A-1735-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1735-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02312-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT), 145 863,25 Lt turtinę ir neturtinę žalą atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 1,75 ha bei kuriame yra ir apie 0,05 ha tvenkinys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-131/2013 panaikino visus administracinius aktus, kuriais vadovaujantis pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas turto valdymo laikotarpiu turtui pagerinti investavo lėšų, o netekęs šio turto dėl valstybės pareigūnų kaltės, atliekant jiems pavestas funkcijas (tai konstatuota administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, patyrė turtinę ir neturtinę žalą: atkurdamas apleistą tvenkinį, įrengė vandens pralaidas, rekonstravo kelią, apie tvenkinį supylė pylimus, kirto krūmus tvenkinio pakrantėse ir pačiame tvenkinyje, perstumdė ekskavatoriumi ir buldozeriu gruntą, atliko kitus smulkius tvenkinio rekonstrukcijos darbus – pagal sudarytą atliktų darbų lokalinę sąmatą šių darbų vertė yra 45 863,25 Lt. Kadangi nuo darbų atlikimo praėjo daug laiko (darbai buvo atitekami 2004–2006 metais), dokumentų nėra išsaugojęs. Dėl valstybės pareigūnų neteisėtų (kaip konstatuota minėtuose administracinių teismų sprendimuose) veiksmų neteko ne tik turto, bet ir pasitikėjimo pačia valstybe, kuri neužtikrina tinkamo ir teisėto turtinių teisių įgyvendinimo, civilinių santykių, susijusių su turto netrukdomu valdymu ir disponavimu, stabilumo. Tvarkydamas turtą, kurio neteko ne dėl savo kaltės, siejo jo panaudojimą su galimybe senatvėje turėti poilsio vietą, o jo gyvenimo siekis ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių liko neįgyvendinamas. Dėl valstybės pareigūnų kaltės patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 100 000 Lt.

Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaudama atsakovą Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį.

Atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises pareiškėjui buvo pažeista nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) (2001 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-639 redakcija) 16 straipsnio 7 dalis, reglamentavusi nuosavybės teisių atkūrimą valstybiniuose parkuose, išskyrus Nemuno deltos regioninį parką, ir valstybiniuose draustiniuose, teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą yra nusipirkęs iš kito asmens, jis pats pasirinko atkūrimo būdą ir vietą, todėl turėjo galimybę susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo valstybės saugomoje teritorijoje tvarka ir elgdamasis sąžiningai bei protingai galėjo numatyti ir tokiu būdu išvengti neigiamų pasekmių, kylančių dėl neteisėto nuosavybės teisių valstybės saugomoje teritorijoje atkūrimo. Pareiškėjas teismui nepateikė darbų atlikimą įrodančių dokumentų. Pareiškėjas atsiradusius nuostolius kildina iš buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atliktų funkcijų, nors nenurodo, ką būtent ši institucija pareiškėjo atžvilgiu neteisėto atliko, t. y. nenurodo valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Dėl neturtinės žalos atsakovas teigė, kad pareiškėjo teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises išlieka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisė pareiškėjui 10 358,40 LT (3 000 Eur) neturtinę žalą atlyginti, likusią skundo dalį atmetė.

Vadovaudamasis į bylą pateikta medžiaga, teismas darė išvadą, kad, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises, buvo nesilaikyta Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies ir 9 dalies 9 punkto reikalavimų, todėl aktualūs valdžios institucijų aktai (jų dalys) teismo buvo panaikinti.

Spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo patirtos turtinės žalos atlyginimo, teismas akcentavo, kad šiuo atveju yra konstatuoti valdžios institucijos neteisėti veiksmai (aktai) pareiškėjo atžvilgiu, nes nuosavybės teisė jam atkurta neteisėtai, tačiau taip pat pažymėjo, jog civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti yra būtini keli elementai ir tik jų visuma patvirtina teisę į žalos atlyginimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 – 6.248 ir 6.271 straipsniais, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp neteisėto akto ir kilusių pasekmių, o būtent – pareiškėjo patirtų išlaidų, tvarkant sklypą. Dėl šios priežasties teismas nevertino nei lokalinės sąmatos, nei liudytojų parodymų apie pareiškėjo patirtas išlaidas, nenustatinėjo realios patirtų išlaidų sumos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atliko sklype tvarkymo darbus, remontavo vidinį kelią, pylimus, užtvankas, tvarkė tvenkinį, jo įrenginius, pratekėjimus, šie darbai buvo palyginus didelio masto, pareiškėjas dėl to patyrė didelių išlaidų, tačiau, teismo vertinimu, šias išlaidas pareiškėjas patyrė savo rizika, nesirūpindamas įteisinti saugomoje teritorijoje atliekamų statybos ir rekonstrukcijos darbų pagal galiojusias teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas konstatavo, kad šios išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su valdžios institucijų neteisėtais aktais – teismas konstatavo, kad nuosavybės teisė pareiškėjui buvo atkurta tik teisėtai veiklai vykdyti.

Dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo teismas pirmiausia akcentavo, kad vienu iš įstatymuose nurodytų būdų pareiškėjui turės būti kompensuota už jo turimą teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tai, teismo manymu, mažina pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualiais teismų sprendimais panaikinti kaip neteisėti aktai, kuriais pareiškėjui atkurta nuosavybės teisė, todėl neturtinės žalos padarymo faktas nereikalauja įrodinėjimo – šiuo atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas ir pareiškėjas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.

Vadovaudamasis CK 6.250 bei 6.282 straipsniais, teismas nurodė, kad neturtinės žalos kompensavimas teismo turi būti priteisiamas už neturtinio pobūdžio praradimus ir atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Šiuo atveju teismas darė išvadą, kad pareiškėjo didelis neatsargumas negali būti konstatuojamas, bei sprendė, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes jis dvasiškai išgyveno dėl to, kad jo tvarkytas žemės sklypas, dėl kurio naudojimo ateityje jis turėjo planų, buvo iš jo paimtas. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateikiamus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 10 358,40 LT (3000 Eur) suma.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Nacionalinės žemės tarnybos, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nemotyvavo, kodėl pareiškėjui turi būti priteisiama 10 358,40 LT (3000 Eur) dydžio suma atlyginti neturtinę žalą, neatsižvelgė į paties pareiškėjo neatsargumą, nenurodė konkrečių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, kokios teisės normos buvo pažeistos. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas į bylą nepateikę jokių duomenų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas T. N. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą teigia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti.

Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jo patirta neturtinė žala yra įrodyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos institucijų veiksmų, atkuriant jam 2005 m. nuosavybės teises į 1,75 ha žemės sklypą Šilalės rajone, Vaitkaičių I kaime.

Apeliacinės instancijos teisme ginčijama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista atlyginti 3000 Eur neturtinės žalos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2005 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus: į minėtą sklypą ir į 2.53 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2012 -2013 m. teismų sprendimais nuosavybės teisės pareiškėjui į šiuos žemės sklypus buvo panaikintos.

Valstybinės valdžios institucijų veikla, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, Viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme, priskirtina viešojo administravimo veiklai (Viešojo administravimo įstatymo 1str.; 2 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį „Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka."

Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį „Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.“ O pagal to paties straipsnio 4 dalį, „valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (Institucijų) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“

Kolegijos nuomone, paminėtų sąlygų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatymas – „nereikalavimas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės buvimo“ ir „neveikimas taip, kaip pagal įstatymus atitinkamos valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“, yra taikytinas ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, kai neturtinė žala padaroma neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.

Įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. ir 2012 m. birželio 29 d. sprendimais yra konstatuota, kad pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) buvo pažeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies reikalavimai, t. y., konstatuota, kad pareiškėjui negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs bei savo veikla įtakojęs būtent tokio pobūdžio sprendimų priėmimą, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 11 punktuose nustatyta, kad „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; <...> 11) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius“.

Apibendrinus minėtas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad valstybinės valdžios institucijos, kurių teisių perėmėju yra Nacionalinė žemės tarnyba, atkurdamos pareiškėjui nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė nepagrįstus ir neteisingus sprendimus, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Toks šių institucijų elgesys įrodo, kad jos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aiškindama išvardintų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui aptartais atsakovo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti kompensuota pinigais.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas dėl atsakovo veiklos, neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, po 7 metų neteko nuosavybės teisių į žemės sklypus bei turi iš naujo pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

Tuo buvo pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės apsaugos principas, užtikrinantis žmogaus prigimtinę teisę - teisėtai įgyti ir turėti nuosavybę (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d.; 1994 m. birželio 15 d.; 2002 m. gegužės 27 d. nutarimai ir kt.). Šios teisės netekimas, kolegijos nuomone yra susijęs su ženkliais asmens dvasiniais išgyvenimais bei sukrėtimais, o atsižvelgiant į pažeidimo trukmę – 7 metus, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo įvertintu neturtinės žalos dydžiu – 3000 Eur.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad atsakovo nurodyti apeliaciniame skunde argumentai, jog pareiškėjas netinkamai naudojosi žemės sklypais, trukdė kitiems asmenims įgyvendinti jų teises ir pan., yra susiję su galimai netinkamu asmeniui priklausančio turto disponavimu ir naudojimusi, t. y., susiję su kitais teisiniais santykiais, kurie neįtakoja byloje nagrinėjamų teisinių santykių.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Romanas Klišauskas

Dainus Raižys