AS-525-470-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS525-470/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01267-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 59

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vox optima“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Vox optima“) su skundu (I t., b. l. 1–15) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2012 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. ATK2-76/12 Taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. sprendimu (I t., b. l. 123–127) pareiškėjo skundą patenkino. Panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. ATK2-76/12, kuriuo UAB „Vox optima“ pripažinta pažeidusi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir jai paskirta 500 Lt bauda, ir bylą dėl AKĮ pažeidimo UAB „Vox optima“ atžvilgiu nutraukė.

Atsakovas Departamentas pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 130-137), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą ir palikti galioti Departamento 2012 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. ATK2-76/12 nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi (I t., b. l. 188–197) atsakovo Departamento apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2013 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas (II t., b. l. 1–2) atlyginti jam pirmosios instancijos teisme patirtas 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 100 Lt yra sumokėtas žyminis mokestis ir 1 900 Lt sumokėta už skundo teismui parengimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi (II t., b. l. 15–17) pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui UAB „Vox optima“ iš atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vertino, jog bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu už skundo teismui pateikimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (I t., b. l. 31); kad 2012 m. balandžio 20 d. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu advokato padėjėjui Donatui Lapinskui buvo pavesta atstovauti pareiškėją UAB „Vox optima“ (II t., b. l. 3). Advokato padėjėjo Donato Lapinsko išrašyta 2013 m. gruodžio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. DLVOX/2013/12-1 tvirtina, kad už skundo teismui parengimą UAB „Vox optima“ sumokėjo 1 900 Lt sumą (II t., b. l. 5).

Apskaičiuodamas pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgdamas į Rekomendacijų 7 punktą, bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. teisinių paslaugų teikimo metu, galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintą 800 Lt minimalią mėnesinę algą, pažymėjo, jog Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikomas koeficientas – 3. Vadinasi, skundo teismui pateikimo metu, t. y. 2012 m. gegužės 7 d., už skundą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis buvo 2 400 Lt. Rekomendacijų 5 punkte taip pat nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje maksimali už advokato padėjėjo Donato Lapinsko parengtą skundą priteistina suma yra 1 920 Lt.

Teismas vertino, jog pareiškėjo sumokėta 1 900 Lt suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos sumos, tačiau kartu pažymėjo, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir bylos šalių atliktais mokėjimais, bet ir atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumą, patenkintų reikalavimų dalį (priteistą sumą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Nei ABTĮ, nei kituose įstatymuose nėra garantuojama, kad asmenys, pasinaudoję profesionalaus atstovavimo paslaugomis, gali tikėtis, jog bus atlygintos visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos. Teisė įvertinti patirtų atstovavimo išlaidų atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų numatytiems reikalavimams, jų pagrįstumą, būtinumą, realumą ir kt. suteikta teismui.

Įvertinęs išnagrinėtoje administracinėje byloje kelto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, teismas konstatavo, kad už skundo teismui parengimą pareiškėjas sumokėjo nepagrįstai didelę sumą, t. y. 1 900 Lt, kai pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimaliai priteistina suma yra 1 920 Lt. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama byla nereikalavo papildomų žinių (išskyrus teisines), nebuvo atlikta sudėtinga teisės aktų analizė, nebuvo renkami papildomi skunde išdėstytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, ginčijamu nutarimu paskirta sankcija buvo beveik keturis kartus mažesnė nei pareiškėjo patirtos išlaidos, todėl yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, mažinti pareiškėjui priteistiną išlaidų už skundo teismui parengimą sumą iki 950 Lt.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjui UAB „Vox optima“ iš atsakovo Departamento priteistina 1 050 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 24–26), kuriuo prašo panaikinti 2014 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį; patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti iš atsakovo Departamento pareiškėjo UAB „Vox optima“ naudai 2 000 Lt išlaidų patirtų Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė ir nepaneigė pareiškėjo įrodyto fakto, kad pareiškėjo patirtos išlaidos buvo realios, būtinos ir pagrįstos, nenustatė, jog kad pareiškėjo išlaidos pernelyg didelės ir (ar) pareiškėjas nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, nepagrįstai išlaidavo. Atkreipia dėmesį, kad šios išlaidos patirtos išimtinai dėl atsakovo nutarimo, jos gali būti prilygintos pareiškėjo patirtai žalai ir turi būti atlygintos pilna apimtimi. Taip pat pažymi, jog Rekomendacijose numatyti rekomendaciniai dydžiai, kurių nėra būtina laikytis visais atvejais, jie ne visada atitinka rinkos sąlygas, tačiau vien dėl to iš pareiškėjo negali būti reikalaujama kreiptis tik į tuos advokatus (advokatų padėjėjus), kurių įkainiai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ar yra ženkliai mažesni. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas už skundo parengimą sumokėjo ir prašė priteisti iš atsakovo 1 900 Lt, nors Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis už šią teisinę paslaugą – 1 920 Lt. Skundas buvo išsamus, kokybiškas, motyvuotas, pagrįstas aktualia teismų praktika, jo parengimui sugaišta daug laiko. Teismas už skundo parengimą subjektyviai, be jokios aiškiai pagrįstos matematinės logikos, priteisęs tik 950 Lt, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą išlaidų atlyginimą, lygiateisiškumo principą. Pažymi, jog pareiškėjo gautos paslaugos buvo nepriekaištingos kokybės, davė maksimalų rezultatą.

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012 (dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo) analogiškomis aplinkybėmis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis buvo ženkliai sumažintas. Advokatų profesinė bendrija „Motieka ir Audzevičius“ bei jos teisininkai taip pat atstovavo minėtoje administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012, todėl darytina išvada, kad šioje byloje procesinių dokumentų parengimas reikalavo dar mažiau sąnaudų. Iš esmės visose tokio pobūdžio bylose (dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. – 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimų) ūkio subjektai, kuriems atstovavo minėta advokatų kontora, o skundus surašė tas pats advokato padėjėjas Donatas Lapinskas, vadovautasi iš esmės tapačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo suformuluoti jau anksčiau ir pakartotinis tapačių argumentų pateikimas tik skirtingų ūkio subjektų atžvilgiu nereikalavo itin didelių sąnaudų. Šiuo atveju advokato padėjėjo paslaugos negali būti vertinamos didesne suma nei kitose analogiško pobūdžio bylose. Prašant tokių didelių sumų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, siekiama pasipelnyti iš pačios valstybės, ir toks bandymas turėtų būti vertinamas ne tik kritiškai, bet ir kaip neteisėtas. Atsižvelgtina į tai, jog Departamentas procese dalyvavo kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, todėl pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto. Tai turi būti daroma proporcingai, teisingai, protingai ir sąžiningai įvertinus pareiškėjo patirtus nuostolius. Pažymi, jog Rekomendacijos galioja įvairaus pobūdžio byloms, tam tikrais atvejais ir itin sudėtingų bylų nagrinėjimui, kurias sudaro daug tomų, vyksta ne vienas teismo posėdis. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – 2014 m. vasario 5 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Akivaizdu, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi palikus galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir Departamento nutarimas panaikintas, byla yra išspręsta pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas patyrė išlaidas, kurias prašo atlyginti, t. y. pareiškėjas 2012 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu už skundo teismui pateikimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (I t., b. l. 31); 2012 m. balandžio 20 d. sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu advokato padėjėjui Donatui Lapinskui buvo pavesta atstovauti pareiškėją UAB „Vox optima“ (II t., b. l. 3); advokato padėjėjo Donato Lapinsko išrašyta 2013 m. gruodžio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. DLVOX/2013/12-1 tvirtina, kad už skundo teismui parengimą UAB „Vox optima“ sumokėjo 1 900 Lt sumą (II t., b. l. 5).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis jam iš atsakovo priteistas pilna apimtimi. Pareiškėjas pastarosios nutarties dalies nekvestionuoja, pateikia argumentus tik dėl tos nutarties dalies, kuria pareiškėjui už skundo parengimą buvo priteista ne visa jo sumokėta ir prašyta priteisti suma – 1 900 Lt, o tik 950 Lt, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais ir remiantis jais prieitomis išvadomis, jų nekartoja ir plačiau pasisako tik dėl to, ar pareiškėjui už skundo parengimą pagrįstai priteista 950 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, remiantis Rekomendacijų 5, 7 ir 8.2 punktais, skundo parengimo metu buvusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalia mėnesine alga, maksimalus užmokesčio už aptarimą advokato padėjėjo parengtą skundą dydis – 1 920 Lt (0,8 x 800 x 3). Pareiškėjas, minėta, už šią teisinę paslaugą sumokėjo 1 900 Lt.

Iš aukščiau minėtų ABTĮ nuostatų matyti, jog išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui profesionalų atstovavimą ir nuo kiekvienos proceso šalies diskrecijos (pasirinkimo teisės) priklauso, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks profesionalų atstovą siekdama įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-15/2012). Tačiau nei ABTĮ, nei kituose įstatymuose nėra garantuojama, kad asmenys, pasinaudoję profesionalaus atstovavimo paslaugomis, gali tikėtis, kad visos jų patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos bus atlygintos. Administraciniam teismui yra paliekama teisė įvertinti jų atitikimą įstatymų, kitų teisės aktų numatytiems reikalavimams, jų pagrįstumą, būtinumą, realumą, kt. (pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-215/2013). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimo negali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl visiško padarytų nuostolių atlyginimo, nes pastarojoje normoje įtvirtinta asmens nuostolių (žalos) kompensavimo taisyklė taikytina sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dydžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012). Administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, be to, turi atsižvelgti į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas jų pagrįstumo, būtinumo ir realumo aspektu bei nustatyti jų dydį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-512/2013).

Rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktą teismų praktiką, Rekomendacijų 2 punktą, į tai, jog Rekomendacijų 8 punkte pateikiami maksimalūs rekomenduojami priteisti užmokesčio už konkrečias teisines paslaugas dydžiai, įvertinusi tai, kad byla (atsižvelgiant į joje keltą klausimą, byloje dalyvaujančių asmenų skaičių, į tai, jog byloje taikytas iš esmės tik AKĮ, iš esmės nagrinėtos faktinės aplinkybės) nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių (ne teisinių) žinių, į tai, kad byloje spręstas klausimas nėra naujas, nutarimu, kurį skundė ir siekė panaikinti pareiškėjas, jam buvo paskirta 500 Lt (t. y. beveik keturis kartus mažesnė, nei suma, kurią pareiškėjas sumokėjo už skundo parengimą) bauda, vadovaudamasis taip pat ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, mažinti pareiškėjui priteistiną išlaidų už skundo teismui parengimą sumą iki 950 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas