksmus, 2013 m. vasario 26 d. teikimu „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ projekto“ Palangos miesto savivaldybės administracija Palangos miesto savivaldybės tarybai pateikė svarstyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ projektą, kuriuo buvo siūloma pritarti Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitai.

Nors 2013 m. balandžio 2 d. Palangos misto savivaldybės tarybos Švietimo, Kultūros ir Sporto komitetas nurodyto sprendimo projektui pritarė, byloje pateiktas 2013 m. balandžio 4 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos 29-ojo posėdžio protokolo išrašas patvirtina, jog sprendimo projektui nepritarta. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dalyvavusių balsavime savivaldybės tarybos narių dauguma (Reglamento 77 punktas). Jeigu sprendimas nepriimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik kitame savivaldybės tarybos posėdyje parengus kitą savivaldybės tarybos sprendimo projektą Reglamento nustatyta tvarka (Reglamento 78 punktas).

Kadangi nustatyta, jog 2013 m. balandžio 4 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje sprendimas dėl Palangos moksleivių klubo vadovo ataskaitos nebuvo priimtas, skundo reikalavimas panaikinti 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą netenkintinas. Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija Palangos miesto savivaldybės tarybai 2013 m. birželio 20 d. pateikė teikimą „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ projekto“, kuriuo pasiūlyta nepritarti Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitai.

Palangos miesto savivaldybės mero 2013 m. rugpjūčio 22 d. potvarkiu Nr. M1-26 klausimas dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos buvo įtrauktas į 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos 34-ojo posėdžio darbotvarkę, o 2013 m. rugpjūčio 29 d. už sprendimo projektą balsavo dalyvavusių balsavime savivaldybės tarybos narių dauguma. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. T2-212 „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ buvo viešai paskelbtas bei įteiktas Palangos moksleivių klubui.

Ginčo dėl nurodyto sprendimo teisėtumo byloje nėra. Kadangi nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimą dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos yra priėmusi, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti sprendimo projektą „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo veiklos ataskaitos“ ir priimti sprendimą laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 83–85) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. T3-29 nepritarti sprendimo projektui „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų vadovo veiklos ataskaitos“ ir įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės tarybą atlikti veiksmus - Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieną mėnesį po teismo sprendimo priėmimo išnagrinėti parengtą Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų vadovo veiklos ataskaitos“ savivaldybės taryboje ir šiuo klausimu priimti atitinkamą savivaldybės tarybos sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teismų praktiką dėl savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo, Vietos savivaldos įstatymą, kadangi sprendimą grindė savivaldybės tarybos reglamentu, kuris nėra įstatymas, ir todėl netinkamai nusprendė, jog savivaldybės taryba 2013 m. balandžio 4 d. nepriėmė sprendimo. Teismas sprendime panaudojo naują rašytinį įrodymą byloje, t. y. 2013 m. rugpjūčio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimą, kuris nebuvo žinomas pareiškėjai, ir šis savivaldybės tarybos sprendimas niekaip nesusijęs su ginču šioje byloje, nes 2013 m. rugpjūčio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimas buvo visiškai kita administracinė procedūra, kuri vyko pagal kitokio turinio savivaldybės tarybos sprendimo projektą. Todėl 2013 m. rugpjūčio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimas neturėjo jokios įtakos savivaldybės 2013 m. balandžio 4 d. sprendimui, o taip pat toks 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas niekaip nepagrindė priežasčių, kurios buvo pagrindu nepatvirtinti vadovo veiklos ataskaitos 2013 m. balandžio 4 d. savivaldybės tarybos sprendimu.

2. Teismo sprendimas yra prieštaringas, nes viena teismo sprendimo dalimi teismas lyg ir sprendė, jog savivaldybės tarybos sprendimo nemotyvuotumas negali būti pagrindu jį panaikinti, o kita sprendimo dalimi teismas aiškino, jog savivaldybės taryba apskritai 2013 m. balandžio 4 d. nepriėmė jokio sprendimo. Jeigu savivaldybės taryba nepriėmė jokio sprendimo, tai tokiu atveju buvo pagrindas atsakovą įpareigoti priimti kitą sprendimą. Tačiau jeigu nebuvo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo, tokiu atveju teismas neturėjo teisės nagrinėti šio ginčo, nes, teismo nuomone, 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo nebuvo.

3. Pareiškėjos nuomone, savivaldybės taryba 2013 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo nepatvirtino vadovo veiklos ataskaitos, ir toks sprendimas sukėlė neigiamas pasekmes įstaigos vadovo atžvilgiu. Toks savivaldybės 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam galioja visi Viešojo administravimo įstatymo keliami reikalavimai. Jeigu nėra sprendimo motyvų pačiame 2013 m. balandžio 4 d. sprendime, tai sprendimo motyvai gali būti nurodomi posėdžio protokole arba kitoje sprendimo parengiamojoje medžiagoje. Tačiau šios bylos atveju apskritai nebuvo nurodyta jokių 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo motyvų, nes priešingai - savivaldybės tarybos sprendimo projektas buvo teigiamas, t. y. pritarti vadovo veiklos ataskaitai, tačiau vienam savivaldybės tarybos nariui kilus norui nebalsuoti, tokiam jo norui pakluso dauguma savivaldybės tarybos narių ir todėl buvo priimtas savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas kitoks nei buvo parengtas savivaldybės tarybos sprendimo projektas.

4. Savivaldybės tarybos reglamentas nėra įstatymas, todėl teismas neturėjo teisės savo sprendimą grįsti šiuo dokumentu, nes teismas privalėjo aiškinti ir taikyti Vietos savivaldos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą, Darbo kodeksą. Kadangi savivaldybės taryba yra pareiškėjos darbdavys, todėl savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas sukėlė neigiamas pasekmes įstaigos vadovui, o toks 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas mažina darbdavio pasitikėjimą įstaigos vadovu, bet tokio nepasitikėjimo priežastys ir pagrindai nėra žinomi ir aiškūs. Esant tokiai teisinei situacijai, pareiškėjai nėra jokios galimybės teisinei gynybai teisme, savivaldybėje, kadangi įstatymais yra sukurta teisinio netikrumo padėtis, kuri leidžia savivaldybės tarybai priimti sprendimus pagal savivaldybės tarybos narių balsų daugumą, neatsižvelgiant apskritai į jokias faktines aplinkybes ir / ar įstatymų reikalavimus, nes, teismo nuomone, savivaldybės tarybos narių balsų trūkumas priimant sprendimus yra absoliuti teisė, kuri gali būti realizuojama be jokių taisyklių, motyvų, priežasčių, kurių negali įvardyti net teismas.

5. Teismas neturėjo pagrindo priimti pareiškėjos skundo nagrinėjimui, kadangi, teismo nuomone, 2013 m. balandžio 4 d. nebuvo priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, o priėmęs tokį skundą teismas turėjo bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme, nes nebuvo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo. Tačiau teismas skundą priėmė, jį nagrinėjo, nurodė sprendimo atitinkamus motyvus, taigi tokiu atveju teismas pripažino 2013 m. balandžio 4 d. savivaldybės tarybos sprendimą buvus, todėl teismas privalėjo išaiškinti, ar toks individualus administracinis aktas yra tinkamas.

6. Savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, todėl pareiškėja nesutinka su teismo aiškinimu, kad atskiras savivaldybės tarybos narys neprivalo motyvuoti dėl vienokios ar kitokios savo pozicijos balsuojant, nes savivaldybės taryba, kaip institucija, privalo tinkamai atlikti savo pareigas, kurios yra nurodytos Vietos savivaldos įstatyme. Pavyzdžiui, savivaldybės taryba nepatvirtindama žemės sklypo detaliojo plano pagal Teritorijų planavimo įstatymą privalo nurodyti tokių veiksmų priežastis, todėl, taikant įstatymo analogiją, savivaldybės taryba, bet kuriuo atveju priimdama savivaldybės tarybos sprendimą skirtingo turinio nei yra parengtas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimo projektas, privalo nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus, kadangi kitokiu atveju savivaldybės tarybos galėtų teisėtais būdais priimti įvairius korupcinius sprendimus, kurių nebūtų galima užginčyti. Kadangi teismo sprendimu buvo nustatyta, kad 2013 m. balandžio 4 d. nebuvo priimtas joks savivaldybės tarybos sprendimas, tai tokiu atveju buvo pagrindas įpareigoti atsakovą nagrinėti klausimą iš naujo pagal tą patį savivaldybės tarybos sprendimo projektą, kuris buvo nagrinėjamas savivaldybės taryboje 2013 m. balandžio 4 d.

7. Teismo sprendimas yra be motyvų, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 100) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisingas. Teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė rašytinius įrodymus bei įsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę. Apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinėje byloje buvo pateiktas skundas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. T3-29 nepritarti sprendimo projektui „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“.

Būtina pastebėti, kad 2013 m. balandžio 4 d. įvyko Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdis, kuriame svarstytas ir klausimas dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos. Iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 7-ojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžio 29-ojo posėdžio protokolo išrašo galima spręsti, jog sprendimo projektui dėl klubo vadovo 2012 m. veiklos ataskaitos patvirtinimo nepritarta (b.l. 26-27). Daromą išvadą patvirtina ir vėliau priimtas 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ Nr. T2-212 (b.l. 73). Šių faktinių aplinkybių pagrindu teigtina:

1) skundžiamas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. T3-29 yra protokolinis sprendimas;

2) skundžiamu 2013 m. balandžio 4 d. protokoliniu sprendimu Nr. T3-29 išreikštas nepritarimas sprendimo projektui dėl moksleivių klubo vadovo veiklos ataskaitos patvirtinimo už 2012 metus.

Vadinasi, šioje administracinėje byloje skųstas dokumentas, kuris yra sudėtinė dalis procedūros, priimant galutinį savivaldybės tarybos sprendimą. Tokią išvadą įgalina daryti savivaldos veiklos teisinis reguliavimas, t. y. Vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. T2-151 1 punktu (toliau – Reglamentas).

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje (redakcija galiojusi 2013 m. balandžio 4 d.) buvo numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai.

To paties įstatymo 14 straipsnyje pasisakyta, jog savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai.

Reglamento 25 straipsnyje iš esmės atkartota Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje suformuluota taisyklė.

Reglamento 35 punkte pažymima, kad tarybos posėdžiams klausimus rengia tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), meras, administracijos direktorius, administracijos struktūriniai padaliniai. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Pagal Reglamento 38 punktą tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su suderintais sprendimų projektais ir sprendimo projekto rengimo medžiaga merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), administracijos direktorius.

Taigi, prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą turi būti parengtas atitinkamas sprendimo projektas dėl kurio gali būti tiek pritarta, tiek nepritarta, tačiau toks dokumentas (pritarimas ar nepritarimas) dar nesukelia konkrečių teisinių pasekmių, kol nėra priimamas svarstytinu klausimu baigiamasis savivaldybės tarybos sprendimas, su visomis iš čia kylančiomis teisinėmis pasekmėmis. Tai aiškiai iliustruoja byloje esantys įrodymai: iš pradžių ginčo klausimu buvo parengtas sprendimo projektas, o po to, priimtas ir galutinis savivaldybės tarybos sprendimas ginčo klausimu (b.l. 26-27, 73).

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, kaip ne kartą yra nurodęs Vyriausiasis administracinis teismas, administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų adresuotų kitiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus, dėl preliminarių sprendimų ir kt. Tokie iškelti ginčai iš esmės yra beprasmiai. Jų nagrinėjimas negali sukelti teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

„<...> sprendimas (viešosios teisės požiūriu) – teisės aktas, kurį nustatyta tvarka oficialiai priima viešojo administravimo sistemos subjektai ir kuriame suformuluotos atitinkamos teisinio santykio dalyvio teisės ir pareigos, turinčios teisinį pagrindą. Tokie reikalavimai nėra keliami veltui, nes įvardytų reikalavimų laikymasis užtikrina sprendimų (kaip teisės aktų vienos iš rūšies) tikslumą, prieinamumą, suprantamumą, žinoma, ir galimybę patikrinti teismine tvarka. Jei minimuose dokumentuose neformuluojamos teisės ir pareigos, jie paprastai negalėtų būti priskiriami teisės akto sąvokai. Be bendrųjų kertinių požymių, leidžiančių atskirti sprendimą, kaip teisės aktą, nuo kitų dokumentų, sprendimams įstatymų leidėjas gali nustatyti ir papildomų reikalavimų, siekiant juos atriboti nuo dokumentų neturinčių privalomų teisinių nurodymų“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. R556-17/2011).

Dėl to pagal formuojamą administracinių teismų praktiką administraciniuose teismuose paprastai nagrinėjami tik suinteresuotų asmenų kreipimaisi dėl jiems teisines pasekmes sukeliančių teisės aktų (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Jeigu akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nėra jokių abejonių, jog skundžiamas protokolinis sprendimas yra tik galutinio savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo procedūros dalis, tarpinis veiksmas, kuris reikalingas savivaldybės tarybos sprendimui priimti. Jame dar nėra galutinai įtvirtinamos atitinkamos išvados, darančios įtaką tam tikrų asmenų teisėms bei pareigoms. Tai reiškia, kad dėl tokio procedūrinio dokumento administracinė byla nebuvo galima. Teisminis nagrinėjimas, turint omenyje priimtą 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl Palangos moksleivių klubo vadovo 2012 metų veiklos ataskaitos“ Nr. T2-212, teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją iš esmės spręsti konfliktus. Todėl, išdėstytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti iškeltą reikalavimą. Byla turėjo būti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str., 101 str. 1 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-17-06; b.l. 16-17, 21; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1062/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-23 nutartis administracinėje byloje Nr. R556-17/2011).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

R. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti, o bylą pagal pareiškėjos Palangos moksleivių klubo direktorės R. G. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius