A-143-411-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-411/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00403-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Vilniaus energija“, Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius) 2013 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2R-120; 2) įpareigoti Inspekcijos Vilniaus teritorinį skyrių iš naujo išnagrinėti D. K. ir F. B. 2012 m. lapkričio 15 d. skundą; 3) priteisti iš atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal Energetikos įstatymo nuostatas Inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo (Energetikos įstatymo 34 str. 2 d.). Panaši Inspekcijos kompetencija yra įtvirtinta ir Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1V-134 buvo patvirtintas naujos redakcijos Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 11.10 ir 11.11 punktus, Inspekcija, nagrinėdama skundą arba ginčą, turi teisę atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir pagal kompetenciją duoti nurodymą pardavėjui, paslaugų teikėjui, kitam asmeniui, dėl kurių veiksmų (neveikimo) yra pateiktas asmens skundas ar prašymas spręsti ginčą, pašalinti pažeidimus, priežastis ir sąlygas, dėl kurių pažeidžiamos asmens teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes jis yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, jog namo sutvarkymo ir šilumos pajungimo klausimus turi spręsti pastato patalpų savininkai bei sprendimo teisinis pagrindas – Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis, negali būti laikomi atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, skundžiamame sprendime nurodomas teisinis pagrindas visiškai nesusijęs su skundo esme ir negalėjo būti teisiniu pagrindu atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad šilumos tiekimas daugiabučiam namui buvo nutrauktas ir namo šilumos įrenginiai atjungti nuo miesto šilumos perdavimo tinklų savavališkai ir neteisėtai, absoliučiai ignoruojant pareiškėjo interesus, bet kokias teisės, higienos ir moralės normas, įgyvendinant išimtinai tų savininkų, kurie yra apleidę savo butus ir nuniokoję šildymo sistemą, neteisėtus interesus. Be to, buvo pažeistas teisinis reglamentavimas dėl šilumos tiekimo nutraukimo, nes pagal Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas šilumos tiekėjas gali nutraukti šilumos tiekimą – tik suderinus su šilumos vartotojais bei savivaldybe, išskyrus atvejus, kai Inspekcija nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ar saugumui.

Be to, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) Antros dalies VIII skyriuje (redakcija nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.) yra reglamentuojamas šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva, kuris, pareiškėjo teigimu, taip pat buvo pažeistas. Nagrinėjant pareiškėjo skundą, nebuvo įsigilinta nei į skundo esmę, nei į teisinį reguliavimą, nebuvo imtasi jokių veiksmų tam, kad skundas būtų tinkamai išnagrinėtas. 2013 m. sausio 16 d. atsakovo sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, dėl to jis, pareiškėjo manymu, turi būti panaikintas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 67–74) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Inspekcijos kompetencija šilumos ūkio sektoriuje apibrėžta Energetikos įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintuose Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) ir kituose teisės aktuose. Inspekcija kreipėsi į ginčo šalis, taip pat dalyvavo pasitarime su šilumos tiekimo procesą įgyvendinančiais subjektais, įskaitant ir Vilniaus miesto savivaldybę. Nagrinėdama savininkų (pareiškėjo) prašymą spręsti ginčą, Inspekcija tinkamai ir pagrįstai įvertino, kad jų kreipimasis yra nepagrįstas, ir jį atmetė, nes nustatė, jog nei šilumos tiekėjas, nei prižiūrėtojas nepažeidė teisės aktuose numatytų pareigų.

Pažymėjo, kad Inspekcija neturi duomenų apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, priimtus dėl pareiškėjo skundų, – Inspekcijoje nėra gauta atsakymų ar sprendimų kopijų. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnį, savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Inspekcija nagrinėja skundus dėl šilumos tiekimo nutraukimo, atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymo prasmę, t. y. kai šilumos tiekimo nutraukimas vykdomas pagal procedūras, numatytas Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnyje.

Pareiškėjas skunde taip pat sutiko su šia pozicija ir pripažino, kad šiuo atveju šilumos tiekimas nebuvo nutrauktas pagal procedūras, numatytas Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija ir neturėjo pareigos vertinti susidariusios situacijos name dėl šilumos tiekimo nutraukimo pagal Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnį, nes šilumos tiekimo nutraukimas namui nebuvo įvykdytas remiantis šia įstatymo nuostata. Nurodė, kad šiuo atveju taip pat nebuvo keliamas klausimas dėl šilumos tiekimo apribojimo įsiskolinusiems vartotojams, todėl šiuo aspektu ir nebuvo nagrinėjamas name nevartojamos šilumos klausimas.

Pagal šilumos tiekėjo ir namo valdytojo pateiktą informaciją, šilumos tiekimas namui buvo apribotas būtent dėl techninių aplinkybių: pastatas yra itin prastos (avarinės) būklės, pastato šildymo sistema yra neveikianti ir nepatenkinamos būklės. Šilumos tiekėjas 2012 m. gruodžio 6 d. rašte nurodė, kad šilumos trasos dalis gali užšalti, o dėl to susidarytų sąlygos įvykti miesto šilumos trasos avarijai; pašalinus technines priežastis ir sutvarkius namo šildymo sistemą, šilumos tiekimas į namą galėtų būti atnaujintas.

Bendrijos pirmininkas nurodė, kad name esančiose patalpose niekas negyvena. Pažymėjo, kad ne kieno nors kito, o namo butų ir kitų patalpų savininkus atstovaujančio subjekto sprendimais ir veiksmais yra sprendžiama name susidariusi situacija – bendrijos pirmininkas kreipėsi į šilumos tiekėją dėl susidariusios situacijos sprendimo, taip pat organizuoja namo ekspertizės atlikimą, kad būtų atkurta namo būklė ir pan. Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 7 dalį, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

Šiuo atveju būtent bendrija, būdama namo savininkus atstovaujančiu subjektu, ėmėsi spręsti susidariusią situaciją, taip išreiškiant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų valią. Nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su namo bendrijos įsteigimo teisėtumu, bendrijos pirmininko paskyrimu ir bendrijos priimtais sprendimais ar vykdoma veikla. Tačiau Inspekcijai nesuteikta teisė spręsti dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų veiklos ar nagrinėti klausimą dėl bendrijos valdymo organų priimtų sprendimų.

Pareiškėjas dėl namo bendrijos pirmininko veiksmų turėtų kreiptis ne į Inspekciją, o į vietos savivaldos instituciją ar teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti bendrijos priimtus sprendimus teisme. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šilumos tiekimo organizavimo namui klausimas taip pat priskirtas spręsti vietos savivaldos institucijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmė spręsti name susidariusias problemas – Inspekcijoje buvo gautas 2012 m. lapkričio 22 d. raštas, kuriuo pranešta, kad organizuojamas pasitarimas spręsti namo šildymo problemas.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, namo butų ir kitų patalpų bendraturčiai turi išlaikyti, remontuoti, rekonstruoti ar kitaip atstatyti namo bendrojo naudojimo objektus, būtent namo butų savininkai turi spręsti dėl to, kokiu būdu ir už kokias lėšas būtų atstatyta namo šildymo ir karšto vandens sistema. Todėl Inspekcijos sprendime nurodyta pozicija, jog pastato sutvarkymo ir šilumos pajungimo klausimus turi spręsti pastato patalpų savininkai, yra pagrįsta, teisinga ir atitinka teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

Galiojantys teisės aktai nenumato Inspekcijai funkcijų, susijusių su atsijungimu nuo centralizuoto šildymo sistemos. Tokių argumentų nepateikia skunde ir pareiškėjas. Todėl, Inspekcijai nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nebuvo vertintos aplinkybės ar įgyvendinti teisės aktų reikalavimai dėl namo atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 64–65) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnį atsakovas pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2013 m. sausio 16 d. pateikė atsakymą. Inspekcija tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą, nes sprendimą dėl šilumos punkto renovavimo, centralizuotos šilumos tiekimo atnaujinimo ar kito alternatyvaus pastato šildymo būdo pasirinkimo turi priimti visi namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai. 2012 m. spalio 31 d. UAB „Vilniaus energija“ gavo Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos (toliau – ir Bendrija) prašymą atjungti namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo miesto šilumos tinklų. Prašyme nurodyta, kad namo šildymo sistema yra nepatenkinamos būklės (šilumos punkto įrengimai pavogti ir elektros tiekimas įrengimams yra nutrauktas), todėl šildymo sistemos atstatymas yra netikslingas. Nurodė, kad šilumos energijos tiekimas daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini) yra sustabdytas dėl techninių kliūčių, tačiau, kaip ir buvo pranešta tiek pareiškėjui, tiek Bendrijai, šilumos tiekimas gali būti atnaujintas užsandarinus pastatą, šilumos punktą ir šildymo sistemą tinkamai paruošus šildymo sezonui bei atliktus darbus įforminus pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktu. Taisyklių 131.2 punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjas neatsako už šilumos tiekimo nutraukimą, ribojimą, taip pat už šilumnešio parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl pastato savininko ar valdytojo arba vartotojų, prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 141–143) prašė spręsti skundo pagrįstumą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad 2012 m. spalio 30 d. gavo buto (duomenys neskelbtini) bendraturčių V. J. (pagal įgaliojimą atstovavusio F. B.) ir D. K. skundą dėl namo (duomenys neskelbtini) šildymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas (toliau – ir Departamentas), nagrinėdamas paminėtą skundą, suorganizavo pasitarimą vietoje (šalia namo (duomenys neskelbtini)), kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini) buto, UAB „Žirmūnų būstas“, Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus, UAB „Vilniaus energija“ atstovai, Bendrijos pirmininkas ir Departamento atstovai.

Pasitarimo metu pareiškėjams buvo paaiškintos priežastys, dėl kurių nėra galimybės šildyti pastatą, ir pasiūlytos sprendimo galimybės. Pasitarimo metu (duomenys neskelbtini) buto atstovai neprieštaravo Bendrijos pirmininko ir kitų pasitarimo dalyvių – UAB „Žirmūnų būstas“, Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus, UAB „Vilniaus energija“ ir Departamento – atstovų nuomonei, kad atsižvelgiant į namo (duomenys neskelbtini) inžinerinių sistemų, konstrukcijų būklę ir fizinį jų nusidėvėjimą pavieniai, smulkūs pastato remonto darbai yra ekonomiškai netikslingi, todėl namo butų ir kitų patalpų savininkams tikslinga priimti sprendimą dėl pastato kapitalinio remonto, rekonstrukcijos, ir buvo pasiūlyta klausimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo spręsti bendru butų ir kitų patalpų savininkų sutarimu.

Departamento specialistai 2012 m. birželio 26 d. buvo apžiūrėję pastatą (duomenys neskelbtini) ir pastato administratoriui UAB „Žirmūnų būstas“ surašė atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Administratorius, vykdydamas paminėto akto reikalavimus, organizavo ir vykdė dalies defektų šalinimą. 2012 m. lapkričio 22 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrojo naudojimo objektų, susijusių su priežiūra ir kitokiu tvarkymu, perdavimo aktu paminėto namo bendrojo naudojimo objektai ir techninės priežiūros dokumentai yra perduoti Bendrijai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsijungimas nuo šilumos tinklų vyko ne pagal Taisyklių patvirtintą tvarką. Šiuo atveju atsijungimas nuo šilumos tinklų vyko ne vartotojų iniciatyva, o dėl techninių kliūčių, atsižvelgiant į tai, kad šildymas yra neįmanomas, bei siekiant išvengti šilumos trasos užšalimo pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – ir Sąlygų aprašas) 17.2 punktą.

Savivaldybė negali daryti įtakos ar atšaukti bendrijos priimtų sprendimų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas neginčija Bendrijos priimtų sprendimų teisėtumo, akto dėl šilumos tiekimo nutraukimo, todėl šie keliami klausimai nelaikytini šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu (2 t., b. l. 6–13) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją, prašydamas imtis priemonių pagal savo kompetenciją, nes UAB „Vilniaus energija“ ir Bendrija nesiima veiksmų dėl šilumos tiekimo atnaujinimo. VETO LT advokatų profesinė bendrija 2013 m. sausio 9 d. raštu kreipėsi į Inspekciją ir Departamentą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir nurodė, kad 2012 m. lapkričio 28 d. vyko pasitarimas dėl namo būklės ir šilumos tiekimo problemų. Reiškė pretenzijas, kad iki šiol neatsakyta į 2012 m. lapkričio 15 d. skundą. Inspekcija 2013 m. sausio 16 d. atsakė pareiškėjui, kad apie susidariusią padėtį po įsilaužimo – apie nepatenkinamą namo patalpų, šilumos punkto ir šildymo sistemos būklę – pasitarimo metu 2012 m. lapkričio 28 d. informuota savivaldybė, namo administratorius, bendrija ir energijos tiekėjas. Sprendimo nepriimta. Name niekas negyvena. Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis nustato, kad savivaldybė atsako už šilumos tiekimo vartotojams organizavimą, o pastato sutvarkymo ir šilumos pajungimo klausimus turi spręsti patalpų savininkai.

Teismas vadovavosi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 41 dalimi, 18 straipsniu. Remdamasis teisiniu reglamentavimu, teismas padarė išvadą, kad Inspekcija nagrinėja skundus dėl šilumos tiekimo nutraukimo, kai šilumos tiekimo nutraukimas vykdomas pagal procedūras, numatytas Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šilumos tiekimo nutraukimo procedūra nebuvo vykdoma pagal Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio nuostatas, nes, pagal šilumos tiekėjo ir namo valdytojo pateiktą informaciją, šilumos tiekimas namui buvo apribotas būtent dėl techninių aplinkybių pagal namo bendrijos prašymą. Teismas taip pat vadovavosi Sąlygų aprašo 12.5 punktu, 17.2.1, 17.2.2, 17.2.3, 17.2.4, 17.2.5, 17.2.6, 17.2.7 punktais.

Teismas nustatė, kad šilumos punkto įranga buvo pavogta, elektros energijos tiekimas nutrauktas ir tiekti šilumos energiją nebuvo techninės galimybės nesutvarkius namo šilumos mazgo. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Todėl teismas padarė išvadą, jog UAB „Vilniaus energija“ pozicija, kad namo šilumos priėmimo įranga buvo būtina remontuoti, jog dėl įrangos vagystės nebuvo galimybės tiekti šilumą, yra pagrįsta. Visi suinteresuoti asmenys – patalpų savininkai, tarp jų ir pareiškėjo atstovas, namo administratorius, savivaldybė – apie esamą padėtį buvo informuoti 2012 m. lapkričio 28 d. vykusio susitikimo metu, t. y. pareiškėjas žinojo susitikimo rezultatus. Pripažinus, kad namo šilumos priėmimo įranga pavogta, kad būtina ją renovuoti, namo patalpų bendraturčiai tarpusavyje šios problemos nesprendė, tačiau reiškė pretenzijas dėl šilumos tiekimo sustabdymo. Paminėtas aplinkybes – dėl patalpų savininkų nesutarimo – pripažino ir pats pareiškėjas, skunde Inspekcijai nurodęs, kad Bendrija vienašališkai priima sprendimus ir atsisakė šilumos tiekimo; apie susidariusią situaciją pareiškėjas informavo savivaldybės administraciją, Bendriją, UAB „Vilniaus energija“, tačiau iki šiol niekas nesiima jokių veiksmų. Taigi pareiškėjas neneigia ginčijamame 2013 m. sausio 16 d. atsakyme nurodytų aplinkybių, bet reiškia pretenzijas, kad Inspekcija nesiėmė spręsti iškilusių problemų, vengiant tvarkyti šilumos priėmimo įrangą name.

Teismas vadovavosi CK 4.76, 4.82, 4.83, 4.85, 4.86 straipsniais. Pažymėjo, jog nurodytas teisinis reguliavimas nedviprasmiškai nustato, kad bendrojo naudojimo įrenginių remontas yra patalpų savininkų problema ir jie privalo ją spręsti. Todėl pareiškėjų pretenzijas Inspekcijai dėl to, kad ji nesiėmė spręsti namo šilumos punkto remonto klausimų, teismas laikė nepagrįstomis. Teismas nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis nustato, jog būtent savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti. Šia norma rėmėsi ir atsakovas ginčijamame rašte, teigdamas, kad ne Inspekcija, o savivaldybė galėtų spręsti šilumos tiekimo organizavimo problemas. Todėl pareiškėjo teiginius, kad ginčijamas atsakymas nepagrįstas ir nemotyvuotas, teismas laikė nepagrįstais, o reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2013 m. sausio 16 d. sprendimą bei įpareigoti nagrinėti skundą iš naujo nepatenkino. Teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą, teismas nenustatė. Be to, pažymėjo, jog, nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkinamas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 19–25) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo jo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 65). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčas yra ne dėl to, kad šilumos punktas yra nepatenkinamos būklės, ar dėl to, kad šildymas nebuvo įjungtas, o dėl to, kad, prisidengiant šilumos punkto nepatenkinama būkle ir siekiant išvengti jo sutvarkymo, daugiabutis namas savavališkai iš viso buvo atjungtas nuo miesto šilumos tinklų ir taip buvo nutrauktas centralizuotas šilumos tiekimas namui. Inspekcija, žinodama šias aplinkybes, jų visiškai neįvertino, neanalizavo šilumos tiekėjo, šilumos sistemų prižiūrėtojo ir daugiabučio namo valdytojo veiksmų bei akivaizdžiai vengia tai daryti.

2. Teismas, padarydamas išvadą, jog šilumos tiekimas namui buvo apribotas, tokios savo išvados nepagrindė. Teismas, laikydamas, jog šilumos tiekimas buvo ne nutrauktas, o apribotas, nenurodė, kodėl tuomet jis atmeta byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad daugiabutis namas nuo miesto šilumos tinklų buvo atjungtas ir namui šilumos tiekimas buvo nutrauktas.

3. Teismas, pažymėdamas, kad UAB „Vilniaus energija“ Bendrijos pirmininko pateikto prašymo pagrindu turėjo teisę apriboti arba sustabdyti šilumos tiekimą daugiabučiui namui, nenurodė ir konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis jis nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ turėjo tokią teisę. Teismas, nurodydamas, kad šilumos tiekimo nutraukimo procedūra buvo vykdoma ne pagal Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnį, nenurodė, pagal kokias procedūras šilumos tiekimo nutraukimas ar apribojimas, kaip tai laikė teismas, tuomet buvo įvykdytas. Šilumos ūkio įstatymas šilumos tiekimo apribojimo atvejų nenumato visiškai.

4. Teismas, padarydamas išvadą, kad šilumos tiekimas namui buvo apribotas dėl techninių priežasčių, nenagrinėjo bei nevertino konkrečių techninių priežasčių pobūdžio ir ar jos sudarė pagrindą šilumos tiekėjui nutraukti ar apriboti šilumos tiekimą. UAB „Vilniaus energija“ nurodyta priežastis, kodėl namui nutrauktas šilumos tiekimas, yra tik subjektyvi prielaida. Jokia komisija nebuvo niekada sudaryta ir jokių namo šildymo sistemos būklės apžiūrų ir įvertinimų neatliko.

5. Neginčija savo teisių ir pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir išlaikymu, tačiau teismo nurodytos CK normos yra bendrosios normos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto – šildymo ir karšto vandens sistemos – priežiūros teisinio reguliavimo kontekste. Įstatymų leidėjas pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrai, šilumos tiekimui ir kitiems su tuo susijusiems klausimams yra nustatęs specialųjį imperatyvų reguliavimą. Šilumos tiekėjų ir prižiūrėtojų veiklos valstybinę kontrolę ir šilumos vartojimo įrenginių efektyvumo kontrolę atlieka Inspekcija, kuri duoda asmenims privalomus nurodymus pašalinti pažeidimus ir kontroliuoja tokių nurodymų vykdymą.

6. Inspekcija, kuri atlieka valstybinę šilumos tiekėjų ir šilumos sistemų prižiūrėtojų veiklos kontrolę, ginčo situacijoje priimdama 2013 m. sausio 16 d. sprendimą pareiškėjo skundą atmesti, iš esmės apsiribojo vien faktinių aplinkybių išvardijimu ir teisės aktų priskirtų jai funkcijų nevykdė. Teismas Inspekcijos pažeidimų ir akivaizdaus vengimo atlikti savo funkcijas visiškai nenagrinėjo ir nevertino.

7. Pateikia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. liepos 9 d. pažymą Nr. 4D-2013/2-59, kurioje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų neveikimo, papildomai pasisakė ne tik dėl ginčo situacijos, bet ir dėl Inspekcijos neveikimo.

8. Įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad šilumos tiekimas buvo nutrauktas neteisėtai, o Inspekcija, kaip atsakinga už šilumos tiekėjų ir šilumos sistemų prižiūrėtojų veiklos valstybinę kontrolę, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad teisės aktų pažeidimai būtų konstatuoti bei duoti privalomi nurodymai padarytus pažeidimus pašalinti. Teismo vykdomas teisingumas neturi būti formalus ir negali paneigti esamo imperatyvaus šilumos tiekimo ir vartojimo bei šilumos sistemų priežiūros teisinio reguliavimo bei šilumos vartotojų teisių.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 55–57) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad iniciatyva atjungti namą nuo miesto šilumos tinklų kilo Bendrijai, bet ne šilumos tiekėjai UAB „Vilniaus energija“ ir namo šildymo sistemos priežiūrą vykdančiai bendrovei. Galima pagrįstai teigti, kad UAB „Vilniaus energija“ negalėjo tiekti šilumos energijos namui dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, o dėl to, kad buvo nesutvarkytas namo šilumos punktas. Be to, pati Bendrija nurodė, kad šildymo sistemos atstatymas yra netikslingas. Pažymi, kad daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2005. Atsakovo nuomone, Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2013 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 2R-120 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 59–62) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Inspekcija priėmė tinkamą sprendimą pagal pareiškėjo pateiktą skundą – skundą atmesti, nes pastato sutvarkymo ir šilumos pajungimo klausimus turi spręsti pastato patalpų savininkai.

2. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog šilumos tiekimas namui buvo apribotas. Teismas taip pat nustatė, kad šilumos tiekimas nebuvo nutrauktas Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio pagrindu.

3. Teismas aiškiai nurodo ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis šilumos tiekėjas turi teisę apriboti arba sustabdyti šilumos tiekimą (Sąlygų aprašo 17.2 p.).

4. UAB „Vilniaus energija“ neturi teisės, o juo labiau pareigos nurodinėti namo bendraturčiams, kaip jiems elgtis su bendrosios dalinės nuosavybės objektais. Nėra pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, todėl pareiškėjas neteisėtai primeta šilumos tiekėjui pareigas, kurios yra ne UAB „Vilniaus energija“ kompetencija.

5. Bendrojo naudojimo įrenginių remontas yra patalpų savininkų problema ir jie privalo ją spręsti. Pareiškėjo pretenzijos Inspekcijai dėl to, kad ši nesiėmė spręsti namo šilumos punkto remonto klausimų, yra nepagrįstos.

6. Tai, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nereiškia, kad tokios įstaigos privalo visada priimti tik pareiškėjo norimus ar pageidaujamus sprendimus. Inspekcija tinkamai, pagal savo kompetenciją, išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė teisingą sprendimą.

7. Pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. liepos 9 d. pažyma, kurioje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nagrinėja skundą tarp pareiškėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, neturi tiesioginio ryšio šioje byloje.

8. Teismas objektyviai išnagrinėjo pateiktą skundą, tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir motyvuotai priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas kartu su F. B. yra buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po ½ šio buto dalį). Nurodytame name iš viso yra 12 butų, iš kurių 8 priklauso UAB „Hanner property“, 2 – UAB „Vyspra“, 1 – UAB „Amber realty management“. Name yra įsteigta ir 2012 m. spalio 29 d. įregistruota butų savininkų Bendrija, kuri 2012 m. spalio 25 d. kreipimusi į UAB „Vilniaus energija“ (centralizuoto šilumos į šį namą tiekėją) inicijavo namo atjungimą nuo miesto šilumos tinklų. Toks atjungimas buvo įformintas Bendrijos pirmininko ir UAB „Vilniaus energija“ atstovo surašytu 2012 m. lapkričio 7 d. aktu dėl šilumos tiekimo nutraukimo. Kolegija pažymi, kad išvardytos faktinės bylos aplinkybės yra nurodytos paties pareiškėjo, patvirtintos byloje esančiais įrodymais ir šioje administracinėje byloje nekvestionuojamos. Todėl kolegija pripažįsta jas nustatytomis šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. spalio 25 d. (Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus šildymo sezono pradžią) nenustatytų asmenų buvo pavogti nurodyto namo šilumos punkto įrengimai ir nutrauktas elektros tiekimas. Pastebėtina, kad būtent šia aplinkybe buvo motyvuotas paminėtas Bendrijos 2012 m. spalio 25 d. kreipimasis į šilumos tiekėją dėl namo atjungimo nuo miesto šilumos tinklų.

Iš bylos taip pat matyti, kad su skundu dėl namo atjungimo nuo miesto šilumos tinklų pareiškėjas 2012 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į šilumos tiekėją UAB „Vilniaus energija“, iš kurios 2012 m. gruodžio 6 d. raštu gavo išsamų atsakymą apie šilumos tiekimo namui atjungimo priežastį – namo šildymo sistemos neveikimas dėl tam tikrų šiame atsakyme išvardytų aplinkybių (tarp jų ir techninės galimybės tiekti karštą vandenį namui nebuvimas nuo 2010-08-31, namo labai prasta būklė ir su tuo siejamas pavojus atsirasti sąlygoms įvykti miesto šilumos trasos avarijai, smarkiai nukritus lauko oro temperatūrai) bei nurodyta, kad šilumos tiekimas galėtų būti atnaujintas tik tinkamai paruošus namo šildymo sistemą (1 t. b. l. 56-57).

Iš pareiškėjo teismui paduoto skundo matyti, kad savo teisių pažeidimą jis sieja su, jo manymu, netinkamu (neišsamiu ir neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų) atsakovo teritorinio padalinio - Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus - 2013 m. sausio 16 d. atsakymu (pareiškėjo įvardytu sprendimu) į jo 2012 m. lapkričio 15 d. atsakovui paduotą skundą. Todėl, nagrinėjant šį administracinį ginčą, yra būtina išaiškinti, ar paminėtoje faktinėje situacijoje atsakovas (nurodytas jo teritorinis padalinys) elgėsi taip, kaip iš jo reikalauja jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Tai darant, pirmiausia yra būtina atsižvelgti į paminėto pareiškėjo atsakovui paduoto 2012 m. lapkričio 15 d. skundo turinį. Iš šio skundo matyti, kad pareiškėjas ir aukščiau paminėtas ginčo namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis F. B. (per įgaliotą atstovą), išvardijus faktines paminėtą situaciją charakterizuojančias aplinkybes, prašė atsakovą „pagal savo kompetenciją imtis priemonių“ (1 t., b. l. 58). Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina pasisakyti dėl atsakovo teisės aktų nustatytos kompetencijos spręsti tokio pobūdžio skundus.

Iš atsakovo veiklą reglamentuojančių Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalies (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-188 redakcija), Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies (2009-12-21 įstatymo Nr. XI-133 redakcija) bei įstatymus įgyvendinančių teisės aktų – Nuostatų 10.11 punkto bei Aprašo 1 punkto matyti, kad atsakovas, kaip išankstinio privalomo skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Nagrinėjamoje situacijoje yra kalbama apie šilumos tiekimo ginčo namui nutraukimą, todėl yra būtina išaiškinti, ar aukščiau paminėtas faktinis šilumos tiekimo nutraukimas ginčo namui gali būti pripažintas šilumos tiekimo nutraukimu Šilumos ūkio įstatymo taikymo prasme.

Šiame įstatyme naudojama šilumos tiekimo nutraukimo sąvoka yra apibūdinama kaip šilumnešį perduodančio vamzdyno išardymas, kad tiekti šilumą būtų techniškai negalima (2009-12-21 įstatymo Nr. XI-592 redakcija, 2 str. 41 d.). Atsižvelgiant į šią sąvoką, akivaizdu, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje nebuvo atlikta veiksmų, apibūdinančių šilumos tiekimo nutraukimą Šilumos ūkio įstatymo taikymo prasme. Todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio pagrindo taikyti Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio (2009-01-12 įstatymo Nr. XI-133 redakcija) nuostatas dėl šilumos tiekimo nutraukimo. Tai reiškia, kad aukščiau aprašyta faktinė situacija (šilumos tiekimo nutraukimas) Šilumos ūkio įstatymo taikymo požiūriu atitinka energijos tiekimo sustabdymą ar ribojimą.

Kolegija pažymi, kad šilumos tiekimo ribojimo ar nutraukimo sąlygos yra nustatytos specialiojo teisės akto – Sąlygų aprašo, kurio 17.2 punkte, be kita ko, yra nurodyta, kad šilumos tiekėjas turi teisę sustabdyti ar apriboti šilumos tiekimą, kai nustatoma, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ar buitinio šilumos vartotojo įrenginiai kelia grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui (17.2.1 p.), dėl būtinų remonto ir kitų vartotojų šildymo sistemų ar įrenginių prijungimo darbų (17.2.4 p.). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Taisyklių 131.2 punktą, šilumos tiekėjas (šiuo atveju UAB „Vilniaus energija“) neatsako už šilumos tiekimo nutraukimą, ribojimą, taip pat už šilumnešio parametrų neleistinus nukrypimus, įvykusius dėl pastato savininko ar valdytojo arba vartotojų, prižiūrėtojo arba pašalinių asmenų klaidingų veiksmų.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija, pabrėždama tai, kad atsakovas ginčo santykiuose veikė kaip išankstinio privalomo skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, reaguodamas į paminėtą pareiškėjo 2012 m. lapkričio 15 d. skundą, neturėjo teisinio pagrindo duoti šilumos tiekėjui UAB „Vilniaus energija“ kokius nors (pastebėtina, kad pareiškėjo neįvardytus) privalomus nurodymus. Todėl šiuo požiūriu pareiškėjo skundžiamas paminėtas 2013 m. sausio 16 d. sprendimas (atsakymas į pareiškėjo 2012-11-15 skundą) negali būti pripažintas ydingu.

Pasisakydama dėl šio atsakovo sprendimo pagrįstumo Viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš šio sprendimo, atsakovas, nagrinėdamas paminėtą pareiškėjo skundą, iš suinteresuotų institucijų (UAB – „Žirmūnų būstas“, Bendrijos, šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“) surinko pakankamumo aspektu užtektiną informaciją apie ginčo name susiklosčiusią situaciją bei, atsižvelgdamas į Departamento 2012 m. lapkričio 28 d. suorganizuoto pasitarimo vietoje dėl ginčo namo šilumos ūkio būklės rezultatus (pastebėtina, kad šiame pasitarime dalyvavo ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) atstovas), padarė pagrįstą išvadą, kad išeitis iš susiklosčiusios situacijos dėl ginčo namo šildymo priklauso nuo pačių šio namo butų savininkų (Bendrijos). Todėl tokia nuoroda pareiškėjo skundžiamame atsakovo 2013 m. sausio 16 d. sprendime (atsakyme į pareiškėjo 2012-11-15 skundą) kolegijos pripažintina teisinga ir pagrįsta.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo teismui paduoto skundo nepagrįstumo, kolegija konstatuoja, kad patenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė