AS-835-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-835-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00257-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams D. R. ir D. V. dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, įsakymo dalies bei valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties panaikinimo bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) patraukti atsakovę D. R. už viso proceso klastojimą, (kuri) žinodama, kad perka vogtą žemės sklypą suklastotais dokumentais, apgaulės būdu savo naudai įsigijo svetimą turtą baudžiamojon atsakomybėn; 2) patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kretingos rajono žemėtvarkos vedėją D. V. už pirkimo-pardavimo sutarties 2005 m. liepos 21 d. klastojimą, (kuris) parduodamas nesuformuotą žemės sklypą padidintu kiekiu nei Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. 13.6-2109; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities 2005 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 13.6-2109 2 priedo 1, 3 punktus; 4) panaikinti 2005 m. liepos 21 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį tarp D. V. ir D. R. taikant restituciją; 5) priteisti iš atsakovės D. R. padarytą žalą ir teismo išlaidas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai – patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn – tai baudžiamosios teisės reguliuojami teisiniai santykiai, kurie turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) ir baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (toliau – ir BPK). Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimų įstaigų, prokuratūros atliekama procesinė veikla negali būti tapatinama su viešuoju administravimu, kurio sąvoka pateikta Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn atlikus ikiteisminio tyrimo procedūrą, remiantis surinktais įrodymais. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, tam tikrais atvejais nukentėjusiojo asmens skundas (BPK 166 str. 2 d.). Įvertinęs aukščiau išdėstytą konstatuota, kad byla dėl šių skundo reikalavimų nenagrinėtina teismų ir skundą šioje dalyje atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti Klaipėdos apskrities 2005 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 13.6-2109 2 priedo 1, 3 punktus, nors ir priimtas viešojo administravimo institucijos – Klaipėdos apskrities viršininko, tačiau skundžiamas atsakovo įsakymas priimtas teisės aktų nustatyta tvarka ruošiantis parduoti valstybinės žemės sklypą, t. y. kuomet atsakovas, nors ir būdamas viešojo administravimo subjektu, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose (valstybinės žemės pardavimas) kaip lygiateisis šių santykių subjektas. 2005 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-2109 turi įtakos asmenų civilinių teisių apimčiai, nes juo nustatytas kiekvienam iš bendraturčių parduodamo žemės sklypo dalių dydis, todėl vertintinas kaip susijęs su asmenų civilinėmis teisėmis, o ne su viešojo administravimo teisiniais santykiais (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ginčijamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas neatsiejamai nuo subjektų, kurių atžvilgiu jis priimtas, civilinių teisių apimties išsprendimo, įvertinamos įsakymo priėmimo aplinkybės bei tarp bendraturčių susiklostę teisiniai santykiai (turto valdymo ir naudojimo santykiai). Todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (2005 m. balandžio 20 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, priimta byloje V. I. v. Kauno apskrities viršininko administracija).

Teismas nurodė, kad dėl žemės sklypo pirkimo tarp sandorio šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reglamentuojami privatinės teisės normų, todėl skundo reikalavimas dėl 2005 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjo nurodytas fizinis asmuo D. R. nėra asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir pareiškėjo šiam asmeniui keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra susijęs su kokia nors šio asmens viešojo administravimo veikla. Reikalavimas D. R. dėl žalos atlyginimo nepatenka į administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl šį skundo reikalavimą taip pat atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėjui išaiškinta, kad baudžiamosios atsakomybės klausimus sprendžia ikiteisminio tyrimo institucijos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, o dėl civilinio pobūdžio skundo reikalavimų pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Kretingos rajono apylinkės teismą) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas A. B., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą.

Pareiškėjas paaiškina, kad ginčijama 2005 m. liepos 21 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota dalis (0,15 ha) pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, o kita žemės sklypo dalis (0,13 ha) prijungta prie (duomenys neskelbtini) bendro kiemo. Šie veiksmai atlikti klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Remiasi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-454-824/2010. Prašo bylą pateikti tam, kas gali ją išspręsti iš esmės. Patikslintame atskirajame skunde pareiškėjas taip pat prašo įvertinti Generalinės prokuratūros darbuotojų darbą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas dalį pareiškėjo reikalavimų atsisakė priimti konstatavęs, kad jie susiję su baudžiamosios teisės reguliuojamais teisiniais santykiais, kitą dalį – nurodęs, kad tokie reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjas iš esmės jokių konkrečių motyvų dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo nenurodo ir prašo bylą pateikti tam, kas gali ją išspręsti iš esmės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių neigiamų prielaidų yra įtvirtinta ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakovę D. R. ir Kretingos rajono žemėtvarkos vedėją D. V.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn atlikus ikiteisminio tyrimo procedūrą. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, tam tikrais atvejais nukentėjusiojo asmens skundas (BPK 166 str. 2 d.). Taigi, įtardamas atitinkamus asmenis nusikalstamos veikos padarymo pareiškėjas turi teisę kreiptis su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo institucijas, kuri įvertinusi pareiškime nurodytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad reikalavimai, susiję su Klaipėdos apskrities 2005 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 13.6-2109 2 priedo 1, 3 punktų panaikinimu, 2005 m. liepos 21 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties tarp D. V. ir D. R. panaikinimu, restitucijos taikymu ir žalos iš D. R. priteisimu yra susiję su civilinės teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais ir nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai.

Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas.

Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 2005 m. liepos 21 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo jau buvo išnagrinėtas teisme ir dėl jo yra priimtas teismo sprendimas (2010 m. gruodžio 21 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-454-824/2010), kuris yra įsiteisėjęs, todėl remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu analogiškas reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Pastebėtina ir tai, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo reiškiamas fiziniam asmeniui, nors, kaip jau minėta, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinio teismo kompetencijai yra priskirtini tik ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad atsakovė D. R. turėtų viešojo administravimo įgaliojimus, todėl pareiškėjo reikalavimas jai dėl žalos atlyginimo nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjo reikalavimas įvertinti Generalinės prokuratūros darbuotojų darbą nevertintinas remiantis ABTĮ 130 straipsnio 6 dalimi, draudžiančia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė