AS-838-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-838-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01825-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1088 dalį, kuria atsisakyta įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtą 2 603,20 Eur pensijos dalį; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtą 2 603,20 Eur pensijos dalį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi (b. l. 19-20) atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė.

Teismas iš skundo turinio ir pareikštų reikalavimų nustatė, kad ginčas byloje keliamas dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo. Skunde atsakovais yra nurodyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Teismas pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, tinkamu atsakovu bylose dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, mokantis asmeniui pensiją. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nagrinėjanti draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų, t. y. nėra pensiją skirianti ir mokanti institucija.

Atsižvelgęs į tai ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015 m. vasario 17 d. sprendimas priimtas ginčą išnagrinėjus privaloma ikiteismine tvarka, teismas konstatavo, kad šiuo atveju tinkamu atsakovu byloje yra ne Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, mokantis pareiškėjui senatvės pensiją. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba į bylą trauktina trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus buveinė yra adresu A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas, t. y. patenka į Kauno apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

III. Pareiškėjas R. P. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 23-25), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Pažymi, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nenumato tvarkos, kuria turi būti grąžinama Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėta senatvės pensijos dalis, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius negali priimti sprendimo išmokėti neišmokėtos pensijos dalį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus atsisakymas mokėti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtą senatvės pensijos dalį skundžiamas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje numatyta tvarka, o sprendimą dėl skundo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, taigi būtent jos sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba į bylą trauktina ne trečiuoju suinteresuotu asmeniu, bet atsakovu, o atsakovais į administracinę bylą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo trauktini abu viešojo administravimo subjektai, t. y. centrinė įstaiga ir teritorinis skyrius.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki šiol bylos dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šią aplinkybę patvirtina pastarieji Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai: 2015 m. vasario 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2494-208/2015; 2015 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5586-331/2015; 2015 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5459-331/2015; 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-10043-629/2014; 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4217-142/2014 ir kt. Pareiškėjai šiose bylose taip pat prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtos pensijos dalį ir Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuos prašymus tenkino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundą, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ginčas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, buveinė.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jis prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1088 dalį, kuria atsisakyta įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtą 2 603,20 Eur pensijos dalį, bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtą 2 603,20 Eur pensijos dalį. Taigi, ginčas byloje kilęs dėl neišmokėtos socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Sprendžiant šį ginčą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2015 m. sausio 23 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą su patikslintu skundu, prašydamas atnaujinti terminą apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus, kuriais pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu mokėta sumažinta senatvės pensija, bei įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu neišmokėtą 2 603,20 Eur pensijos dalį (b. l. 6-11). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2015 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1088 atnaujino pareiškėjui jo skundo nagrinėjimo terminą ir pažymėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nuo 2010 m. sausio mėn. teisėtai ir pagrįstai pradėjo mokėti perskaičiuotą tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka senatvės pensiją, todėl pripažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimą pradėti mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją ir tuo pagrindu įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautą senatvės pensijos dalį nėra pagrindo (b. l. 12-13). Taigi, pareiškėjas šiuo atveju naudojosi privaloma išankstinio ginčo dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pagal administracinių teismų praktiką ginčo teritorinis teismingumas, kai ginčas buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka centrinėje viešojo administravimo institucijoje, paprastai nustatomas pagal institucijos, kuri priėmė pirminį ir ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai skundžiamą sprendimą, buveinę (ABTĮ 35 str.). Pavyzdžiui, tais atvejais, kai centrinė viešojo administravimo institucija, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio viešojo administravimo subjekto sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovas tokiose bylose yra teritoriniai viešojo administravimo subjektai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-265/2011). Tačiau tais atvejais, kai skunde dėl institucijos sprendimo, priimto ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka, be kita to, yra suformuluotas ir savarankiškas reikalavimas (pvz., dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus) šiai institucijai, pagal teisės aktus galinčiai veikti ir kaip viešojo administravimo subjektas, ir kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, ginčo teismingumas nustatomas vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyse įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-41/2010; 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-42/2010). Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant bylų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų centrinių administravimo subjektų priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes.

Nagrinėjamo ginčo atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., ABTĮ 13 str. 1 d.), kad teisines pasekmes sukelia konkretūs atsakovo – pensijas, inter alia senatvės pensijas įgalioto mokėti subjekto (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus) – veiksmai (sprendimai) nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mažesnę senatvės pensiją, todėl jie, kaip ir kiti sprendimai, kuriais sukeliamos atitinkamos teisinės pasekmės, skundžiami įstatymų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Kaip minėta, remiantis bendrosiomis bylų teismingumo taisyklėmis, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundas teismui paduodamas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus buveinės vietą ir jis tokiose bylose laikomas atsakovu. Tačiau tuo atveju, jei apskundus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. patenkinti ar atmesti pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokiu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą, jei su juo nesutinka, kaip sukeliantį tiesiogines teisines pasekmes, pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai ir vertinant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėjas šiuo atveju naudodamasis privaloma išankstinio ginčo dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nagrinėjimo ne teismo tvarka ja iš esmės ir pasinaudojo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priėmus sprendimą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui pensijos dalį, neišmokėtą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. Tokiu būdu pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukelia būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimas mokėti perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mažesnę senatvės pensiją, todėl šio ginčo teritorinis teismingumas nustatomas pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus buveinę. Taigi, apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimus, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamas ginčas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pastebėtina, jog pareiškėjo nurodytose Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose, kuriose, anot pareiškėjo, analogiškais atvejais ginčai nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, būtent ir yra susiklostę šioje nutartyje minėti skirtingi ginčų teismingumo atvejai, priklausomai nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo, priimto išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pobūdžio bei skunde teismui pareikštų reikalavimų.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. P. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Dainius Raižys