Legislator Case Law & Legislation
AS-143-325-14 AI generated

AS-143-325-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-143-325-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

AS-143-325-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja T. S. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. gruodžio 13 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atlyginti 8 000 000 eurų (27 200 000 Lt) dydžio neturtinę žalą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-325/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07779-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. S. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. gruodžio 13 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama atlyginti 8 000 000 eurų (27 200 000 Lt) dydžio neturtinę žalą.

Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, todėl ji negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pirmą kartą dekreto išrašas buvo išduotas tik 2004 m., o pakartotinai – 2005 m. Dėl laisvės išvažiuoti atėmimo nuo 2001 m. iki 2013 m. pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo 2 straipsnio 2 dalį atsirado neturtinė žala.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. sausio 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Išaiškino, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai.

Teismas nustatė, kad skundas atitinka ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, todėl nustatytinas terminas trūkumams pašalinti. Remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu, skunde turi būti nurodytos aiškios aplinkybės, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimai ir pateikti jų pagrįstumą patvirtinantys įrodymai, kad atsakovas galėtų pateikti atsikirtimus, o teismas kuo operatyviau išnagrinėti bylą. Pareiškėja skunde kelia reikalavimą atlyginti 8 000 000 eurų neturtinę žalą. Civilinei atsakomybei atsirasti būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad jai nebuvo įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, todėl ji negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja skunde nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, kad nuo 2001 m. iki 2013 m. kreipėsi į kokias nors valstybės institucijas dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir šios institucijos priėmė ar atsisakė priimti kokius nors sprendimus dėl pareiškėjos išvykimo būtent dėl to, kad ji nepateikė Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto. Pareiškėja nenurodo, kaip pasireiškė neturtinė žala, kuri pagal CK 6.250 straipsnį suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, be to, nepagrindžia patirtos žalos dydžio. Taip pat pareiškėja skunde nurodo, kad dekreto išrašą gavo 2004 m., todėl turėtų patikslinti, kodėl nurodo, kad neturtinę žalą patyrė laikotarpiu iki 2013 m. Be to, teismui turi būti pateikta tiek skundo su priedais egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir liktų egzempliorius teisme (ABTĮ 24 str. 3 d.), todėl pareiškėja įpareigotina pateikti 2 skundo su priedais egzempliorius.

Pareiškėja 2013 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame pareiškime dėl nušalinimo, be kita ko, nurodė, kad pagrindinė ir vienintelė skundo aplinkybė – neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje. Pats neteisėto buvimo be jokių asmens dokumentų faktas paralyžiuoja asmens veiklą. Nėra asmenybės, kuri patirtų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Žalos dydis nustatomas pagal asmens norą. Dekreto išrašas nėra galiojantis dokumentas ir nenutraukia neteisėto buvimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui; išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio jai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 37 str. 1 d., 105, 106 str.).

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. sausio 6 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: nurodyti aplinkybes ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kad nuo 2001 m. iki 2013 m. kreipėsi į kokias nors valstybės institucijas dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir šios institucijos priėmė ar atsisakė priimti kokius nors sprendimus dėl pareiškėjos išvykimo būtent dėl to, kad ji nepateikė Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto; nurodyti, kaip pasireiškė neturtinė žala ir pagrįsti patirtos žalos dydį; patikslinti, kodėl nurodo, kad neturtinę žalą patyrė laikotarpiu iki 2013 m. Teismas pažymėjo, jog, pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl jos skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio jai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti skundą nagrinėti.

Pareiškėja nurodo, kad nustatytų trūkumų neįmanoma pašalinti dėl jų netikrumo. Pažymi, kad dekreto išrašas yra tariamas teisės aktas. Tikslinant laikotarpį iki 2013 m., nepagrįstai sujungiamas neteisėto buvimo laikotarpis su dekreto išrašo išdavimo faktu. Dėl išvykimo aplinkybės patikslinimo – nėra jokių kitų aplinkybių, išskyrus neteisėto buvimo aplinkybes. Be galiojančio asmens dokumento nėra asmenybės. Nesant asmenybės, nėra neturtinės žalos pasireiškimo. Iš tikrųjų dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo iš viso nėra ir jis negalėjo būti paskelbtas. Trūkumas dėl žalos dydžio pagrindo yra klaidinga teisėjos interpretacija. Be to, teisėjai Irenai Paulauskienei pareikštas nušalinimas iki šiol tinkamai neišnagrinėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Ši nutartis priimta konstatavus, kad pareiškėja nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Administraciniam teismui paduodamas skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ reikalavimus. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Reikia pažymėti, kad nustatytini trūkumai objektyviai turi kliudyti išspręsti procesinio dokumento priėmimo klausimą.

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš valdžios institucijų (jų pareigūnų) veiklos, skunde turi įvardyti teismui: 1) kurios valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti; 2) kuo būtent pasireiškė kiekvieno viešojo administravimo subjekto pažeidimai; 3) kokios neigiamos pasekmės dėl to atsirado, t. y. kokio dydžio žalą jis tuo atveju patyrė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde yra nurodyta, iš kokių galbūt neteisėtų atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, pareigūnų veiksmų (neveikimo) pareiškėja kildina jai padarytą žalą, pareiškėja nurodė, jos vertinimu, neturtinės žalos dydį ir aplinkybes, iš kurių yra kildinama padaryta neturtinė žala. Skundo priėmimo stadijoje iš pareiškėjos neturėtų būti reikalaujama nepagrįstai detaliai išdėstyti aplinkybes, kaip pasireiškė prašoma priteisti žala, t. y. kokias neigiamas pasekmes pareiškėja patyrė ir pateikti dėl jų įrodymus. Pareiškėjos siekis buvo aiškus – ji reikalavo atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl Lietuvos valstybės pareigūnų veiksmų (neveikimo). Neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamoms vertybėms padarytą žalą, todėl ir konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip paminėta žala pasireiškė, kartais pateikti gali būti objektyviai neįmanoma.

Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi nepagrįstai nustatė skundo trūkumus, todėl ir skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

Reikia pastebėti, kad teisėjai I. Paulauskienei pareikštas nušalinimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartimi.

Esant tokioms aplinkybėms, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas šiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė