A-442-259-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-259/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00508-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valgiai ir kita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valgiai ir kita“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valgiai ir kita“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2013 m. vasario 1 d. nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. (4.65)-498.

Paaiškino, kad skundžiamas 2013 m. vasario 1 d. nurodymas Nr. (4.65)-498 grindžiamas tuo, kad UAB „Valgiai ir kita“ direktorei buvo skirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą bei tuo, jog toks pagrindas numatytas Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnyje. Pareiškėjas teigė, kad iš nurodymo neaiškūs jo motyvai, todėl šis aktas neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimų. Nurodyme neįvardijama, kodėl pareiškėjui skirta maksimalios leidžiamos trukmės poveikio priemonė, koks jos priėmimo tikslas. Pasak pareiškėjo, nurodymas buvo neproporcingas ir dėl įmonės verslo specifikos negali būti įgyvendintas, kadangi atsiskaitymas dažnai vykdomas būtent grynaisiais pinigais. Reikalavimas atsiskaityti negrynaisiais neproporcingai apsunkina įmonės veiklą. Pažymėjo, kad paskirtą baudą pareiškėjas yra sumokėjęs, todėl papildomų priemonių taikymas yra neteisėtas ir diskriminuojantis, dėl to naikintinas.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnį nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais duodamas, jei mokesčių mokėtojas ar mokesčių mokėtojo – juridinio asmens atstovas (įgaliotas asmuo), veikdamas to juridinio asmens naudai ar interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl tam tikrų pažeidimų. Tuo atveju, jei nurodymo neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, mokesčių mokėtojas nedelsdamas turi apie tai pranešti mokesčių administratoriui ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pareiškėjo vadovei A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda dėl nelegalaus darbo, nuo dienos, kurią pasibaigia nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl atsakovas davė nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir toks nurodymas nepažeidė pareiškėjo teisių ar lygybės bei kitų principų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Valgiai ir kita“ direktorei A. K. 2012 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.1-3498-276/2012 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalį paskirta 2 000 Lt bauda už tai, kad ji bendrovės restorane be rašytinių darbo sutarčių ir nepranešusi apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai leido dirbti padavėjais dviem asmenims. 2013 m. vasario 1 d. Vilniaus AVMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 21 punktu, 34 straipsniu, 1042 straipsniu, siekdama užtikrinti galimos paslėpti mokestinės prievolės įvykdymą atsiskaitant grynaisiais pinigais, skyrė UAB „Valgiai ir kita“ nurodymą Nr. (4.65)-498 laikinai nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2014 m. vasario 17 d. atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais.

Teismas apžvelgė nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais reglamentuojančią Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio normą. Rėmėsi Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120, 5 bei 8 punktais. Darė išvadą, nurodymas skirtas UAB „Valgiai ir kita“ dėl to, kad įmonės direktorei 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo skirta administracinė nuobauda dėl nelegalaus darbo ir nėra praėję vieneri metai nuo šios datos, t. y. nurodymas skirtas esant visoms Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms.

Nurodymas priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo duomenimis, nurodyme aiškiai įvardintas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas, kiti privalomi įrašyti duomenys. Dėl to nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad ginčijamas nurodymas yra neaiškus ar nemotyvuotas. Pažymėjo, kad tiek Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnis, tiek jį įgyvendinančios taisyklės įtvirtina maksimalų vienerių metų terminą, o teisė pasirinkti konkrečią trukmę tenka mokesčių administratoriui.

Pareiškėjo argumentai dėl lygybės principo pažeidimo ir diskriminacijos taip pat buvo nepagrįsti, nes ginčijamas nurodymas priimtas vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais pagrindais ir sąlygomis, taikomomis neapibrėžtai subjektų grupei. Teismas atkreipė dėmesį, jog remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 4 dalimi, esant objektyvioms priežastims, pareiškėjas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl atsiskaitymo grynais pinigais ir pateikti atitinkamus prašymą pagrindžiančius įrodymus.

Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas ne kartą šia įstatymo sąlyga pasinaudojo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio normos konstitucingumo argumentai buvo susiję su šio straipsnio taikymu, o ne paties įstatymo prieštaravimu Konstitucijai. Nagrinėjamoje byloje teismui nekilo abejonių dėl Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkino.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisinės valstybės principui.

Nurodo, kad skunde buvo pažymėjęs, jog iš nurodymo nėra aišku, kokios mokestinės prievolės užtikrinimui jis yra taikomas. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to iš viso nepasisakė. Be to, pareiškėjas buvo pateikęs įrodymus, jog jokių mokestinių įsipareigojimų biudžetui neturi. Pareiškėjas skundu ginčijo nurodymo proporcingumą, t. y. maksimalaus termino taikymo pagrįstumą, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat neanalizavo ir nevertino. Teismas taip pat netyrė pareiškėjo argumento, jog Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnis leidžia pažeidimus padariusiems subjektams nevienodai taikyti papildomas poveikio priemones, o tai priklauso nuo nemotyvuotos ir neindividualizuotos Valstybinės mokesčių inspekcijos diskrecijos. Nebuvo vertinama tai, kad ne visiems teisės pažeidimus padariusiems mokesčių mokėtojams buvo skirtas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais, kas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą ir patvirtina selektyvų Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymų davimo pobūdį. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisės klausimus išsprendė priešingai nei turėjo būti išspręsta pagal teisės normas ir principus. Tai, kad teismas posėdžio metu nutarė nespręsti pareiškėjo prašymo stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio prieštaravimo Konstitucijai ir šį prašymą išspręsti priimant galutinį sprendimą, rodo išankstinę teismo nuomonę netenkinti pareiškėjo skundo ir bylą nagrinėjusios kolegijos šališkumą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi principą, nes užkirto pareiškėjui galimybes įrodyti savo teisių pažeidimą – atmetus pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovo.

Atsakovas prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė įrodymų visumą bei priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Vilniaus AVMI 2013 m. vasario 1 d. nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. (4.65)-498 teisėtumo.

Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekdamas užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą, mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais. Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas tik juridiniams asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdantiems fiziniams asmenims. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali būti duodamas, jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas, nėra praėję daugiau kaip vieni metai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-120 patvirtinos Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos bei Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos pildymo taisyklės reglamentuoja privalomus mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais formos pildymo reikalavimus. Šių taisyklių 5 punkte numatyta, jog nurodyme atsiskaityti negrynaisiais pinigais turi būti įrašyta: 5.1. mokesčių mokėtojo, kuriam duodamas nurodymas, duomenys: juridinio asmens pavadinimas, kodas arba ūkinę komercinę veiklą vykdančio fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, buveinės arba gyvenamosios vietos adresas; 5.2. terminas (nuo konkrečios datos – iki konkrečios datos), per kurį mokesčių mokėtojas turėtų atsiskaitinėti su juridiniais asmenims ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Šis terminas negali būti ilgesnis nei vieneri metai; 5.3. tikslas, motyvas bei aplinkybės, dėl kurių duotas nurodymas (pavyzdžiui, rizikos kriterijai, kurie objektyviai patvirtina nustatytą galimą riziką, kad juos atitinkantys mokesčių mokėtojai, atsiskaitydami grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius); 5.4. dokumentai, duomenys, patvirtinantys nurodymo davimo mokesčių mokėtojui pagrindą; 5.5. informacija apie Nurodymo įteikimą arba atsisakymą jį priimti.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius 2013 m. vasario 1 d. nurodymu mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais Nr. (4.65)-498 UAB „Valgiai ir kita“ nurodė laikinai, nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2014 m. vasario 17 d., atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Motyvuodamas šį nurodymą, mokesčių administratorius nurodė, jog bendrovės vadovei A. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-3498-276/2012, buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) už tai, kad ji bendrovės restorane „Brandevino“ be rašytinių darbo sutarčių ir nepranešusi apie įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai leido dirbti padavėjais dviem asmenims, bei kad nuo administracinės nuobaudos įvykdymo nėra praėję vieneri metai (b. l. 7-8).

Taigi mokesčių administratorius motyvavo ir pagrindė, jog nurodymas mokesčių mokėtojui duodamas esant bendrovės vadovei paskirtai administracinei nuobaudai dėl nelegalaus darbo ir nepraėjus metams nuo dienos, kai pasibaigė administracinės nuobaudos vykdymas, bei dėl to atsiradus būtinybei užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą. Ginčijamas nurodymas mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais motyvuotas ir pagrįstas obejktyviais duomenimis bei atitinka minėtų teisės aktų, reguliuojančių tokio nurodymo davimo tvarką, reikalavimus. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja mokesčių administratoriaus motyvuoti skiriamo nurodymo galiojimo terminą. Ginčijamo nurodymo galiojimo laikotarpis nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2014 m. vasario 17 d. neviršija Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 1 dalyje numatyto maksimalaus vienerių metų termino. Todėl pareiškėjo argumentai dėl termino nepagrįstumo atmestini.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl asmenų lygybės principo pažeidimo dėl to, jog kitoms įmonės, kurioms skirtos administracinės nuobaudos už nelegalų darbą, nurodymai atsiskaityti negrynaisiais pinigais nebuvo skirti, pastebėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo formuojamą konstitucinę doktriną, asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai). Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai, ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, taip pat reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos vienodai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bylos dalyku yra tik pareiškėjo atžvilgiu surašyto nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais teisėtumas ir pagrįstumas. Vien tai, kad kitos įmonės ar jų vadovai buvo traukiami administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, savaime nereiškia, kad visais atvejais buvo susidariusios vienodos faktinės aplinkybės ir tokie mokesčių mokėtojai buvo atsidurę vienodose padėtyse. Nagrinėjamu atveju ginčijamą nurodymą mokesčių administratorius davė nustatęs, jog yra pakankamas ir objektyvus poreikis užtikrinti galimos paslėpti atsiskaitant grynaisiais pinigais mokestinės prievolės įvykdymą. Todėl jokių objektyvių pagrindų konstatuoti lygybės principo pažeidimą nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui rinkti papildomus įrodymus, susijusius su pareiškėjo teiginiais dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, t. y. duomenis, ar visiems pažeidėjams buvo skiriami vienodi nurodymai, nebuvo pagrindo, nes kitų ūkio subjektų atžvilgiu duotų nurodymų atsiskaityti negrynaisiais pinigais ar tokių nurodymų nedavimo teisėtumas nėra šios bylos dalykas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija pareiškėjo teiginį dėl teismo šališkumo vertina kaip įrodymais nepagrįstas prielaidas ir jas atmeta. Proceso šaliai nepalankaus procesinio veiksmo atlikimas ar nepalankaus teismo sprendimo priėmimas savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas buvo šališkas. Tai, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo išspręstas priimant sprendimą, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas ir niekaip negali pagrįsti, kad bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija galėjo būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi ir būtų pagrindas abejoti teisėjų kolegijos nešališkumu, ar kad yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali nagrinėti bylos.

Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, ar Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio nuostatos atitinka Konstituciją. Tačiau pareiškėjas nėra aiškiai išdėstęs teisinių motyvų, pagrindžiančių abejonę dėl minėto teisės akto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šią administracinę bylą, abejonių dėl Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijai taip pat nekyla, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.).

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valgiai ir kita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys