A-573-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-573-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00151-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2;

11.6.1.5; 11.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 79–81, 144–146), prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas) 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 16S-166 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 16S-166), įpareigojant Tarnybą atkuriant nuosavybės teises G. V. M. suteikti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai; 2) panaikinti NŽT 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 16S-172 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 16S-172), perduodant klausimą Tarnybai išspręsti iš esmės; 3) priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra B. E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjas. B. E. M. buvo savo sutuoktinio G. V. M. ((duomenys neskelbtini) mirė), kuris 1991 m. rugsėjo 26 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,2720 ha žemės Palangoje (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) g. 3), teisių perėmėja.

Pareiškėjas teigė, kad iš NŽT Palangos skyrius priimtų Sprendimų Nr. 16S-166 ir Nr. 16S-172 atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,2720 ha sklypą, neaišku, koks nekilnojamasis turtas yra išperkama – miškas ar žemė. A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė šiuo metu priskiriama valstybiniam miškui, todėl nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos į mišką ir turėjo būti išperkamas miškas, o ne žemė. Sprendimu Nr. 16S-166 perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,1499 ha (13 896 Lt vertės) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje (kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos), neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose numatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, kadangi suteikiamame žemės sklype negalima individuali statyba. Pareiškėjas teigė, kad Palangos žemėtvarkos skyrius juos suklaidino, nes pasirenkant sklypą nuslėpė, kad šiame sklype statyba negalima. Suteikimas sklypo, kuriame individuali statyba negalima, prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punktui ir 4 punktui, todėl yra neteisėtas, iš esmės pažeidžiantis teisę į teisingą nuosavybės teisių atkūrimą. Sprendimu Nr. 16S-172 nepagrįstai vienašališkai parinktas atlyginimo būdas už kitą valstybės išperkamo nekilnojamojo turto dalį (0,1221 ha) – piniginė kompensacija. Sprendimas Nr. 16S-172 yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktui. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka ir su išperkamos nuosavybės dalies dydžiu (0,1221 ha), be to, panaikinus Sprendimą Nr. 16S-166, kuriuo suteiktas 0,1499 ha žemės sklypas, keisis valstybės išperkamos dalies dydis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (I t., b. l. 86–89, II t., 10–12) paaiškino, kad nėra duomenų apie tai, jog iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko A. M. nuosavybės teise valdytas 0,2720 ha žemės plotas buvo priskirtas miškui. Nors nurodytas žemės plotas, pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą esantis (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, Palangoje, yra apaugęs mišku, už jį turėtų būti atlyginama kaip už žemę, o ne mišką. Perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,1499 ha žemės sklypas individualiai statybai, esantis (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, buvo suformuotas ir kadastro duomenys patvirtinti vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintu Nemirsetos detaliuoju planu (toliau –Nemirsetos detalusis planas), kurio sprendiniai ir yra galiojantys. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2007 m. birželio 28 d. posėdyje G. V. M. turto paveldėtoja B. E. M. pasirinko 0,1499 ha žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas mano, jog skundžiami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste G. V. M. yra teisėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimuose (I t., b. l. 116, II t., 7) paaiškino, kad nuosavybės teises buvo prašoma atkurti į žemę, o ne mišką. B. E. M. pasirinktas 0,1499 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, kaip ir visi kiti sklypai minėtame kvartale, buvo formuojamas atsižvelgiant į NŽT raštus. Palangos žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas, turintis derinti planus, išbraukė vandens telkinių apsaugos juostas ir zonas, o Palangos žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 5 d. raštu pareikalavo atitinkamai pakeisti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus. Nemirsetos detaliojo plano, apimančio ir (duomenys neskelbtini) g. 25 sklypą, nėra sustabdytas, šiame kvartale nėra numatoma keisti esamos kanalų ir upelių sistemos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (II t., b. l. 31–41) pareiškėjo A. R. skundą tenkino: panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 16S-166 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“ ir 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 16S-172 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui G. V. M.“; įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos spręsti iš naujo klausimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į G. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvo A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,2720 ha sklypą buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 3 (dabar (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampas, Palanga). Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 994,47 Lt teismo išlaidų. Be to, nutarė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Palangos skyriaus vedėjo, 2013 m. gruodžio 11 d. Nr. 16S-166 (I t., b. l. 16–17) ir 2013 m. gruodžio 27 d. Nr. 16S-172 (I t., b. l. 22–23) – nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui G. V. M. (miręs) tenkantį buvusio savininko A. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2720 ha žemės. Šie sprendimai priimti vadovaujantis Atkūrimo įstatymu ir apsvarsčius G. V. M. teisių perėmėjos prašymą. Sprendimu Nr. 16S-166 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,1499 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 ha (vertė 13 896 Lt) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje (kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos). Sprendimo Nr. 16S-166 2 punkte nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai: XVI – kurortų apsaugos zonos – 0,1499 ha; XX – požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos – 0,1499 ha; XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai – 0,0342 ha; XXIX – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos – 0,0480 ha; žemės servitutai – servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 206, tarnaujantis daiktas); servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 207, tarnaujantis daiktas); servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 208, tarnaujantis daiktas). Sprendimu Nr. 16S-172 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į likusią nekilnojamojo turto dalį – 0,1221 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,1221 ha žemės – vertė (indeksuota; indeksas 1,6) 4 688,64 Lt.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiami Sprendimai Nr. 16S-166 ir Nr. 16S-172, kadangi, atsižvelgiant į tai, jog A. M. nuosavybės teisėmis valdytas nekilnojamas turtas – 0,2720 ha žemės sklypas šiuo metu yra priskiriamas valstybiniams miškams, nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos į mišką ir turėjo būti išperkamas miškas, o ne žemė.

Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-953-47/2010 tenkino B. E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Teismas nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimui spręsti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,2720 ha dydžio sklypą buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 3, dabar (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampas, Palangoje; atnaujino praleistą įstatymų terminą pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. M. nuosavybės teisėmis iki 1940 metų valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-102-243/2012 (I t., b. l. 27–32) atmetė pareiškėjo A. R. skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus (suteikti NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę bei suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui). Šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. sausio 18 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A858-104/2013) paliko nepakeistą. Šiuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad žemė, į kurią pareiškėjas natūra siekia atkurti nuosavybės teises, patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, teritorijų planavimo dokumentuose ginčo teritorijai nurodyta funkcinė miškų ūkio paskirtis, todėl pagrindo natūra atkurti nuosavybės teises ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus nėra. LVAT priėjo prie išvadų, kad byloje vertinamu atveju galioja aiškios imperatyvios teisės aktų nuostatos, draudžiančios natūra atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri priskirta valstybinės reikšmės miškui, bei pažymėjo, kad valstybinės reikšmės miško statuso suteikimas tam tikrai teritorijai teisės aktuose nėra siejamas su šios teritorijos užstatymu pastatais, taip pat nėra reikalavimo, kad tokia teritorija būtų ištisai apaugusi medžiais.

Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo (Sprendimų Nr. 16S-166, Nr. 16S-172 priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. sausio 1 d.). Pagal Atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tiek į miškus, tiek į žemę (1 ir 2 punktai), o pagal šio straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos ir į neišlikusią žemę ar mišką. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio (nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka) 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Pagal Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio (nuosavybės teisių į miškus ir vandens telkinius atkūrimo sąlygos ir tvarka) 1 dalį, nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą mišką arba vandens telkinį, bet ne į didesnį kaip 150 ha ploto, įskaitant kaimo vietovėje esančią žemę. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog G. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė mišką, o ne žemės sklypą, todėl atkurti nuosavybės teises atkurti į mišką pagrindo nėra. Remiantis Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punktu, valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurį dėl šiame įstatyme nurodytų priežasčių išperka valstybė, atlygindama jo savininkui šiame įstatyme nurodytais būdais.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad suteiktas žemės sklypas pagal teritorijų planavimo dokumentus nėra skirtas individualiai statybai, teismas atsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame naujas žemės sklypas mieste apibrėžtas kaip naujas žemės sklypas, skiriamas individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms mieste. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama 3 būdais: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje; perduodant nuosavybės teise neatlygintinai naudojamą žemės sklypą; perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą mieste.

Sprendimu Nr. 16S-166 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,1499 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus <...>Palangos, <...> miestus <...>).

Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. ginčijamų sprendimų priėmimo metu) (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 34 punkte. Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. ginčijamų sprendimų priėmimo metu) 6.2 punktas nustatė, kad už nuosavybės teise turėtą žemę, nauji žemės sklypai piliečiams neatlygintinai perduodami nuosavybėn individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestų teritorijose, kai yra parengti ir patvirtinti numatytų teritorijų detalieji planai, pagal detaliuosius planus paženklinti nauji žemės sklypai, gatvės bei pagal statybos projektus nutiestos, suprofiliuotos, žvyruotos gatvės, nutiestos elektros tiekimo linijos.

Palangos miesto taryba 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtino Nemirsetos detalųjį planą (I t., b. l.117–122). Iš Nemirsetos detaliojo plano schemos (http://www.palanga. lt/index.php.3819041727) bei tekstinių sprendinių teismas nustatė, kad Nemirsetos gyvenamųjų namų kvartale individualūs žemės sklypai, suprojektuoti gyvenamojoje teritorijoje, individualiems sklypams 96-211 nustatyti gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų režimo reikalavimai, teritorijos naudojimo būdas – sodybinio užstatymo teritorija, pobūdis – individualūs gyvenamieji namai, galima papildoma komercinė teritorija, bei statiniams keliami reikalavimai (aukštingumas, užstatymo tankumas ir intensyvumas, kt.).

Iš Nemirsetos detaliojo plano schemos teismas nustatė, kad žemės sklype Nr. 146 per visą sklypą nuo šiaurinės dalies iki pietinės pažymėtas vandens telkinys, dalinantis sklypą į dvi dalis. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. A1-709 (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-709) patvirtintas žemės sklypo Nr. 146, esančio (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, dydis, riba ir apribojimai (I t., b. l. 132–133). Įsakymo A1-709 8.5 punkte nurodytos žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: 8.5.6. punkte – valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai – 0,0166 ha, 8.5.7. punkte – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos – 0,0276 ha.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-1095 (I t., b. l. 132–133) pakeistas minėto įsakymo 8.5.6. punktas, įrašant „0,0342 ha“, bei 8.5.7. punktas, įrašant „nėra“ (I t., b. l. 131). NŽT Palangos skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-267 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 25, Palanga kadastro duomenis: žemės sklypo plotas – 0,1499 ha; žemės naudmenų kiekybinės charakteristikos – vandenys – 0,0342 ha, nenaudojama žemė – 0,1157 ha, nusausinta žemė – 0,1157 ha; pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, gyvenamoji teritorija (indeksas G), vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (indeksas G1), galima papildoma komercinė veikla;

žemės sklypo vertė – 13 896 Lt; žemės sklypo architektūriniai-urbanistiniai apribojimai – pagal Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtiną Nemirsetos detalųjį planą; specialiosios žemės naudojimo sąlygos XVI – kurortų apsaugos zonos – 0,1499 ha; XX – požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos – 0,1499 ha; XXI – žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai – 0,0342 ha; XXIX – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos – 0,0480 ha;

žemės servitutai – servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 206, tarnaujantis daiktas), servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 207, tarnaujantis daiktas), servitutas, suteikiantis teisę inžinerinius tinklus eksploatuojančioms įmonėms naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (kodas 208, tarnaujantis daiktas).

Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126 punkte numatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietės paplūdimių įrangą), tverti tvoras, o 127.9 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, išskyrus miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų (didesnė kaip 3 hektarų užstatyta teritorija, kurioje atstumas tarp pastatų ne didesnis kaip 50 metrų; visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybė 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. (8.6)-D12-R-1306-21 (I t., b. l. 46) ir 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. (1.11)-D12-24 (I t., b. l. 45) informavo pareiškėją ir NŽT Palangos skyrių, kad: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, suplanuotu Nemirsetos detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, viduriu yra griovys GR1-5-1-4, kurio sunaikinti negalima; šį griovį draudžiama kanalizuoti, išardyti šlaitus, pažeisti griovio šlaituose įrengtas drenažo žiotis ir pralaidas, griovio priežiūros juostoje į abi puses (po 5 m) ir apsaugos zonoje statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, tverti tvoras, išleisti nuotekas, be leidimo grioviuose statyti pralaidas, lieptus ar kitus statinius; atsižvelgiant į tai, žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, statyba negalima.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apsaugos juosta sudaro didžiąją dalį nuosavybės teise atkurto žemės sklypo, todėl nuosavybės teise atkurto žemės sklypo nebus galima naudoti pagal jo paskirtį, t. y. individualiai statybai suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, neatitinka Nemirsetos detaliuoju planu šiam sklypui nustatyto gyvenamųjų pastatų režimo, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo bei pobūdžio – mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad Sprendimas Nr. 16S-166 priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punkto reikalavimą, nustatantį, kad gražinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais sklypais, turinčiais pagal parengtus detaliuosius planus jiems nustatytą teritorijos tvarkymo režimą. Tuo buvo pažeista teisė į tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą ir apribota galimybė naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas NŽT 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 16S-166 pripažino neteisėtu ir jį panaikino, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad NŽT 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 16S-172 nepagrįstai parinktas atlyginimo būdas pinigais už likusią nekilnojamojo turto dalį (0,1221 ha žemės), teismas atsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies normą pagal kurią, jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 24 straipsnio (specialios šio įstatymo taikymo nuostatos) 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Teismas nustatė, kad G. V. M. 1991 m. rugsėjo 26 d. prašyme (NT atkūrimo byla, l. 5) nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – nekilnojamojo turto išpirkimas (tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra); suteikiant valstybės vienkartines išmokas arba išduodant akcijas; įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo. Teismas pažymėjo, kad toks atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas Sprendimų Nr. 16S-166 ir Nr. 16S-172 priėmimo metu galusiame Atkūrimo įstatyme nebuvo numatytas. Teismas nenustatė byloje duomenų, kad G. V. M. būtų pateikęs prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis turėjo piniginių prievolių valstybei, atsiradusius po nekilnojamojo turto nusavinimo, ir nepatikslino prašyme nurodytos valios dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už valstybės išperkamą turtą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimu Nr. 16S-172 tinkamai parinktas atlyginimo būdas už likusią nekilnojamojo turto dalį (0,1221 ha žemės) t. y. atlyginimas pinigais.

Pagal ABTĮ 89 straipsnio 2 dalį, skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu Nr. 16S-166 atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,1499 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 ha (vertė 13 896 Lt) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, buvo numatyta, kad į likusią nekilnojamojo turto dalį nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Sprendimu Nr. 16S-172 atkurtos nuosavybės teisės į likusią nekilnojamojo turto dalį (0,1221 ha žemės), atlyginant pinigais už 0,1221 ha žemės 4 688,64 Lt.

Teismas nustatė, kad tai, jog Sprendimu Nr. 16S-166 buvo neatlygintinai nuosavybėn suteiktas naujas būtent 0,1499 ha dydžio žemės sklypas, lėmė, jog Sprendimu Nr. 16S-172 nuspręsta atlyginti būtent už likusią 0,1221 ha žemės. Konstatavęs, kad Sprendimas Nr. 16S-166 yra neteisėtas ir naikintinas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas panaikino ir Sprendimą Nr. 16S-172.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus: panaikinus Sprendimą Nr. 16S-166, įpareigoti Tarnybą atkuriant nuosavybės teises G. V. M. suteikti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, o panaikinus Sprendimą Nr. 16S-17- perduoti klausimą Tarnybai išspręsti iš esmės.

Nagrinėdamas šį pareiškėjo reikalavimą, teismas vadovavosi ABTĮ 88 straipsnio 2 ir 5 punktais ir pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sprendimai atkurti nuosavybės teises priimami atsižvelgiant į daugelį aplinkybių, pavyzdžiui, tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, į tai, ar yra laisvos neužstatytos žemės ir kt. Įstatymai nenumato, kad teismas galėtų nagrinėti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, todėl teismas negali įpareigoti šiuos prašymus nagrinėjančius subjektus priimti konkrečius sprendimus, taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo nuosavybės teisių atkūrimo klausimų perduoti šiems subjektams išspręsti iš esmės, kadangi tokią jų pareigą numato įstatymas. Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo atsakovą Nacionalinė žemės tarnybą nuosavybės teisės atkūrimo į G. V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvo A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,2720 ha dydžio sklypą, buvusioje (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 3, dabar (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampas, Palangoje, klausimą spręsti iš naujo.

Spręsdamas pareiškėjo prašymą atlyginti teismo išlaidas, teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatomis ir pažymėjo, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1 punktu patvirtinta 1 000 Lt MMA.

Pareiškėjas 2014 m. birželio 12 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 18) detalizavo, kad jam priteistinas išlaidas sudaro: 1) transporto išlaidos – 1 090,39 Lt; 2) žyminis mokestis – 100 Lt; 3) kopijavimo paslaugos – 207,04 Lt; 4) pašto paslaugos – 19 Lt; 5) advokato paslaugos – 5 000 Lt.

Byloje pateiktoje teismo išlaidų lentelėje (II t., b. l. 19) pareiškėjas transporto išlaidas detalizavo nurodydamas, kad 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. vasario 1 d., 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. vasario 14 d., 2014 m. vasario 28 d. nuvyko 480 km (pirmyn ir atgal) iš Kauno į Palangą pas advokatę dėl konsultacijų, atsakovo atsiųsto sprendimo, dokumentų pristatymo, papildomų dokumentų pristatymo, galutinio skundo tvirtinimo, patikslinto skundo tvirtinimo, t.y. iš viso 717,26 Lt transporto išlaidų (194,88 + 97,51 + 159,98 + 128,36 + 136,53). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė, kodėl pasirinko advokatą iš kitos vietovės, nenurodė, kodėl nebuvo galima jo konsultuoti ryšio priemonėmis, o dokumentus siųsti paštu. Todėl reikalavimą priteisti nurodytas transporto išlaidas teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas pateiktoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje transporto išlaidas taip pat detalizavo nurodydamas, kad 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. birželio 12 d. nuvyko 536 km (pirmyn ir atgal) iš Kauno per Palangą į teismo procesą teisme Klaipėdoje, patirdamas 373,13 Lt transporto išlaidų (154,84 + 150 + 68,29). Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. birželio 12 d. (I t., b. l. 109–111, 134–135; II t., b. l. 16–17) informacinių pažymų teismas nustatė, kad teismo posėdžiuose dalyvavo ir pareiškėjo advokatė, todėl priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas, vykdamas į teismo procesus, vyko per Palangą tam, kad kartu su juo galėtų į teismo procesą atvykti ir advokatė.

Pagal Rekomendacijų 3 punktą, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje; šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

Teismas pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo advokatės iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas, todėl minėtos transporto išlaidos mažintinos. Įvertinęs Lietuvos kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos interneto svetainėje www.lakd.lt pateikiamą atstumų lentelę, teismas nustatė, kad atstumas tarp Kauno ir Klaipėdos yra 215 km. Pareiškėjo byloje pateiktoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje nurodyta, kad pareiškėjo automobilio vidutinės kuro sąnaudos šiltuoju metų laiku yra 5,3 l kuro 100 km.

Iš byloje pateikto valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. C 623194 (II t., b. l.

21) teismas nustatė, kad pareiškėjas važinėja dyzeliniu automobiliu. Iš pareiškėjo pateiktų degalinių kvitų (I t., b. l. 104; II t., b. l.

20) teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. balandžio 24 d. už vieną litrą dyzelinio kuro mokėjo 4,40 Lt, 2014 m. gegužės 15 d. – 4,55 Lt, 2014 m. birželio 11 d. – 4,52 Lt. Atsižvelgęs į tai, teismas priteisė pareiškėjui 306,98 Lt ((5,3 l / 100 km x 215 km x 2 x 4,40 Lt) + (5,3 l / 100 km x 215 km x 2 x 4,55 Lt) + (5,3 l / 100 km x 215 km x 2 x 4,52 Lt)) transporto išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, jog sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Tai patvirtina Swedbank AB 2014 m. vasario 15 d. mokėjimo kvitas (I t., b. l. 13). Atsižvelgdamas į Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1, 2 dalis bei vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio mokėti iš viso nereikėjo, todėl pareiškėjo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis jam grąžintinas.

Pareiškėjas nurodė, kad 207,04 Lt (191,04 + 16) sudaro dokumentų kopijų spausdinimo išlaidos 2014 m. vasario 15 d. ir 2014 m. balandžio 24 d. bei 19 Lt (7,55 + 7,55 + 3,9) už 2014 m. vasario 15 d., 2014 m. gegužės 22 d. pašto išlaidas, iš viso 226,04 Lt. Nustatęs, kad šias pareiškėjo išlaidas patvirtina byloje pateikti UAB „Skaitmeninis amžius“, UAB „Viskas jūsų kontorai“ ir AB „Lietuvos paštas“ kvitai (I t., b. l. 104; II t., b. l. 20), išskyrus antrą 7,55 Lt mokėjimą AB Lietuvos paštui, teismas už šias išlaidas priteisė pareiškėjui 237,49 Lt (226,04 + 7,55 + 3,9).

Pareiškėjas pateiktoje bylinėjimosi išlaidų lentelėje nurodė, kad atstovavimo išlaidas sudaro teisinių paslaugų apmokėjimas pagal sutartį Nr. 9 – 2 000 Lt ir Nr. 6 – 3 000 Lt. Šiuos apmokėjimus patvirtina AB SEB banko vietinio mokėjimo 2014 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. gegužės 5 d. nurodymai (II t., b. l. 23–24). Advokatės Marijos Ulbienės 2014 m. birželio 12 d. pažymoje apie bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 22) nurodyta, kad 400 Lt atstovavimo išlaidų sudaro išlaidos už konsultacijas, 1 500 Lt – skundo paruošimas ir pateikimas teismui, 500 Lt – 2014 m. kovo 3 d. patikslinto skundo paruošimas ir pateikimas teismui, 500 Lt – 2014 m. gegužės 20 d. patikslinto skundo paruošimas ir pateikimas teismui, 2 100 Lt – atstovavimas teisminiame procese.

Teismas, atsižvelgdamas į LVAT formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei tai, kad Rekomendacijų 8 punkte nėra numatytos teisinės paslaugos – konsultacijos, patikslinto skundo rengimas, sprendė, jog atstovavimo išlaidas sudaro 2 900 Lt už skundo parengimą (Rekomendacijų 8.2 punktas) ir 2 100 Lt už atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.18 punktas). Byloje 2014 m. vasario 18 d. gautas pareiškėjo skundas (I t., b. l. 5–12), 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. gegužės 23 d. patikslinti skundai (I t., b. l. 79–81, 144–146), kurie priskirtini prie procesinių dokumentų, įvardytų Rekomendacijų 8.2 punkte, už kurio surašymą galimas priteisti maksimalus išlaidų atlyginimo dydis 3 000 litų (1 000 Lt MMA x 3 = 3 000 Lt). Teismas vertino, kad byla teisės aiškinimo ir taikymo požiūriu sudėtinga, tačiau ne itin specifinė, atstovas joje dalyvavo nuo pat pradžių, atsiliepimai į skundą nebuvo itin didelės apimties, todėl šiuo atveju teismas taikė koeficientą 2 ir, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.2 punktą, pareiškėjui už skundo surašymą priteisė 2 000 Lt (1 000 Lt MMA x 2).

Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d., 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. birželio 12 d. informacinių pažymų (I t., b. l. 109–111, 134–135; II t., b. l. 16–17) teismas nustatė, kad pareiškėjo advokatė Marija Ulbienė dalyvavo: 2014 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 10.07 val. iki 12.04 val., t. y. 1 val. 57 min.; 2014 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 09.53 val. iki 10:22 val., t. y. 29 min.; 2014 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 10.21 val. iki 11.15 val., t. y. 54 min. Taigi, iš viso advokatė teismo posėdžiuose pareiškėją atstovavo 3 val. 20 min. (1 val. 57 min. + 29 min. + 54 min.). Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl 450 Lt (3 val. x 0,15 x 1 000 Lt) išlaidų atlyginimo už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose yra pagrįsta bei tenkintina, o kita dalis, remiantis pirmiau nurodytais argumentais, atmestina kaip nepagrįsta.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 306,98 Lt transportų išlaidų, 237,49 Lt kopijavimo ir pašto paslaugų išlaidų, 2 000 Lt už skundo parengimą bei 450 Lt už atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 2 994,47 Lt; kitą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį laikė nepagrįsta ir jos netenkino.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde (II t., b. l. 46–50) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Apelianto nuomone, bylą nagrinėjęs teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus ir nurodytas aplinkybes, tai turėjo reikšmės priimant neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas pažymi, jog pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas, vienas iš teisinių pagrindų Tarnybai priimti sprendimą piliečiui dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto teritorijoje yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija.

Tarnyba negali lemti savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų dėl detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo, dėl laisvos (neužstatytos) žemės plotuose žemės sklypų formavimo. Sprendimu Nr.16S-166 perduotas neatlygintinai nuosavybėn naujas 0,1499 ha žemės sklypas individualiai statybai (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, buvo suformuotas ir kadastro duomenys patvirtinti vadovaujantis Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintu Nemirsetos detaliuoju planu, kurio sprendiniai yra galiojantys.

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 ir 38 punktuose nustatyta tvarka ir eiliškumu, 2007 m. birželio 28 d. posėdžio, įvykusio tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje, metu G. V. M. (mirusio) turto paveldėtoja B. E. M. pasirinko 0,1499 ha žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, pagal eilę. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliantas pabrėžia, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese, be Tarnybos, kuri priima galutinį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat dalyvauja kitos institucijos, priimančios reikšmingus tarpinius sprendimus, t. y. nesant vieno tarpinio sprendimo, negalės būti priimtas kitas.

Todėl yra neteisinga ir neobjektyvu teigti, jog šioje byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę Palangos mieste yra atsakinga tik Nacionalinė žemės tarnyba. Apelianto įsitikinimu, Palangos miesto savivaldybės administracijos pateikti raštai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neturėtų būti vertinami kaip galiojantys teritorijų planavimo dokumentai ir aukštesnės galios administraciniai aktai. Palangos miesto savivaldybės administracija, vykdydama jai teisės aktais priskirtą teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo funkciją, turėjo spręsti klausimą dėl Nemirsetos detaliojo plano, kuriuo vadovaujantis buvo suprojektuotas ginčijamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, sprendinių galiojimo.

Pareiškėjas A. R. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (II t., b. l. 58–64) nurodo, kad teismo sprendimas priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylą, pagrįstas įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovas nepagrįstai kaltina Palangos miesto savivaldybės administraciją pateikus netinkamus duomenis, dėl kurių neva buvo priimti neteisėti administraciniai sprendimai. Taip atsakovas iš esmės pripažįsta, kad jo priimti Sprendimai Nr. 16S-166, Nr. 16S-172 yra neteisėti dėl to, kad statyba sklype (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, individuali statyba negalima. Palangos miesto savivaldybės administracija laiku, t. y. iki mintų administracinių aktų priėmimo, pateikė informaciją, kad numatomame skirti sklype negalima individuali statyba. Atsakovas užuot patikslinęs gautą informaciją dėl skiriamo sklypo naudojimo paskirties, t. y. kad sklype negalima jokia individuali statyba, atliko neteisėtus veiksmus – parengė ir priėmė administracinius aktus, kurie sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. pažeidė jo teisę į teisingą nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą teismo sprendimą, nors apeliaciniame skunde dėstomi argumentai tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas Sprendimas Nr. 16S-166.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas nagrinėjamą ginčą iškėlė, nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 16S-166, kuriuo G. V. M. (mirusiojo vardu) atkurtos nuosavybės į 0,1499 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybės 0,1499 ha žemėse sklypą (duomenys neskelbtini) g.25, Palangoje, ir nurodant, kad į likusią žemės dalį (0,1221 ha) nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 16S-172, kuriuo G. V. M. (mirusiojo vardu) už 0,1221 ha nuspręsta atlyginti pinigais (4688,64 Lt).

Įstatymų leidėjas sureglamentavo kaip turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kai miršta pilietis, kuris turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir iki įstatymu nustatyto termino buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Minėtos Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos suteikia mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įpėdiniams (šiuo atveju pareiškėjams) teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese tomis pačiomis teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, kuris iki įstatymu nustatyto termino padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į atitinkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. R. dalyvauja nuosavybės teisių į A. M. nekilnojamąjį turtą (0,2720 ha žemės Palangoje) procese nuo 2011 metų pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos A. M. žemę (0,2720 ha) Palangoje (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) g. 3) 1991 m. rugsėjo 26 d. padavė G. V. M. Jam (duomenys neskelbtini) mirus, jo teisių perėmėja tapo sutuoktinė B. E. M., o jai (duomenys neskelbtini) mirus, jos turto paveldėtoju ir turtinių teisių perėmėju tapo A. R. Taigi pareiškėjas yra tinkamas subjektas siekti, kad nuosavybės teisės į A. M. priklausiusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas panaikino Tarnybos Sprendimus Nr. 16S-166, Nr. 16S-172, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai sprendžiant dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemėse sklypą yra saistomi savivaldybių parengtų teritorijų padavimo dokumentų. Atsakovas teigia, kad už likusią A. M. turėtos nuosavybės (0,2720 ha žemės) dalį, į kurią nuosavybės teisės neatkurtos Sprendimu Nr. 16S-166 (0,1499 ha), atlyginimo būdas pinigais (už 0,1221 ha) parinkąs pagrįstai ir teisingai.

Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis. Ginčui aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numatė tris nuosavybės teisių atkūrimo būdus: grąžinant turėtoje vietoje laisvą (neužstatytą) žemę (1 p.); perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), bet ne didesnį kaip 0,2 ha ar 0,3 ha (išvardytuose miestuose) (2 p.); perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė (3 p.).

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Nagrinėjam ginčui aktualus Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, kuris buvo taikytas Tarnybai priimant Sprendimą Nr. 16S-166 perduoti neatlygintinai nuosavybės 0,1499 ha žemėse sklypą (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad atsakovas atkūrė G. V. M. nuosavybės teises į tos rūšies nekilnojamąjį turtą, kurį iki nacionalizacijos valdė A. M. – žemę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimu Nr. 16S-166 atkuriant G. V. M. nuosavybės teises į žemę perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,1499 ha žemėse sklypas (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, dėl atitinkamų jo savybių (per visą sklypą įžambiai eina melioracijos griovys, perskiriantys sklypą į dvi dalis; nustatytose apsaugos juostose pagal Specialiąsias žemės ir miškų naudojimo sąlygas individuali statyba negalima) faktiškai neatitinka Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nuosavybė teisių atkūrimo būdo esmės ir jo paskirties. Todėl panaikino Sprendimą Nr. 16S-166.

Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas apibrėžia, kad šio įstatymo prasme naujas žemės sklypas mieste – naujas žemės sklypas, skiriamas individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms mieste.

Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą šiuo nuosavybės teisių atkūrimo būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujas Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtas arba neįrengtą žemės sklypas, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). <....>. Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, <...>, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytąją eilę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, be kita ko, pažymėjo, kad teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį Nacionalinė žemės tarnyba pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo. Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia Nacionalinės žemės tarnybos teisės, esant tam tikroms (inter alia naujai paaiškėjusioms, žemės sklypo statuso nustatymui svarbioms) aplinkybėms, pagal Tvarkos 1061 punktą (iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusios redakcijos Tvarkos 106 punktą) pakartotinai kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo).

Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas Tarnyba sprendimus perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai atsižvelgdama į teritorijos planavimų dokumentus, kurių rengimas priskirtas savivaldybių administracijos kompetencijai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės aktai numato, kad pilietis gali atsisakyti siūlomo žemės sklypo (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 38 p.) ar perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 20 gavęs iš atsakovo sprendimo projektą perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1499 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atidėti sprendimo priėmimą kol paaiškės Palangos miesto savivaldybės pozicija dėl per sklypą einančio melioracijos griovio. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydamas paaiškinti, ar melioracijos griovys bus panaikintas, o jei, ne, ar sklype bus galima vykdyti statybos darbus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės meras 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. (8.6)-D12-R-1306-21 informavo pareiškėją ir NŽT Palangos skyrių, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, suplanuoto Nemirsetos detaliuoju planu, viduriu einančio griovio GR1-5-1-4 sunaikinti negalima; šį griovį draudžiama kanalizuoti, išardyti šlaitus, pažeisti griovio šlaituose įrengtas drenažo žiotis ir pralaidas, griovio priežiūros juostoje į abi puses (po 5 m) ir apsaugos zonoje statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus, tverti tvoras, išleisti nuotekas, be leidimo grioviuose statyti pralaidas, lieptus ar kitus statinius; atsižvelgiant į tai, žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, statyba negalima.

Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio šio rašto matyti, kad atsakovas jį gavo 2013 m. spalio 15 d. Be to, šiame rašte Palangos miesto savivaldybės meras nurodė, kad savivaldybės administracija nagrinėja dėl Nemirsetos detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo galimybių teritorijose, kuriose sklypai individualiai statybai patenka į tankiai sumelioruotos žemės teritoriją. Gavęs šį raštą, pareiškėjas 2013 m. spalio 20 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atidėti sprendimo priėmimą kol paaiškės savivaldybės pozicija.

Iš minėtų pareiškėjo raštų turinio matyti, kad pareiškėjas informavo atsakovą, jog jis nenori sklypo, kuriame individuali statyba negalima. Atsakovas į šį pareiškėjo prašymą neatsižvelgė ir 2013 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr.16S-166 perduoti minėtą žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn. Palangos miesto savivaldybės meras, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, statyba negalima, 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. (1.11)-D12-24 pasiūlė Tarnybai nesiūlyti šio sklypo piliečiams perdavimui nuosavybėn neatlygintinai.

Iš minėtų bylos duomenų matyti, kad institucija, kuri pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą rengia teritorijos planavimo dokumentus, pagal kuriuos Tarnyba, atkurdama nuosavybės teises į miesto žemę, gali perduoti piliečiui neatlygintinai nuosavybėm naują žemės sklypą individualiai statybai, pripažino, jog Nemirsetos detaliojo plano sprendiniai sklypo (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje, atžvilgiu (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) yra ydingi ir neatitinka faktinės sklypo padėties.

Atsakovas byloje akcentavo aplinkybę, kad B. E. M. 2007 m. birželio 28 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje posėdžio metu pasirinko 1,1499 ha žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) g. 25, Palangoje. Pareiškėjas šioje byloje, be kita ko, kėlė suklaidinimo klausimą tuo aspektu, kad siūlant sklypus nebuvo pateikti minėto sklypo duomenys, kurie paaiškėjo vėliau ir dėl kurių individuali statyba negalima. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie 2007 m. birželio 28 d. posėdį, taip pat nėra kitų duomenų, kad garbaus amžiaus nuosavybės teisių perėmėjai B. E. M. 2007 m. birželio 28 d. posėdyje buvo suteikta išsami informacija apie sklypo (duomenys neskelbtini) g.25, Palangoje, charakteristikas, kurios galėjo nulemti jos apsisprendimą pasirinkti sklypą. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų nustatyta, kad Tarnyba 2013 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-2069 pareiškėjui, be kita ko, nurodė, kad 2007 m. birželio 28 d. posėdyje minėtą sklypą B. E. M. parinko Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyrius.

Teisės aktai numato piliečio, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, laisvai pareikšti savo valią dėl sklypo pasirinkimo teisės aktų nustatyta tvarka. Šios taisyklės galioja ir mirusio pretendento teisių perėmėjui. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos V skyriuje, kuris detalizuoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygų ir tvarkos, 38 punkte, be kita ko, nustatyta, kad piliečiui atsisakius siūlomo žemės sklypo, šis sklypas siūlomas kitam piliečiui pagal patvirtintą eilę. Atsisakius siūlomo žemės sklypo, piliečiui išlieka pirmumo teisė ne daugiau kaip 2 kartus rinktis žemės sklypą kitoje detaliajame plane numatytoje vietoje. Pilietis, kuris iš viso 3 kartus atsisako siūlomo žemės sklypo, įrašomas į eilę paskutiniuoju. Siūlomo žemės sklypo atsisakymas pateikiamas raštu išdėstant motyvus. Šis teisinis reguliavimas galiojo 2007 metais, galioja ir šiuo metu. Esant minėtų byloje nustatytų aplinkybių visumai pareiškėjo argumentai dėl B. E. M. suklaidinimo pasirenkant sklypą individualiai statybai, kurį per visą jo ilgį įžambiai kerta melioracijos griovys, nepaneigti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinę įrodymų visumą, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, priėjo prie pagrįstų, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančių išvadų, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai, kuriame individuali statyba faktiškai negalima, neatitinka Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto esmės ir paskirties, taip pat pažeidžia piliečio (jo turtinių teisių perėmėjo) teisę į teisingą nuosavybės teisių atkūrimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 16S-166, taip pat su juo susijusį 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 16S-172, nes nuo to, kokio ploto sklypas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn, priklauso už kokią žemės dalį turi būti atlyginta pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą spręsti G. V. M. (mirusiojo vardu) nuosavybės teisių atkūrimo klausimą iš naujo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis