eAS-955-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-955-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02649-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Panbaltic solutions, UAB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panbaltic solutions, UAB skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Panbaltic solutions, UAB (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gegužės 12 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nurodymą Nr. (11.48)FR0706-2176.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Panbaltic solutions, UAB skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį grąžinti Panbaltic solutions, UAB.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-2239-2012, nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnis nustato, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą.

Šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi, aiškinant MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Prašomu panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (11.48)FR0706-2176 pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2015 m. balandžio 17 d. 9.00 val. tikrinimui pateikti dokumentus už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki nurodymo įvykdymo dienos: Panbaltic solutions, UAB veiklos sutartis, sąskaitas faktūras su jas lydinčiais dokumentais, pardavimų ir pirkimų suvestines bei kt. Teismo nuomone, toks Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus nurodymas kokių nors materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Šis nurodymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimą), kuris objektyviai jokios įtakos Panbaltic solutions, UAB teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis. Taigi mokesčių administratoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nurodymo Nr. (11.48)FR0706-2176 teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.).

Tokios pat pozicijos, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-630-438/2015). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo.

Būtent nagrinėdamas tokį ginčą, teismas įvertins ir tarpinius (procedūrinius) sprendimus bei jais padarytų pažeidimų įtaką galutinio procedūros sprendimo teisėtumui. Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Kadangi Panbaltic solutions, UAB reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, jo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas Panbaltic solutions, UAB atskiruoju skundu prašo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nurodymo Nr. (11.48) FR0706-2176 vykdymą iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas ir priimtas neskundžiamas teismo sprendimas (nutartis) dėl jo; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mokesčių administratoriaus nurodymas, kuriuo reikalaujama pateikti visus įmonės per pusę metų parengtus, pasirašytus, sudarytus dokumentus, raštus, sutartis, pažymas ir pan., neatsižvelgiant į tai, kas yra ketinama tikrinti, yra visiškai nepagrįstas ir nepagrįstai apsunkinantis mokesčių mokėtojo padėtį bei prieštarauja MAĮ 32 straipsnio nuostatoms.

2. Skundžiamas mokesčių administratoriaus nurodymas sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pareiškėjui, t. y. sutrikdo tiesioginį įmonės darbą bei sukelia neigiamą reakciją ir nežinojimo būseną, nes pareiškėjas nėra tinkamai informuojamas apie tai, kokiu pagrindu yra atliekami mokesčių administratoriaus patikrinimai, bei gali pareikalauti tam tikrų papildomų išlaidų. Šiuo atveju yra netikslinga laukti, kol mokesčių administratorius priims tam tikrą sprendimą (galutinį), kurį pareiškėjas vis tiek turėtų apskųsti kompetentingam teismui, tačiau jau atsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pasisakant dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nurodymą Nr. (11.48)FR0706-2176, pažymėtina, kad šiuo dokumentu (nurodymu) mokesčių mokėtojas (pareiškėjas) buvo įpareigotas iki 2015 m. balandžio 17 d. 9.00 val. tikrinimui pateikti nurodyme išvardytus dokumentus už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki nurodymo įvykdymo dienos.

Remiantis aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011, 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir kt.).

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas atvejis, kai pareiškėjas prašė panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui pateikti dokumentus, konstatuota, kad „Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas nurodymas nėra galutinis mokesčių administratoriaus sprendimas atitinkamu klausimu ir nelemia pareiškėjo materialinių teisių bei pareigų. Šis nurodymas yra tik tarpinis dokumentas. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes gali sukelti galutiniai mokesčių administratoriaus sprendimai, bet ne tarpiniai dokumentai. Todėl pareiškėjo skundžiamo nurodymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks nurodymas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdamas su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu (nurodymu), pareiškėjas nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas jo išdavoje priimtus galutinius sprendimus.“.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjo skundą dėl mokesčių administratoriaus nurodymo pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus 2015 m. balandžio 13 d. nurodymo Nr. (11.48) FR0706-2176 vykdymą (ABTĮ 71 str.), tačiau šis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar netaikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai skundas byloje jau yra priimtas ir teisme pradedama nagrinėti administracinė byla. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat teigiama, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo spręstinas tik priėmus skundą, todėl nagrinėjamu atveju atsisakius priimti pareiškėjo skundą spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-174/2015).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Panbaltic solutions, UAB atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius