eA-1830-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1830-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03618-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei, Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl pažymos ir įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi elektroninių ryšių priemonėmis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir Karo medicinos tarnyba, atsakovas) 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 3795, Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. PK-1212 „Dėl vyr. eil. M. S. išleidimo į atsargą“ (toliau – ir LKV Įsakymas Nr. PK-1212) ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. P-237 „Dėl vyr. eil. M. S. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-237).

Pareiškėjas paaiškino, kad Karo medicinos tarnybos 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 3795 (toliau – ir KMEK Pažyma Nr. 3795) nurodyta, jog jis (Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vyr. eilinis) pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 (toliau – ir KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. V-1142/V-1139) patvirtintos Ekspertinių išvadų lentelės (toliau – ir Ekspertinių išvadų lentelė) 34, 35, 104.3, 28.2, 82.3 straipsnio (-ių) 3 skiltį netinkamas profesinei karo tarnybai, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose pagal Z sveikatos grupę.

Pareiškėjo manymu, KMEK Pažyma Nr. 3795 priimta Karo medicinos tarnybai netinkamai taikant teisės aktus, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, teisingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principus, dėl to turi būti panaikinta. Pagal Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklės kriterijus (KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. V-1142/V-1139) (toliau – ir Kriterijai) dėl sveikatos būklių nurodytų 34 straipsnyje (nuotaikos sutrikimai) ir 35 straipsnyje (neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai) trečiojoje 3-ojoje skiltyje nurodyta „Individualiai“. Dėl 104.3 straipsnio (lėtinės ligos be virškinimo organų funkcijos sutrikimo, stabili ilgalaikė remisija), 28.2 straipsnio (nežymiai išreikštos formos) ir 82.3 (I laipsnio, maža ir vidutinė rizika komplikacijoms išsivystyti) 3-ojoje skiltyje nurodyta „tinkami“. Tuo pačiu Įsakymu patvirtintuose Ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimuose dėl Lentelės 34 straipsnio nurodyta, kad pagal 1 ir 3 skiltį, jei psichikos sutrikimai nežymūs (lengvas depresijos epizodas, kiti nuotaikos sutrikimai), tinkamumo klausimą reikia spręsti individualiai, atsižvelgiant į sutrikimo trukmę; jei sutrikimas nežymus ir trunka mažiau kaip 6 mėnesius, tiriamieji pagal 3 skiltį tinkami tarnybai. Dėl 35 straipsnio nurodyta, kad tiriamieji pagal 1 ir 3 skiltį pripažįstami netinkamais, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra. Pareiškėjas gydėsi nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d., vadinasi, nuo susirgimo iki KMEK Pažymos Nr. 3795 priėmimo dėl jo netinkamumo tarnybai praėjo tik du mėnesiai, o pagal KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-1142/V-1139 nuostatas toks ekspertinis nutarimas gali būti priimamas, jeigu sergama ilgiau nei 6 mėnesius.

Pareiškėjo nuomone, ekspertizė buvo atlikta aplaidžiai, nebuvo laikytasi KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. V-1142/V-1139 nuostatų, pagal kurias Z sveikatos grupei nėra priskiriamas 34 straipsnis ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas teigė, kad jis šiuo metu yra visiškai sveikas, o pagal (duomenys neskelbtini) nuolatinius simptomus jis nebūtų galėjęs taip greitai pasveikti. Pareiškėjo gydymosi ligoninėje metu jam buvo diagnozuota liga pagal Tarptautinių ligų kodų (TLK-10) klasifikatorių, žymima kodu F45.0, o epikrizėje jam buvo diagnozuota liga F34.0 ((duomenys neskelbtini)). 2014 m. sausio 6 d. medicinos ekspertizės akte Nr. 392/2014 (toliau – Aktas Nr. 392/2014) konstatuota, kad jis nusiskundimų neturi, psichikos sutrikimų nepastebėta, o Karo medicinos tarnybos 2014 m. sausio 23 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 392 (toliau – ir Pažyma Nr. 392) konstatuota, kad jis yra tinkamas profesinei karo tarnybai. Tai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas prieš pusę metų jokių sveikatos sutrikimų neturėjo.

Pareiškėjas taip pat nesutiko Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. PK-1212, kuriuo jis 2014 m. rugpjūčio 14 d. buvo išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą, profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia tuo atveju, kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas teigė, kad jis yra visiškai sveikas psichologiškai ir fiziškai, jo sveikatos būklė leidžia jam eiti karo tarnybos pareigas, todėl skundžiamu 2014 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. PK-1212 jis buvo neteisėtai išleistas į atsargą. Nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių yra neteisėtas ir Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2014 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. P-237, kuriuo pareiškėjas 2014 m. liepos 17 d. atleistas iš užimamų pareigų.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad iš KMEK Pažymos Nr. 3795 matyti, jog pareiškėjas netinkamu profesinei karo tarnybai buvo pripažintas vadovaujantis Ekspertinių išvadų lentelės, atitinkamų straipsnių, inter alia 34 ir 35 straipsnių 3 skiltimi. Lentelės 34 straipsnis numato, kad pagal ši straipsnį diagnozuojami nuotaikos sutrikimai (kodai pagal TLK-10 – F30-F39), kurie pagal 3 skiltį (taikoma profesinės karo tarnybos kariams) vertinami individualiai. Tos pačios Lentelės 35 straipsnis numato, kad pagal šį straipsnį diagnozuojami neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (kodai pagal TLK-10 – F40-F48), kurie pagal 3 skiltį taip pat vertinami individualiai. Ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo 2 punktas, reglamentuojantis Lentelės 34 straipsnio taikymą, numato, kad diagnozei pagal 3 skiltį nustatyti būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis ištyrimas. Asmenys pripažįstami netinkamais, jei yra nustatytas manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatinis nuotaikos sutrikimas, sunkus depresijos epizodas (tinkamumo dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo klausimą reikia spręsti pagal sutrikimo eigą). Sutrikimo trukmė yra aktuali tik tais atvejais, kai psichikos sutrikimai yra nežymūs. Atsakovas Lietuvos kariuomenė mano, jog KMEK, vertindama pareiškėjo sveikatos būklę ir tinkamumą vykdyti profesinės karo tarnybos kario pareigas bei pripažindama ji netinkamu, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas vienas iš sutrikimų, kurių diagnozė ar sutrikimo sunkumas savaime reiškia netinkamumą tarnybai, nepaisant atitinkamo sutrikimo trukmės (pvz., manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatinis nuotaikos sutrikimas, sunkus depresijos epizodas).

Bendrąsias karių sveikatos priežiūros nuostatas reglamentuoja KASOKTĮ 65 straipsnio nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtinti Karinės medicinos ekspertizės nuostatai (toliau – ir KME nuostatai). Asmenų, nurodytų KME nuostatų 1 punkte (taigi, ir pareiškėjo), sveikata tikrinama ir atranka pagal sveikatos būklę atliekama Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje (KME nuostatų 2 p.). KME nuostatų 32.1 punktas numato, kad tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei karo tarnybai <...> po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, taip pat pagrįstai įtarus tikrosios karo tarnybos kariui <...> sveikatos sutrikimą, dėl kurio gali keistis jo tinkamumas tarnybai.

Pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. buvo laikinai nedarbingas ir pateikė Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Pirminės karių sveikatos priežiūros centrui Vilniuje jo nedarbingumą patvirtinančius dokumentus: VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, Maišiagalos ambulatorijos, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (toliau – ir RVPL) išduotas pažymas apie negalėjimą atvykti į darbą. Iš pateiktų medicininių pažymų matyti, kad pareiškėjui nuo 2014 m. kovo 8 d. buvo diagnozuota liga, kurios kodas pagal TLK-10 – F45.0 ((duomenys neskelbtini)).

Dėl šio sutrikimo pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. buvo gydytas RVPL. Karo medicinos tarnybos Pirminės karių sveikatos priežiūros centro Vilniuje specialistams kilo įtarimų, kad pareiškėjui dėl nurodyto susirgimo (taip pat ir kitų ligų, dėl kurių pareiškėjas karo medikams pristatė medicinines pažymas dėl neatvykimo į darbą) gali būti pasikeitusi sveikatos grupė, Karinė gydytojų konsultacinė komisija (toliau – ir KGKK) 2014 m. birželio 5 d. sprendimu rekomendavo pareiškėją pasiųsti į KMEK, o Karo medicinos tarnybos Pirminės karių sveikatos priežiūros centras Vilniuje 2014 m. birželio 9 d. užpildė pareiškėjo medicininę charakteristiką.

KME nuostatų 44 punkte yra nustatyta, kad, vadovaudamiesi medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdami į medicinos ekspertizės tikslą, gydytojai priima ekspertinę išvadą. Ši išvada įrašoma į medicinos ekspertizės aktą, asmens sveikatos ambulatorinę kortelę ir kompiuterinę duomenų bazę. Išvadoje nurodoma: ligos pavadinimas (jeigu ji diagnozuojama), ją atitinkantis ekspertinių išvadų lentelės straipsnis, ligos kodas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – ir TLK-10), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d.

įsakymu Nr. V-164, ir apribojimo laipsnis, tinkamumas karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal nustatytą ligą. KMEK medicinos ekspertizę asmeniui turi atlikti per vieną mėnesį nuo registracijos dienos. Jei asmenį būtina tirti papildomai, ekspertizės atlikimo laikas gali būti pratęstas KMEK pirmininko leidimu, bet ne ilgiau nei vienam mėnesiui. Ekspertinis nutarimas (KMEK Pažyma Nr. 3795) dėl pareiškėjo netinkamumo profesinei karo tarnybai buvo priimtas 2014 m. liepos 2 d., o KGKK sprendimas dėl pareiškėjo siuntimo į KMEK buvo priimtas 2014 m. birželio 5 d.

Medicinos ekspertizė buvo atlikta nustatytais terminais.

Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama dėl sveikatos būklės (KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), karys atleidžiamas iš pareigų ir ne vėliau kaip per 28 dienas iš profesinės karo tarnybos išleidžiamas į atsargą (KASOKTĮ 45 str. 2 d.). Kadangi KMEK 2014 m. liepos 2d. priėmė sprendimą pripažinti pareiškėją netinkamu profesinei karo tarnybai, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono (toliau – ir Batalionas) vadas, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir KMEK sprendimu (Pažyma Nr. 3795), 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. P-237 2014 m. liepos 17 d. atleido pareiškėją iš Bataliono štabo aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio I transportavimo skyriaus II transportavimo grandies vairuotojo pareigų, o Lietuvos kariuomenės vadas, 2014 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. PK-1212 2014 m. rugpjūčio 14 d. išleido pareiškėją į atsargą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsakovas Lietuvos kariuomenė teigė, kad pareiškėjas į KMEK buvo pasiųstas esant teisiniam ir faktiniam pagrindui, medicinos ekspertizė buvo atlikta laikantis nustatytų terminų, pareiškėjas jo skundžiamais įsakymais atleistas iš pareigų ir tarnybos krašto apsaugos sistemoje pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti skundžiamus aktus nėra pagrindo.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 7–11) paaiškino, kad po pareiškėjo gydymosi RVPL nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. KGKK 2014 m. birželio 5 d. rekomendavo jį siųsti atlikti karinę medicinos ekspertizę vadovaujantis KME nuostatų 32.1 punktu. Karinė medicinos ekspertizė pradėta 2014 m. birželio 5 d., baigta – 2014 m. liepos 2 d., buvo diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai. Vadovaujantis KME nuostatų 40 punktu ekspertizės metu individualiai tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su jo medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis.

Atsakydamas į pareiškėjo nuomonę, kad jis gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje, nepaisant RVPL jam diagnozuotų ligų (kodai pagal TLK-10 F45.0 ir F34.0) atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo tinkamumas tolesnei profesinei karo tarnybai būtų nesikeitęs dėl nustatytos (duomenys neskelbtini) (F45.0) diagnozės, tinkamumas keitėsi dėl jam RVPL stacionarinio tyrimo ir gydymo metu diagnozuoto psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini) (F34.0). Pagal TLK-10 (duomenys neskelbtini) (F34.0) priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimų skyriaus (F00-F99) nuotaikos (afektinių) sutrikimų poskyrio (F30-F39) nuolatinių nuotaikos (afektinių) sutrikimų grupei (F34.0-F34.9).

Vadovaujantis TLK-10 pateiktu nuolatinių nuotaikos (afektinių) sutrikimų aprašu, šios grupės sutrikimai yra „Nuolatiniai ir paprastai kintantys, <...>, tęsiasi daugelį metų, o kartais net didesnę gyvenimo dalį, jie pacientą labai kankina ir sutrikdo darbingumą“. TLK-10 pateiktame (duomenys neskelbtini) (F34.0) aprašyme taip pat pažymima, kad „tai nuolatinis nuotaikos nestabilumas su daugybe depresyvių ir lengvo nuotaikos svyravimo periodų <...>“. Taigi (duomenys neskelbtini) iš esmės yra nuolatinis arba ilgalaikis psichikos (nuotaikos) sutrikimas.

Iš RVPL gautoje ir karinei medicinos ekspertizei atlikti naudotoje Epikrizėje Nr. 20142585 iš pareiškėjo ligos istorijos yra aprašyti pareiškėjo psichinės būklės sutrikimai, nustatytos diagnozės ((duomenys neskelbtini) F45.0, (duomenys neskelbtini) F34.0). (duomenys neskelbtini) F34.0 bei gydytojų konsultacinės komisijos konstatavimai, kad paciento „afektinių (nuotaikos) sutikimų bipoliariškumas turi tendenciją continua eigai, pastaruosius 2,5 metų jis jau sveikas nebesijaučia“. Pacientui stacionarinio gydymo metu buvo taikytas jam intensyvus medikamentinis gydymas, tačiau, nepaisant to, epikrizėje pažymėta, kad išrašymo metu išlieka hipochondrinių pabūgštavimų, išrašant iš stacionaro paskirtas tolimesnis medikamentinis gydymas psichiką veikiančiais vaistais.

Šis ambulatorinis gydymas vaistais tęsiamas iki šiol (pagal pareiškėjo teismui pateiktą medicinos dokumentų išrašą, 2014 m. liepos 23 d. išduotą Vilniaus rajono Centrinėje poliklinikoje). Nors šios Lentelės 3-oje skiltyje nurodyta, kad dėl tinkamumo tarnybai sprendžiama individualiai, tačiau Ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimu 4 punkte, kuriame pateiktos 34 straipsnio taikymo rekomendacijos, nurodyta, kad asmenys pripažįstami netinkamais, jeigu yra nustatytas manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatinis nuotaikos sutrikimas, sunkus depresijos epizodas.

Įvertinus pareiškėjui diagnozuoto psichikos sutrikimo nuolatinį pobūdį ((duomenys neskelbtini) pagal TLK-10 priskiriama nuolatinių nuotaikos sutrikimų grupei), patvirtintą RVPL, tęsiamą medikamentinį gydymą psichiką veikiančiais medikamentais, vadovaujantis Ekspertinių išvadų lentelės 34 straipsnio paaiškinimais ir taikymo rekomendacijomis, pareiškėjas KMEK gydytojo psichiatro buvo pagrįstai pripažintas netinkamu tęsti profesinę karo tarnybą.

Nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, esą jo sveikatos sutrikimas nežymus ir trunka trumpiau nei 6 mėnesiai, todėl vertinant individualiai jis turėjo būti pripažintas tinkamu tarnybai pagal 3-ąją skiltį, atsakovas akcentavo, kad RVPL pareiškėjui buvo įtartas ne trumpalaikis, praeinantis ar kitokio pobūdžio nuotaikos sutrikimas, o buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) – nuolatinis nuotaikos (afektinis) sutrikimas, t. y. ilgalaikis arba nuolatinis psichikos sutrikimas, todėl KMEK gydytojas psichiatras negalėjo vadovautis Ekspertinių išvadų lentelės 34 straipsnio taikymo rekomendacijomis, kurios nustato, kad jeigu psichikos nežymus ir trunka mažiau kaip 6 mėnesius, tiriamieji pagal 3 skiltį tinkami tarnybai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo M. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Karo medicinos tarnybos KMEK 2014 m. liepos 2 d. priėmė ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 3795, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas yra netinkamas profesinei karo tarnybai, tarnybai tarptautinėse operacijose pagal Z sveikatos grupę. Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. P-237 pareiškėjas 2014 m. liepos 17 d. atleistas iš Štabo aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio I transportavimo skyriaus II transportavimo grandies vairuotojo pareigų. Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. PK-1212 pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 14 d. išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Lietuvos kariuomenės vadas 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. PK-1350 „Dėl Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. PK-1212 „Dėl vyr. eil. M. S. išleidimo į atsargą“ pakeitimo“ pakeitė Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. PK-1212 1 punktą ir nurodė, kad nutraukia 2014 m. rugpjūčio 14 d. profesinės karo tarnybos sutartį su vyr. eil. M. S. ir išleidžia jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3795, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2014 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. P-237 ir Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. PK-1212, teisėtumo ir pagrįstumo.

KME nuostatų 32.1 punkte nurodyta, jog tikrosios karo tarnybos kariai, šauliai ir statutiniai tarnautojai siunčiami į Karo medicinos ekspertizės komisiją atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei karo, žvalgybos pareigūno tarnybai žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, civilinei krašto apsaugos tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, taip pat pagrįstai įtarus tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui ar šauliui sveikatos sutrikimą, dėl kurio gali keistis jo tinkamumas tarnybai, kai jis atsisako gydymo karių sveikatos priežiūros ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepristato vienos iš minėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pažymos apie sveikatos būklės įvertinimą ir (ar) pradėtą gydymą. Ar tikrosios karo tarnybos kariui, statutiniam tarnautojui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija.

KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/1139 patvirtintų Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 34 straipsnyje nustatyta, kad šis straipsnis apima ligas, žymimas kodais pagal TLK-10 F30–F39. Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 4 punkte „34 straipsnis. Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai. F30–F39“ nurodyta, kad: diagnozei pagal 3 skiltį nustatyti būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis ištyrimas; asmenys pripažįstami netinkamais, jei yra nustatytas manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatinis nuotaikos sutrikimas, sunkus depresijos epizodas (tinkamumo dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo klausimą reikia spręsti pagal sutrikimo eigą); pagal 1 ir 3 skiltį, jei psichikos sutrikimai nežymūs (lengvas depresijos epizodas, kiti nuotaikos sutrikimai), tinkamumo klausimą reikia spręsti individualiai, atsižvelgiant į sutrikimo trukmę; jei sutrikimas nežymus ir trunka mažiau kaip 6 mėnesius, tiriamieji pagal 3 skiltį tinkami tarnybai <...>. Kriterijų 9.11 punkte nustatyta, kad sveikatos grupė parodo bendrą asmens sveikatos būklę, sveikatos sutrikimo laipsnį bei asmens tinkamumą karo tarnybai ir atitinkamai karinei pareigybei: individualiai vertinant psichikos ir elgesio sutrikimų, išvardytų ekspertinių išvadų lentelės pagal TLK-10 V skyriuje, sunkumą, klinikos eigą ir ypatumus, pagal 31, 34, 35, 36, 41.2 straipsnius asmenys gali būti pripažinti netinkamais karo tarnybai (nustatyta Z sveikatos grupė).

KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės. KASOKTĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama dėl neįgalumo (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sveikatos būklės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), karys atleidžiamas iš pareigų ir ne vėliau kaip per 28 dienas iš profesinės karo tarnybos išleidžiamas į atsargą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjas ėjo Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio I transportavimo skyriaus II transportavimo grandies vairuotojo pareigas. Nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dėl ligų, pažymėtų kodais F45.0 ((duomenys neskelbtini) ir F34.0 ((duomenys neskelbtini)). RVPL epikrizėje Nr. 20142585 nurodyta, kad pareiškėjas atvyko gydytojo psichiatro siuntimu dėl psichinės būklės pablogėjimo, pastaruosius 2,5 metų sveikas nebesijautė, sveikata stipriai pablogėjo 2013 metų pabaigoje, išrašius iš ligoninės rekomenduota tęsti gydymą vaistais.

Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjui buvo taikytas gydymas RVPL, vadovaujantis KME nuostatų 32.1 punktu, jis buvo pagrįstai siųstas į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, kuri buvo pradėta 2014 m. birželio 5 d., baigta – 2014 m. liepos 2 d. Pareiškėjas medicinos ekspertizės akte Nr. 3795/2014 įvardijo, kad turi nervinių, psichinių sutrikimų, psichinės ligos nustatytos jo šeimos nariams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui diagnozavus (duomenys neskelbtini) (F45.0) ir (duomenys neskelbtini) (F34.0), jis pagrįstai pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, kadangi būtent (duomenys neskelbtini) (F34.0) pagal TLK-10 priskiriama prie nuolatinių nuotaikos sutrikimų ir apibūdinama kaip nuolatinis nuotaikos nestabilumas su daugybe depresyvių ir lengvo nuotaikos pakilimo periodų, kurių nė vienas nėra pakankamai ryškus arba pakankamai ilgai trunkantis, kad atitiktų bipolinio afektinio sutrikimo (F31.-) arba pasikartojančio depresinio sutrikimo (F33.-) kriterijus.

Dažnai šis sutrikimas nustatomas žmonėms su bipolinio afektinio sutrikimo anamneze giminėje. Kai kuriems pacientams, sergantiems (duomenys neskelbtini), pagaliau išsivysto bipolinis afektinis sutrikimas. Atsižvelgdamas į pateiktą (duomenys neskelbtini) sąvoką, kad tai nuolatinis nuotaikos nestabilumas, teismas pažymėjo, kad tai atitinka RVPL epikrizėje Nr. 20142585 nustatytą pareiškėjo būseną apie 2,5 metus. Tai, kad RVPL epikrizėje Nr. 20142585 nurodyti pareiškėjo psichikos sutrikimo simptomai neprieštarauja (duomenys neskelbtini) klinikiniams diagnostiniams kriterijams pagal TLK-10AM, patvirtinta paties pareiškėjo atstovo pateikta 2014 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. S18/2014. (duomenys neskelbtini) (F34.0) patenka į Lentelės 34 straipsnį, kurio išaiškinimas pateiktas Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų 4 punkte ir patvirtina, kad asmenys pripažįstami netinkamais, jei yra nustatytas nuolatinis nuotaikos sutrikimas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas būtent nuolatinis nuotaikos sutrikimas, todėl jis pagrįstai pripažintas netinkamu tęsti profesinę karo tarnybą. Pareiškėjo teiginį, esą jo susirgimas yra nežymus ir tęsiasi tik du mėnesius, todėl jis negali būti pripažintas netinkamu karo tarnybai, teismas atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjui RVPL nustatytas ne trumpalaikis nuotaikos sutrikimas, o nuolatinis nuotaikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), kurį nustačius, asmuo iš karto, nevertinant ligos trukmės, pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai.

Taip pat teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo atstovo teismo posėdyje pateiktą argumentą, esą nebuvo laikytasi Kriterijų nuostatų, nes neva Z sveikatos grupei nėra priskiriamas 34 straipsnis ((duomenys neskelbtini)). Pasisakydamas dėl šio argumento teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Kriterijų 9.11 punktą, sveikatos grupė parodo bendrą asmens sveikatos būklę, sveikatos sutrikimo laipsnį bei asmens tinkamumą karo tarnybai ir atitinkamai karinei pareigybei: individualiai vertinant psichikos ir elgesio sutrikimų, išvardytų ekspertinių išvadų lentelės pagal TLK-10 V skyriuje, sunkumą, klinikos eigą ir ypatumus, pagal 31, 34, 35, 36, 41.2 straipsnius asmenys gali būti pripažinti netinkamais karo tarnybai (nustatyta Z sveikatos grupė).

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad KMEK Pažyma Nr. 3795 yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kad KMEK Pažymoje Nr. 3795 pareiškėjas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai, bei vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo, kad skundžiami įsakymai buvo priimti pagrįstai ir pareiškėjas pagrįstai atleistas iš vairuotojo pareigų bei išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimus dėl Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2014 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. P-237 ir Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. PK-1212 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus.

III. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir apeliantas) elektroninių ryšių priemonėmis paduotame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y.: 1) panaikinti 2014 m. liepos 2 d. Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 3795 ir ekspertinį nutarimą; 2) panaikinti 2014 m. liepos 23 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymą dėl vyr. Eil. M. S. išleidimo į atsargas Nr. PK-1212 ir gražinti M. S. į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos iki gražinimo į tarnybą, priteisti butpinigius ir maistpinigius; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde pakartojami skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, esminiai motyvai.

Be to, pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo sutrikimo nuolatinį pobūdį. Apeliantas akcentuoja, kad jis buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje dėl sutrikimo F45.0 (tai patvirtina išrašai į darbovietę, Forma Nr. 094/a). Pareiškėjo pateiktoje teismo eksperto išvadoje abejojama dėl nustatytos (duomenys neskelbtini) diagnozės rekomenduojant skirti ekspertizę diagnozės patikslinimui, tačiau teismas pareiškėjo (apelianto) atstovo prašymo šiuo klausimu netenkino.

2014 m. liepos 23 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog pareiškėjas gydėsi nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. dėl (duomenys neskelbtini) (TLK-45.0). Taigi, nuo susirgimo iki KMEK Pažymos Nr. 3795 priėmimo dėl pareiškėjo netinkamumo karo tarnybai praėjo 2 mėnesiai nuo gydymo pagal susirgimą F45.0, o pagal susirgimą F 34.0 susirgimą tik 26 dienos. Kriterijai imperatyviai nustato, jog ekspertinis nutarimas gali būti priimamas tik tuo atveju, jeigu nuotaikos sutrikimu sergama ilgiau nei šešis mėnesius.

Pagal Sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių sveikatos parametrų nustatymo aprašymo 9.11 punktą, individualiai vertinant psichikos ir elgesio sutrikimų, išvardytų ekspertinių išvadų lentelės pagal TLK-10 V skyriuje, sunkumą, klinikos eigą ir ypatumus, pagal 31, 34, 35, 36, 41.2 straipsnius asmenys gali būti pripažinti netinkamais karo tarnybai (nustatyta Z sveikatos grupė). Apelianto manymu, teismas priėjo prie neteisingų išvadų, jog su asmeniu turi būti nutraukta sutartis, jeigu jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), neatsižvelgęs į tai, kad pagal Kriterijų nuostatus kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai. Teismas neatsižvelgė į 2014 m. gruodžio 2 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos išrašą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo būsena stabili, gydymas šiuo metu nereikalingas, vaistų vartoti nereikia. Pasak apelianto, šiuo metu jis yra visiškai sveikas, ir teismas, priimdamas sprendimą, turėjo į tai atsižvelgti. Pagal Kriterijų 4 punktą asmuo pripažįstamas netinkamu, jeigu susirgimas tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, o šiuo atveju susirgimo nebėra, todėl teismas turėjo atsižvelgti į tai.

Pasak apelianto, atsakovas atsiliepime sutiko, jog tai, kad jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (F45.0), negali būti pagrindas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimui, t.y. tokiu būdu atsakovas faktiškai sutiko, kad vienas iš dviejų nurodytų atleidimo pagrindų buvo nurodytas neteisingai. Lentelės paaiškinimo 5 punkte, paaiškinančiame 35 straipsnį (neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. F40–F48), nurodyta, kad pagal šį straipsnį tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei nustatomi ryškūs ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Tiriamiesiems pagal 3 skiltį būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas ir po jo gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė. Nagrinėjamu atveju apeliantui nebuvo skirta pakartotinė ekspertizė, dėl to, jo manymu, nebuvo nuodugniai išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apelianto nuomone, teismas buvo šališkas, nes netenkino prašymo skirti pakartotinę pareiškėjo ekspertizę, tuo užkirsdamas kelią reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui ir pažeisdamas pareiškėjo teisę į objektyvų ir visapusišką bylos aplinkybių ištyrimą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos kariuomenė palaiko savo argumentus, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal TLK-10 (duomenys neskelbtini) (F34.0) priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimų skyriaus (F00–F99) nuotaikos (afektinių) sutrikimų poskyrio (F30–F39) nuolatinių nuotaikos (afektinių) sutrikimų grupei (F34.0–F34.9). Vadovaujantis TLK-10 pateiktu nuolatinių nuotaikos (afektinių) sutrikimų aprašu, šios grupės sutrikimai yra „nuolatiniai ir paprastai kintantys, <....> tęsiasi daugelį gyvenimo metų, o kartais net didesnę gyvenimo dalį, jie pacientą labai kankina ir sutrikdo darbingumą“.

TLK-10 pateiktame (duomenys neskelbtini) (F34.0) aprašyme pakartotinai pažymima, kad „tai nuolatinis nuotaikos nestabilumas su daugybe depresyvių ir lengvo nuotaikos pakilimo periodų, <...>“, t. y. (duomenys neskelbtini) iš esmės yra nuolatinis arba ilgalaikis psichikos (nuotaikos) sutrikimas. Teismas, priimdamas sprendimą, be kita ko, rėmėsi į bylą pateiktu RVPL išduotu 2014 m. birželio 27 d. išrašu apie pareiškėjo gydymo RVPL stacionare nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. (26 lovadieniai) istoriją. Šiame išraše nurodyta, kad pareiškėjui RVPL buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (F45.0) ir (duomenys neskelbtini) (F34.0).

Išraše išsamiai aprašyta ligos eiga ir diagnozių ((duomenys neskelbtini)) pagrindimas. TLK-10 pateiktame (duomenys neskelbtini) (F34.0) aprašyme, pats (duomenys neskelbtini) diagnozės nustatymas reiškia ne tik ligos eigos į ateitį, bet ir jos eigos praeityje nustatymą, t. y. (duomenys neskelbtini) diagnozė savaime reiškia nuolatinį arba ilgalaikį psichikos (nuotaikos sutrikimą). Iš KME nuostatų 11.3, 12, 22.4 punktų matyti, jog KMEK turėjo teisę analizuoti paskutinių 5 metų pareiškėjo sveikatos istoriją, inter alia RVPL išduotą 2014 m. birželio 27 d. išrašą apie pareiškėjo gydymą RVPL Universitetiniame skyriuje, ir šios informacijos (apie pareiškėjui nustatytą (duomenys neskelbtini) diagnozę) pagrindu priimti ekspertines išvadas (KME nuostatų 43 p.).

Atsakovas pažymi ir tai, kad (duomenys neskelbtini) diagnozės nustatymas savaime reiškia šios ligos nuolatinį (ilgalaikį) pobūdį, nes esant trumpalaikiam psichinės sveikatos sutrikimui, (duomenys neskelbtini) diagnozė nenustatoma. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad jis (duomenys neskelbtini) iki karinės medicinos ekspertizės sirgo trumpai, kad minėtos diagnozės nustatymas nereiškia nuolatinio sutrikimo pobūdžio, ir kad pareiškėjo sutrikimas buvo nežymus bei truko mažiau nei 6 mėnesius, dėl ko pareiškėjas esą turėjo būti pripažintas tinkamu tarnybai.

Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas buvo sveikas. Teismas vertino KMEK Pažymos Nr. 3795 pagrįstumą, t. y. pareiškėjo sveikatos būklę, ją pagrindžiančius dokumentus ir jų reikšmę būtent karinės medicinos ekspertizės atlikimo metu. KMEK vertino pareiškėjo sveikatos būklę ekspertizės atlikimo metu, atsižvelgdama ir remdamasi kitų sveikatos įstaigų jau nustatytomis diagnozėmis. Be to, atsižvelgiant į TLK-10 pateiktą (duomenys neskelbtini) (F34.0) aprašymą, kad tai nuolatinis nuotaikos nestabilumas su daugybe depresyvių ir lengvo nuotaikos pakilimo periodų, nenuostabu, jog pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais gali jaustis gerai, bet tai, atsakovo teigimu, jokiu būdu nereiškia, kad po šio laikotarpio neatsiras (duomenys neskelbtini)i būdingi nuotaikos nestabilumai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3795, kurioje nustatyta, kad jis netinkamas profesinei karo tarnybai, tarnybai tarptautinėse operacijose pagal Z sveikatos grupę, panaikinimo. Taip pat prašė panaikinti sprendimus, priimtus KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 3795 pripažinus pareiškėją netinkamu profesinei karo tarnybai (Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. P-237 „Dėl vyr. eil. M. S. atleidimo iš pareigų“ ir Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. PK-1212 „Dėl vyr. eil. M. S. išleidimo į atsargą“).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas visiškai, apeliaciniame skunde, be reikalavimų, kuriuos buvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme, kelia naujus reikalavimus, t.y. prašo gražinti jį į profesinę karo tarnybą ir priteisti iš atsakovo vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos iki gražinimo į tarnybą, taip pat priteisti butpinigius ir maistpinigius.

ABTĮ 130 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su pareikštais reikalavimais. Pareiškėjo reikalavimai, kurių jis nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teisme, laikytini naujais, nes jie peržengia administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas ir apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėjami.

KASOKTĮ (bylai aktuali 2014 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XII-958 redakcija) 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kuriais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, tarp jų nagrinėjamam ginčui aktualus atvejis - kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės (KASOKTĮ 38 str. 2 d. 5 p.).

Pagal KASOKTĮ 28 straipsnio, kuris nustato priėmimą į profesinę karo tarnybą, 1 dalį viena iš sąlygų priimti pilnametį Lietuvos Respublikos pilietį į profesinę karo tarnybą, pretendentas turi atitikti sveikatos būklės reikalavimus. KASOKTĮ 65 straipsnyje įtvirtintos bendrosios karių sveikatos priežiūros nuostatos, be kita ko, nustatant, kad karo prievolininkų, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, ir tikrosios karo tarnybos karių sveikatos tikrinimo, atrankos pagal sveikatos būklę ir sveikatos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 65 str. 5 d.). Šio įstatymo prasme profesinė karo tarnyba yra viena iš tikrosios karo tarnybos rūšių (KASOKTĮ 2 str. 30 d.).

Vadovaudamasi KASOKTĮ 65 straipsnio 5 dalimi, Vyriausybė 2002 m. nutarimu Nr. 1125 patvirtino Karinės medicinos ekspertizės nuostatus (bylai aktuali 2014 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), taip pat suteikė įgaliojimus Sveikatos apsaugos ministrui ir krašto apsaugos ministrui suderinus priimti KASOKTĮ įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus: Sveikatos grupių ir apribojimo laipsnių nustatymo kriterijus ir metodiką (KME nuostatų 1 p.) bei Sveikatos būklės įvertinimo principus, metodiką ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (KME nuostatų 86 p.) pagal KMEK nuostatų 87 punkto reikalavimus.

Tikrosios karo tarnybos karių sveikatos privalomojo tikrinimo tvarką ir periodus nustato KASOKTĮ 65 straipsnio normas detalizuojantys KME nuostatai. Pagal KME nuostatų 32.3, 58.3 punktus profesinės karo tarnybos kariai iki 35 metų (įskaitytinai) siunčiami atlikti medicinos ekspertizės kas 6 metai, sukakę 36 metus – kas 4 metai, tinkamumui tolesnei privalomajai karo tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje nustatyti – kas 5 metai. Be to, KME nuostatų 32 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu susiklosto atitinkamos aplinkybės, kurios reikalauja neeilinio sveikatos patikrinimo. Pagal KME nuostatų 32.1 punktą tikrosios karo tarnybos kariai siunčiami į KMEK atlikti medicinos ekspertizės, jeigu reikia nustatyti jų tinkamumą tolesnei tarnybai po traumos, stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, reabilitacijos, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, taip pat pagrįstai įtarus tikrosios karo tarnybos kariui sveikatos sutrikimą, dėl kurio gali keistis jo tinkamumas tarnybai, kai jis atsisako gydymo karių sveikatos priežiūros ar kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir nepristato vienos iš minėtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pažymos apie sveikatos būklės įvertinimą ir (ar) pradėtą gydymą. Ar tikrosios karo tarnybos kariui reikia medicinos ekspertizės, nusprendžia karinė gydytojų konsultacinė komisija.

Byloje nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo profesinės karo tarnybos karys (Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vyr. eilinis, Štabo aprūpinimo kuopos Transportavimo būrio I transportavimo skyriaus II transportavimo grandies vairuotojas). Profesinę karo tarnybą pradėjo nuo 2009 m. kovo 23 d. Į KMEK buvo siunčiamas 2013 m. lapkričio 7 d. siuntimu atlikti medicinos ekspertizės dėl tinkamumo tolesnei tarnybai bendra KME nuostatuose nustatyta tvarka, t.y. baigiantis KMEK ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo laikui (KME nuostatų 32.3, 34 punktai). KMEK 2014 m. sausio 23 d. ekspertiniu nutarimu Nr. 392 pagal Ekspertinių išvadų lentelės 104.3 ir 28.2 straipsnių 3 skiltį buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai, taip pat tinkamu tarnybai tarptautinėse organizacijose pagal B sveikatos grupę. KMEK išdavė pareiškėjui 2014 m. sausio 23 d. ekspertiniu nutarimo pažymą Nr. 392, nurodydama, kad ji galioja iki 2010 m. sausio 23 d. , t. y. KME nuostatų 32.3 punkte nustatytam terminui).

KGKK rekomendavus 2014 m. birželio 5 d. pareiškėjui buvo išduotas siuntimas į KMEK atlikti medicinos ekspertizės vadovaujantis KME nuostatų 32.1 punktu (kai gali pasikeisti sveikatos grupė), prašant nustatyti kario sveikatos grupę dėl tinkamumo profesinei tolesnei tarnybai kai gali pasikeisti sveikatos grupė. Byloje nustatyta, kad esant galiojančiai KMEK 2014 m. sausio 23 d. ekspertinio nutarimo pažymai Nr. 392, pareiškėjo siuntimą į KMEK vadovaujantis KME nuostatų 32.1 punktu lėmė aplinkybės, jog nuo 2014 m. kovo 8 d. iki 2014 m. balandžio 10 d., nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d., taip pat nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. jis neatvyko į tarnybą, pateikdamas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Maišiagalos ambulatorijos, taip pat Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės pažymas, kuriose buvo nurodyta, kad visą šį laikotarpį jis negalėjo atvykti į tarnybą dėl ligos, kurios kodas pagal TLK-10 – F45.0. Dalį šio laikinojo nedarbingumo laikotarpio (nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d.) pareiškėjas gydėsi RVPL stacionare. Minėtos aplinkybės, kurios lėmė pareiškėjo siuntimą į KMEK, atitinka KME nuostatų 32.1 punkte nustatytas profesinės karo tarnybos kario neeilinio siuntimo į KMEK sąlygas, kai gali keistis kario tinkamumas tolesnei tarnybai. Duomenys apie pareiškėjo gydymąsi RVPL stacionare buvo pakankamas pagrindas įtarti, kad gali pareiškėjo pasikeisti sveikatos grupė, o tuo pačiu keistis ir jo tinkamumas tolesnei profesinei karo tarnybai.

Pagal KME nuostatų 8 punktą, kuris apibrėžia KMEK funkcijas, KMEK atlieka tikrosios karo tarnybos karių medicinos ekspertizę, nustato, ar pagal sveikatos būklę ir sveikatos grupę jie tinkami tęsti karo tarnybą (KME nuostatų 8.1 punktas).

KME nuostatų 68 punkte nustatyta, kad Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai apima: 1) Ekspertinių išvadų lentelę, kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti pagal TLK-10, susirgimai ir patologinės būklės sugrupuoti į straipsnius, pagal kuriuos sprendžiama apie tinkamumą tarnybai; 2) Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimą; 3) Sveikatos grupių apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymą ; 4) Tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelę.

Atsižvelgiant į KME nuostatų 68 punktą, KAM/SAM 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 (bylai aktuali 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-362/V-445 redakcija) buvo patvirtinti Sveikatos būklės įvertinimo principai, metodika ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijai, t. y. 1) Ekspertinių išvadų lentelė (Lentelė Nr. 1), kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstyti pagal TLK-10, susirgimai ir patologinės būklės sugrupuoti į atitinkamus skyrius (pagal susirgimų ir patologinių būklių grupes), straipsnius (1-196 eil. Nr.), prie kiekvieno susirgimo ir patologinės būklės Lentelės skiltyje „Maksimalus leistinas apribojimo laipsnis“ nurodytas maksimalus leistinas apribojimo laipsnis (atitinkamai nuo 2° iki 6°), o Lentelės 1, 2, 3 skiltyse (3 skilties pastaboje nurodyta, kad pagal šią skiltį nustatoma profesinės tarnybos karių sveikatos būklė) tikrinamo asmens atitikimas tam tikrai tarnybai („Tinkami“, „netinkami“, „Tinkami. Pakartotinė ekspertizė“ ir kt.); 2) Atskirų Ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimai; 3) Sveikatos grupių apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymą (toliau – ir SPN aprašymas); Tinkamumo karo šaulio koviniame būryje ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelę (toliau – ir Tinkamumo lentelė arba Lentelė Nr. 2).

KME nuostatuose ir SPN aprašyme nurodyta, kad sveikatos grupė rodo bendrą asmens sveikatos būklę, sveikatos sutrikdymo laipsnį, bei asmens tinkamumą karo tarnybai ir atitinkamai karinei pareigybei; apribojimo laipsnis parodo ligos sunkumą, organų bei jų sistemų funkcijos ir asmens sveikatos sutrikimo laipsnį, sergant viena liga, esant vienai patologinei būklei ar anatominiam defektui, kurie išvardyti Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (TLK-10) (KET nuostatų 4 punktas, SPN aprašymo 1,9 punktai). Sveikatos parametrų nustatymo aprašymo 9.2 punkte nurodyta, kad sveikatos grupė yra pagrindinis kriterijus nustatant asmens tinkamumą karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai ir karinei pareigybei pagal sveikatos būklę („Tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai nustatymo pagal sveikatos būklę lentelė“). Pagal SPN aprašymo 9.5-9.8 punktus bei tinkamumo pagal sveikatos būklę lentelę yra atitinkamomis raidėmis pažymėtos 9 sveikatos grupės (A,B,C, D, E,F,G.Z,O). Sveikatos grupės A, B, C, D, E nustatomos pagal suminį apribojimo laipsnį, žymimą skaičiais nuo 1 iki 6 (1°–6°); kuris parodo bendrą sveikatos būklę bei sveikatos sutrikimo laipsnį, sergant keliomis nozologiškai ir etiologiškai skirtingomis ligomis (SPN aprašymo 8, 9.6 punktai. Tinkamumo lentelės 1-5 eilutės). Jeigu nustatomi keli skirtingo dydžio apribojimo laipsniai suminis apribojimo laipsnis skaitmenine reikšmė lygus didžiausiam apribojimo laipsniui (SPN aprašymo 8.3 punktas). Sveikatos grupės F, G, Z, O nustatomos pagal susirgimą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (arba kai du skirtingų specialybių gydytojai pripažįsta tinkamu karo tarnybai ir nustato šešto laipsnio apribojimą pagal du (ar daugiau) etiologiškai ir nozologiškai skirtingus susirgimus, o bendra visų apribojimo laipsnių suma yra 12–14 (nustatoma F sveikatos grupė), 15–17 (nustatoma G sveikatos grupė), 18 ir daugiau (nustatoma Z sveikatos grupė) (SPN aprašymo 9.7 punktas, Tinkamumo lentelės 6-9 eilutės).

Pagal SPN aprašymą (9.8 punktas) ir Tinkamumo lentelę sveikatos grupė Z nustatoma pagal ligą atitinkantį Ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (žr. Lentelę Nr. 1). Pagal Tinkamumo lentelę sveikatos grupės Z nustatymas reiškia, kad asmuo netinkamas tikrajai karo tarnybai. Tinkamas mobilizacijos atveju. Netinkamas karo tarnybai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 1, 2 ir 3 skiltis.

Ekspertinių išvadų lentelės (t. y. Lentelės Nr. 1) pastabose nurodyta, kad profesinės karo tarnybos karių sveikatos būklė nustatoma pagal šios Lentelės 3 skiltį.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai išspręsti svarbias aplinkybes, ištyrė įrodymų visetą pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) bylai išspręsti reikšmingų teisės aktų kontekste įvertino tinkamai ir priėjo prie pagrįstų išvadų, kad naikinti pareiškėjo skundžiamus aktus nėra pagrindo.

Į bylą pateikti įrodymai, kad Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2014 m. birželio 27 d., atsakydama į KMEM 2014 m. birželio 20 d. prašymą pateikti medicinos ekspertizei atlikti reikalingus duomenis apie M. S. gydymą, pateikė epikrizę Nr. 20142585, iš kurios matyti, kad pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. buvo tiriamas ir gydomas RVPL stacionare. Nurodytos diagnozės F45.0 ((duomenys neskelbtini)) ir F34.0 ((duomenys neskelbtini)). Tai, kad medicininėse pažymose (Forma Nr. 094/a), išduotose pareiškėjui dėl jo neatvykimo į darbą priežasčių buvo nurodyta tik viena diagnozė (F45.0) nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga, nes šios pažymos skirtos patvirtinti kario neatvykimą į darbą faktą dėl ligos. Epikrizėje Nr. 20142585, kurią pasirašė keturi RVPL gydytojai psichiatrai, patvirtintoje antspaudu, diagnozės F45.0 ((duomenys neskelbtini)) ir F34.0 ((duomenys neskelbtini)) nurodytos aiškiai ir pagrįstos. Apeliantas neteisingai nurodo, esą 2014 m. liepos 23 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta tik viena diagnozė (F45.0), nes yra nurodytos abi diagnozės (F34.0 ir F45.0).

Epikrizėje Nr.20142585 išsamiai aprašyta ligos anamnezė, be kita ko, duomenys apie tai, kad pacientas nuo 2014 m. kovo mėnesio ambulatoriškai gydosi pas psichiatrą. Aprašant ligonio tyrimo duomenis nurodyta, kad ligos epizodas trunka apie pusmetį, ypač blogai jautėsi nuo 2014 m. kovo mėnesio, pastaruosius 2,5 metų nebesijaučia sveikas. Minėti Epikrizės Nr. 20142585 duomenys, palyginus juos su pareiškėjo 2014 m. sausio mėnesį KMEK nurodytais duomenimis apie savo sveikatą atliekant pareiškėjo medicininę ekspertizę dėl jo tinkamumo profesinei karo tarnybai, rodo, kad pareiškėjas neigė bet kokius nervinius ar psichikos sutrikimus, KMEK nariui gydytojui psichiatrui nurodė, kad nusiskundimų neturi, t. y. nedeklaravo duomenų apie savo sveikatą, kurie galėjo būti nepalankūs ekspertinei išvadai, nors pagal Epikrizės Nr. 20142585 duomenis minėtu laikotarpiu tokio pobūdžio nusiskundimų jau turėjo.

Pagal Ekspertinių išvadų lentelę diagnozė F34.0 ((duomenys neskelbtini)) patenka į V skyriaus „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ 34 straipsnį „Nuotaikos sutrikimai“, o diagnozė F45.0 ((duomenys neskelbtini)) į to paties skyriaus 35 straipsnį „Nuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai“. Šios Lentelės 3 skiltyje, kuri skirta profesinės karo tarnybos karių sveikatos būklės vertinimui, nurodyta, kad vertinimas pagal abu straipsnius individualus.

Ekspertinių išvadų lentelės atskirų straipsnių paaiškinimų 4 straipsnyje yra pateikti Ekspertinių išvadų lentelės 34 straipsnio paaiškinimai (Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, F30-F39). Nurodyta, kad diagnozei pagal 3 skiltį nustatyti būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis ištyrimas. RVPL pateikta KMEK epikrizė Nr.20142585, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. gydėsi šios psichiatrinės ligoninės stacionare (viena iš diagnozių F34.0) rodo, kad pareiškėjo vertinimas pagal aptariamą straipsnį atitiko šią būtinąją teisės aktų nustatytą sąlygą.

Pagal Ekspertinių išvadų lentelės atskirų straipsnių paaiškinimų 4 straipsnyje pateiktus šios Lentelės 34 straipsnio paaiškinimus galimi trys šio straipsnio taikymo variantai: 1) asmenys pripažįstami netinkamais, atsižvelgiant vien į specializuoto psichiatrinio stacionarinio ištyrimo metu nustatytus sutrikimus (manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatinis nuotaikos svyravimas, sunkus depresijos epizodas), t.y. nesiejant nurodytų sutrikimų su jokia sveikatos sutrikimo trukme (terminu); 2) pagal 1 ir 3 Lentelės Nr. 1 skiltį, jei psichikos sutrikimai nežymūs, tinkamumo klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į sutrikimo trukmę (jei sutrikimas nežymus ir trunka mažiau kaip 6 mėnesius, tiriamieji pagal 3 skiltį tinkami tarnybai); 3) tiriamiesiems pagal 1 skiltį šaukimas gali būti atidedamas ir po 6 mėnesių paskiriama pakartotinė ekspertizė. Pirmojo varianto atveju KMEK individualų vertinimą riboja psichiatrinio stacionarinio ištyrimo metu nustatyti (išvardyti) sutrikimai.

Byloje nustatyta, kad KMEK, taikydama Lentelės 34 straipsnį, atsižvelgė į tai, kad RVPL pateiktoje Epikrizėje Nr. 20142585 ištyrus pacientą stacionare nustatyta, jog paciento „Afektinių (nuotaikos) sutrikimų bipoliariškumas turi tendenciją continua eigai. Pastaruosius 2,5 metų jis jau sveikas nebesijaučia“. Taip pat įvertinta tai, kad pacientui stacionarinio gydymo metu buvo taikytas intensyvus medikamentinis gydymas, tačiau, nepaisant to, epikrizėje nurodyta, jog išrašant pacientą iš stacionaro išlieka hipochondrinių pabūgštavimų, todėl paskirtas tolimesnis medikamentinis gydymas psichiką veikiančiais vaistais. Be to, KMEK rėmėsi TLK-10 pateiktu (duomenys neskelbtini) (F34.0) aprašymu, pagal kurį šios diagnozės nustatymas reiškia ne tik ligos eigos į ateitį, bet ir jos eigos praeityje nustatymą, t. y. (duomenys neskelbtini) diagnozė savaime reiškia nuolatinį arba ilgalaikį psichikos (nuotaikos sutrikimą). Esant minėtiems specializuoto psichiatrinio stacionarinio tyrimo duomenims, užfiksuotiems Epikrizėje Nr.20142585, ir minėtam TLK-10 pateiktam (duomenys neskelbtini) (F34.0) aprašymui, nėra pagrindo išvadoms, kad KMEK Lentelės 34 punktą taikė netinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas šį sveikatos sutrikimą nepagrįstai bando susieti su šiuo atveju neaktualiomis ir netaikytinomis Ekspertinių išvadų lentelės atskirų straipsnių paaiškinimų nuostatomis, pagal kurias jei sutrikimas trunka mažiau kaip 6 mėnesius, asmuo pripažįstamas tinkamu tarnybai pagal Lentelės 3 skiltį. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu sutinka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo pripažinimą netinkamu profesinei karo tarnybai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį, Ekspertinių išvadų lentelės atskirų straipsnių paaiškinimus (Z sveikatos grupė) lėmė nustatyta (duomenys neskelbtini) (F34.0) diagnozė. Todėl aptarti kitus KMEK medicininės ekspertizės duomenis, kurie neturėjo įtakos pareiškėjo priskyrimui Z sveikatos grupei ir pripažinimui netinkamu profesinei karo tarnybai, nėra teisinės prasmės.

KME nuostatai detaliai reglamentuoja medicinos ekspertinės atlikimo tvarką (procedūrą). KME nustato, kokių medicinos sričių specialistai turi įeiti į KMEK pakomisę, tikrinančią profesinės karo tarnybos kario sveikatą (5.1.1 punktas). KMEK turi teisę gauti duomenis ir dokumentus, kurių reikia ekspertiniam nutarimui priimti, iš kitų įstaigų (12 punktas). Medicinos ekspertizės metu individualiai tikrinama asmens sveikatos būklė, susipažįstama su medicininių tyrimų ir medicininių dokumentų duomenimis (40 punktas). Komisijos nariai laikydamiesi nustatytosios eilės tvarkos, atlieka medicinos ekspertizę: į medicinos ekspertizės aktą įrašo anamnezės, antropometrinius ir objektyvios apžiūros duomenis, sveikatos parametrus, klinikinių tyrimų ir konsultacijų rezultatus (43 punktas). Jeigu yra indikacijų arba nepakanka duomenų apie asmens sveikatą, gydytojas siunčia asmenį ištirti papildomai ir konsultuotis į tarnybos Karo medicinos centrą ar Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigas, teikiančias antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas (45 punktas). Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, jog KMEK, atlikdama pareiškėjo medicininę ekspertizę dėl jo tinkamumo tolesnei profesinei karto tarnybai, savo funkcijas atlikto nesilaikydama KME nuostatų ar Kriterijų, ar kad pateikė medicininių dokumentų ir medicininių tyrimų bei pareiškėjo sveikatos objektyvaus tyrimo duomenų neatitinkančią ekspertinę išvadą. Sutiktina su teismo argumentais, kad naikinti Pažymą Nr. 3795 nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės pagrįstas teisės aktų ir duomenų apie savo sveikatą interpretavimu ir subjektyvia nuomone, kad jis yra sveikas bei tinka profesinei karo tarnybai.

Apelianto argumentą, esą bylą išnagrinėjo šališkas teismas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Teiginį, esą teismas buvo šališkas, apeliantas grindžia tuo, jog teismas netenkino prašymo skirti psichiatrinę ekspertizę. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus: subjektyvųjį ir objektyvųjį. Teismas turi būti nešališkas subjektyviąja prasme, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems.

Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (pvz., byla H. prieš Daniją). Teismas turi būti nešališkas ir objektyvia prasme, t. y. turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Pavyzdžiui, byloje T. T. prieš Islandiją EŽTT pabrėžė, kad pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo. Sprendžiant, ar teisėjo nagrinėjančio bylą ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan.

Apeliantas savo teiginių, esą teismas buvo šališkas, nepagrindė jokiais konkrečiais faktais ir motyvuotais argumentais, susijusiais su minėtu EŽTT nurodytu objektyvumo testu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą skirti pareiškėjui teismo psichiatrinę ekspertizę, remdamasis gauta 2014 m. gruodžio 16 d. specialisto (psichiatro) išvada, kurioje pateikta rekomendacija kreiptis į Vilniaus universiteto psichiatrijos kliniką pakartotiniam diagnostiniam psichiatriniam psichologiniam tyrimui dėl psichikos sutrikimo diagnozės patikslinimo.

Iš specialisto išvados matyti, kad ši rekomendacija buvo pateikta konstatuojant tai, kad RVPL Epikrizėje Nr. 20142585 nurodyti tiriamojo psichikos sutrikimo simptomai neprieštarauja (duomenys neskelbtini) klinikiniams diagnostiniams kriterijams pagal TLK-10AM, taip pat pažymint, kad kituose dokumentuose ši diagnozė nenurodyta. Tokiais dokumentais specialisto išvadoje nurodyta Centrinės poliklinikos medicininė pažyma dėl pareiškėjo neatvykimo į darbą, taip pat KMEK tyrimų rezultatų ir konsultantų išvados (datos ir jų turinys nenurodyti).

Minėta specialisto išvada, kurioje bandoma sukelti abejones dėl vienos iš RVPL Epikrizėje Nr. 20142585 nurodytų diagnozių (F34), šį medicininį dokumentą priešpastatant neįvardytiems dokumentams bei kitos įstaigos dokumentui, kuris išduotas pateisinti asmens neatvykimo į darbą dėl ligos faktą, pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pagrindas tenkinti prašymą dėl teismo psichiatrinės ekspertizės paskyrimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso dalyvio (dalyvių) procesinio pobūdžio prašymo netenkinimas, ar nepalankaus teismo sprendimo priėmimas savaime nėra pagrindas išvadoms, kad teismas kurios nors bylos proceso šalies atžvilgiu buvo šališkas.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl KMEK 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymos Nr. 3795 panaikinimo, pagrįstai ir teisėtai atmetė ir kitus (išvestinius) skundo reikalavimus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, ištyrė jas išsamiai, visapusiškai, materialinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis