Legislator Case Law & Legislation
2K-123-697/2015 AI generated

2K-123-697/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2K-123-697/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio S. P. baudžiamojoje byloje.

Legislator headnote

AI generated

2K-123-697/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: liepos 11 d. nuosprendžio S. P. baudžiamojoje byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-123-697/2015

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00517-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.10.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

atleisto nuo bausmės dėl ligos S. P. gynėjui advokatui Romaldui Briliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžio S. P. baudžiamojoje byloje.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu S. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendis pakeistas: S. P., Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį penkerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose, nuo paskirtos bausmės dėl ligos atleistas (BK 76 straipsnio 1 dalis). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteista S. S., tačiau dėl jos kasacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, prokuroro A. Kazakovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, atleisto nuo bausmės dėl ligos S. P. gynėjo advokato R. Briliaus, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. P. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytą laiką iki 2010 m. birželio 10 d. 13.15 val. bute Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti arba kitaip platinti, laikė psichotropines ir narkotines medžiagas – 9,612 g amfetamino ir 0,037 g heroino, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 10 d., apie 13.15 val., tame bute S. S. už 100 litų neteisėtai pardavė 1,773 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, o likusią dalį – 7,839 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,037 g narkotinės medžiagos heroino, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti arba kitaip platinti, laikė iki 2010 m. birželio 10 d. 16.30 val., kol kratos tame bute metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras K. Šikšnys prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras nurodo, kad kasacinėje jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog sunkios nepagydomos ligos kriterijų nustatymas yra medicinos, o ne teisės klausimas. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pagal BK 76 straipsnio 1 dalį gali būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos esant šioje dalyje nurodytų sąlygų visumai: nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir dėl šios ligos jam būtų per sunku atlikti bausmę, teismai vertina medicininį (sunkios nepagydomos ligos) ir nuteistojo galimybės, atsižvelgiant į nustatytos ligos pobūdį ir bausmės atlikimo sąlygas, atlikti paskirtąją bausmę kriterijus. Nuteistojo liga turi būti konstatuota ir patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma arba ekspertų komisijos išvada ir įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Atleisdamas nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra negalimas. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio.

Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl BK 76 straipsnio 1 dalies taikymo, iš esmės atsižvelgė į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertų komisijos 2014 m. balandžio 29 d. surašyto ekspertizės akto Nr. EKG 42(118)14 (01) išvadas, kad S. P. sveikatos būklė dėl ligų atitinka Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma liga, sveikatos būklės patikrinimo aprašo priedą, patvirtintą 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 ir kad dėl diagnozuotų ligų atlikti bausmę laisvės atėmimo vietoje būtų per sunku. Tačiau šis teismas neįvertino, kad teismo eksperto išvada yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, tinkamam BK 76 straipsnio 1 dalies taikymui esminės reikšmės turi duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Taigi teismas, darydamas išvadą apie terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo galimumą, turi disponuoti atitinkamais duomenimis iš bausmės atlikimo vietų medicinos įstaigų ir (ar) administracijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2011, 2K-264/2013, 2K-221/2014).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo klausimu, apsiribojo teismo medicinos ekspertų išvadomis, tačiau nepatikrino jų patikimumo, nesiėmė priemonių išreikalauti iš bausmės atlikimo vietų medicinos įstaigų duomenis apie tai, ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos medicinos įstaigos ir administracija turi visas būtinas sąlygas bei priemones suteikti nuteistajam S. P. pagal jo ligas būtiną priežiūrą ir medicininį aptarnavimą, o neturėdama tokių duomenų, negalėjo teisingai išspręsti baudžiamosios bylos, teisiškai įvertinti nuteistojo S. P. galimumo atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Taigi akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino, t. y. neištyrė ir neįvertino BK 76 straipsnio nuostatų taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo, taip pat ir bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisykles, padarė nemotyvuotas ir neteisingas išvadas dėl BK 76 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam S. P. galimumo. Šis įrodinėjimo tvarkos pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį (BK 76 straipsnio 1 dalis). Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kad liga yra įtraukta į sunkių nepagydomų ligų, dėl kurių bausmę atlikti būtų per sunku, sąrašą. Be to, taikant BK 76 straipsnį ir atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, būtina nustatyti, kad bausmės atlikimas dėl nuteistojo ligos pobūdžio yra per sunkus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vienos iš atleidimo nuo bausmės sąlygų – dėl sunkios nepagydomos ligos bausmę atlikti yra per sunku – konstatavimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgęs į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat bausmės atlikimo įtaką sunkios nepagydomos ligos dinamikai, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, ir galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytas sąlygas (įrodymais), o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, teismas padaro vertindamas visus įrodymus bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada apie tai, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra labai svarbus duomenų šaltinis, kuriuo remdamasis jis šį klausimą sprendžia, tačiau ne vienintelis. Teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai – ar nusikaltimo padarymo metu ar vėliau. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-524/2013).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis S. P. ir jo gynėjas nurodė, jog nuteistojo sveikatos būklė iš esmės atitinka sunkių nepagydomų ligų kriterijus, dėl to yra pagrindas skirti teismo medicinos ekspertizę ir spręsti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės.

Teismas, siekdamas patikrinti nuteistojo ir jo gynėjo nurodytas aplinkybes apie nuteistojo sveikatos būklę ir galimybę atlikti laisvės atėmimo bausmę, 2013 m. birželio 27 d. paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Įvertinęs ekspertų komisijos ekspertizės akte Nr. EKG 42(118)/14 (01) pateiktas išvadas, atsižvelgęs į ligų pobūdį, į tai, kad S. P. teistas vieną kartą, nusikalto teistumui išnykus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik ketveri metai, per kuriuos jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, ir į tai, kad jis susirgo sunkiomis nepagydomomis ligomis iki nuosprendžio priėmimo, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad yra objektyvus pagrindas S. P. atleisti nuo bausmės dėl ligos, vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi.

Taigi iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas vertino vien tik ekspertizės akte pateiktas išvadas, kuriomis nustatomas medicininis sunkios nepagydomos ligos kriterijus. Tačiau teismas turėjo pateikti išvadą ir dėl būtinos atleidimo nuo bausmės sąlygos, kad dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bausmę atlikti būtų per sunku. Tam teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, turėjo vertinti visus bylos duomenis apie sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, poveikį kitiems nuteistiesiems, kartu kalintiems įkalinimo įstaigoje, bei galimą poveikį šių asmenų sveikatai. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Kaip matyti iš bylos dokumentų turinio, teismo posėdžio metu prokuroro pareikšto prašymo iškviesti ir apklausti ekspertą, atlikusį teismo medicinos ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas netenkino. Šis teismas taip pat netyrė ir nevertino bylos duomenų apie tai, kad S. P. dirba.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nes jame išdėstyti motyvai neišsamūs, išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos įrodymų ir aplinkybių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), galėjusių turėti reikšmės teisingo sprendimo priėmimui (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Gintaras Goda

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis