AS-602-1192-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS602-1192/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02729-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui viešosios įstaigos Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. apr1-82; 2) panaikinti VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą atstatyti Nekilnojamo turto registre (toliau – ir NTR) pastabą, kad teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdymas perleistas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai. Skundžiamais sprendimais buvo pripažintas teisėtu šios pastabos pašalinimas iš NTR.

Teisme gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, atsakovas) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenų pakeitimu NTR; 2) sustabdyti NTR duomenų, susijusių su žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užstatymo teise, galiojimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad po skundo padavimo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atlieka veiksmus su ginčo žemės sklypo kadastro duomenimis. Prašymą iš esmės grindžia argumentu, kad dėl numatomų atlikti sklypo formavimo ir pertvarkymo veiksmų, teismo sprendimas bus apsunkintas arba negalimas, nes žemės sklypo faktinės charakteristikos, teisinis statusas ir NTR įregistruoti duomenys bus iš esmės pasikeitę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą atsižvelgtina į tai, ar yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) ar įpareigoti atlikti atitinkamus veiksmus taptų sunkiau arba apskritai neįgyvendinama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011, 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo dalyviams įgyjant nekilnojamąjį turtą, esantį ginčo žemės sklype, pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad pirkėjui šia sutartimi be jokio papildomo mokesčio suteikiama teisė užstatymo teisę įgyvendinti proporcingai pirkėjo įgyjamos nuosavybės daliai pastate. Remiantis inter alia Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, 15 straipsniu, daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektas yra ir bendrojo naudojimo žemės sklypas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu iš esmės siekia, kad NTR būtų įrašyta pastaba apie užstatymo teisę (superficies) į daugiabučio bendrojo naudojimo žemės sklypą. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą pagal jo skunde reiškiamus reikalavimus, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas sprendė, kad atlikus pareiškėjo nurodomus veiksmus jo siekis, kad ginčo žemės sklypui būtų numatyta pastaba apie užstatymo teisę (superficies), iš esmės galės būti įvykdytas, o nesutikdamas su trečiųjų asmenų atliekamais veiksmais pareiškėjas turi teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas Bendrija 2014 m. spalio 17 d. gautu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Paaiškina, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nurodyta, kad jei įstatyme nenumatyta, jog skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui neteisėtai panaikinus NTR pastabą, pagal kurią teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas perleistas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, tai sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba labai sudėtingas, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Žemės sklypo užstatymo teisės valdymas priklauso pareiškėjui, o ne uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ (toliau – ir UAB „Ranga IV investicijos“) ir uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV“ (toliau – ir UAB „Ranga IV“) konsorciumui. Po NTR pastabos panaikinimo 2014 m. birželio 6 d. registre atsiradusi nauja žyma „Tarp Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Ranga IV“ konsorciumo sudarytomis sutartimis UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Ranga IV“ konsorciumui suteikta teisė pratęsti tunelį virš (duomenys neskelbtini) gatvės ir erdvėje virš tunelio konstrukcijų statyti komercinį pastatą“ atsirado tiesioginis pareiškėjo teisių pažeidimas – ši nauja žyma leidžia UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Ranga IV“ konsorciumui pratęsti tunelį virš (duomenys neskelbtini) gatvės ir erdvėje virš tunelio konstrukcijų, t. y. ginčo žemės sklype, statyti komercinį pastatą. Tokiu būdu užstatymo teisę įgyvendins minėtas konsorciumas, kas tiesiogiai pažeis pareiškėjo teises. Taip pat gali būti apribota ar kitaip panaikinta pareiškėjo, įskaitant žemės sklype esančio pastato bendrasavininkų, kuriuos atstovauja pareiškėjas, teisė įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) visam žemės sklypui. Naujo įrašo egzistavimas jau šiuo metu sukelia tiesiogines pasekmes, nes yra parengtas ir derinamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio pagrindu žemės sklypas bus padalintas į du atskirus žemės sklypus. Toks žemės sklypo padalijimas reikalingas tam, kad būtų įgyvendinta naujame įraše minima konsorciumo sutartis. Padalinus žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, pareiškėjo valdoma užstatymo teisė bus nustatyta nebe viso žemes sklypo, o tik jo dalies atžvilgiu. Įvykus nurodytoms aplinkybėms, bus padaryta neatitaisoma žala – užstatymo teisę įgyvendins kiti subjektai (UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Ranga IV“ konsorciumas), o ne pareiškėjas, sumažės žemės sklypo, kurio užstatymo teisę valdo pareiškėjas, dydis ir pan. Tokią žalą atitaisyti ir atstatyti šalis į pradinę padėtį bus praktiškai neįmanoma, kas reiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasunkėtų, bet apskritai pasidarytų negalimas.

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. spalio 31 d. gautu atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, bet ne siekiant apsaugoti asmenis nuo galimai neigiamų padarinių ar galimų naujų teisminių procesų. Didelės žalos atsiradimo pareiškėjas tinkamai nepagrindė. NTR duomenys keičiami teisės aktų pagrindu – NTR tvarkytojas viešojo administravimo veiksmais nesukuria, nepanaikina ir nepakeičia civilinių teisinių santykių dalyvių susiklosčiusių teisinių santykių turinio, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su trečiųjų asmenų veiksmais ir sprendimais, gali juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Argumentai, apibrėžiantys neatitaisomą žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas sklypui 2014 m. liepos 5 d. sutarties Nr. 61 ir 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutarties Nr. 5148 pagrindu 2014 m. birželio 6 d. įregistruotą žymą „Kitos prievolės“ tapatina su užstatymo teise, kartu teigia, jog ši žyma turi įtakos pareiškėjo teisių pažeidimui ir žalos atsiradimui, nors minėtos 2006 m. rugpjūčio 8 d. sutarties Nr. 5148 pagrindu iki 2014 m. birželio 6 d. įregistruotos daiktinės teisės – užstatymo teisės (superficies), kurios turėtojais buvo nurodytos UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Ranga IV“, pareiškėjas neginčijo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą atstatyti NTR pastabą, kad teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdymas perleistas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai. Skundžiamais sprendimais buvo pripažintas teisėtu šios pastabos pašalinimas iš NTR.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) uždrausti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenų pakeitimu NTR; 2) sustabdyti NTR duomenų, susijusių su žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užstatymo teise, galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2014 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas.

Pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą, siekia, kad jam būtų pritaikyta laikinoji apsauga administraciniame ginče, t. y. siekia, kad būtų sustabdytas skundžiamo sprendimo galiojimas ir atsakovui uždrausta atlikti tam tikrus veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nurodyta, kad jei įstatyme nenumatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Europos Tarybos Ministrų Komitetas šioje rekomendacijoje nurodė, kad, sprendžiant dėl laikinosios apsaugos skyrimo, teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (ABTĮ 57 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013).

Nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Nekilnojamo turto registro tvarkytojo sprendimas panaikinti pastabą, kad teisių įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdymas perleistas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai. Pareiškėjas siekia, kad kol ginčas bus nagrinėjamas teisme, būtų sustabdytas NTR duomenų, susijusių su žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo teise, galiojimas.

Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo argumentai, apibrėžiantys neatitaisomą žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra pagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių teiginius dėl didelės turtinės žalos atsiradimo. Tai, kad pareiškėjui bus sukelta tam tikrų sunkumų, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ginčijamo akto galiojimas neatitaisomai paveiks pareiškėjo interesus. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., tai, kad pareiškėjui ateityje bus sunkiau įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) ginčo žemės sklype) nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas galinčią kilti žalą iš esmės sieja ne su atsakovo, bet su kitų asmenų (restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV“) veiksmais. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi atsakovas, NTR tvarkytojas viešojo administravimo veiksmais nesukuria, nepanaikina ir nepakeičia civilinių teisinių santykių turinio. Registro tvarkytojo veiksmai susiję tik su jam pateiktų duomenų perkėlimu į registrą, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su trečiųjų asmenų veiksmais ir sprendimais, su tuo, kam nagrinėjamu atveju priklauso teisė įgyvendinti užstatymo teisę (superficies) ginčo žemės sklype, gali su jais spręsti ginčus teisės aktų nustatyta tvarka ir prašyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tų asmenų atžvilgiu. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginių, jog ginčijamo sprendimo dėl pastabos NTR panaikinimo vykdymas gali sukelti didelę žalą pareiškėjui, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte – uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti konkrečiai nurodyta, kokius veiksmus, kurių atlikimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų negalimu, draudžiama atlikti ir neturi būti nustatoma daugiau suvaržymų, negu yra būtina šio straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui pasiekti. Priešingu atveju būtų pažeisti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo principai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad atsakovui būtų uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypo duomenų pakeitimu NTR. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju reiškiamas reikalavimas uždrausti registro tvarkytojui atlikti bet kokius veiksmus neatitinka nurodytų tikslingumo ir proporcingumo principų, todėl nėra pagrindo svarstyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą nutartį, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas nepagrindė, kad ginčijamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl šią nutartį naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė