A-1619-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1619-624-2015

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-01387-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant vertėjui V. K. (V. K.),

pareiškėjai V. O. (V. O.),

pareiškėjos atstovui advokatui Povilui Eigminui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės V. O. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) pilietės V. O. (V. O.) administracinėje byloje dėl sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – Užsieniečių registracijos centras) su 2014 m. gruodžio 5 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietės V. O. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. kovo 16 d.

Nurodė, kad užsienietė buvo sulaikyta 2014 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1 policijos komisariato pareigūnų kaip asmenį, neteisėtai esančią Lietuvos Respublikoje, neturinčią asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad prašymą dėl prieglobsčio užsienietė pateikė tik pradėjus jos išsiuntimo į kilmės šalį procedūrą. Ji, nesulaukusi galutinio sprendimo Vokietijoje, išvyko iš Vokietijos. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs užsienietės prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl sulaikymo, 2014 m. rugsėjo 12 d. jos prašymo netenkino bei paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.

Pareiškėjos atstovas advokatas P. Vinkleris nurodė, kad pareiškėja negali būti sulaikyta, nes jai suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje, užsienietė atvykusi į Lietuvą iki sulaikymo turėjo gyvenamąją vietą, turi draugą, pas kurį galėtų gyventi. Užsienietės kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), todėl užsienietės prašymas dėl prieglobsčio galimai pagrįstas. Užsienietės tapatybė nustatyta, nėra duomenų apie tai, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra pagrindo jos prašymą suteikti prieglobstį vertinti kaip piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra, todėl prašė panaikinti teismo sprendimą sulaikyti užsienietę arba taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietei V. O., gim. (duomenys neskelbtini), paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. kovo 16 d.

Teismas sprendimą priėmė nustatęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. gruodžio 16 d. sulaikyta (duomenys neskelbtini) pilietė V. O., tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje ji yra neteisėtai. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2014 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-164 nusprendė nenagrinėti užsienietės prašymo dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, kadangi manytina, kad už jos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už užsienietės prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, suteikti užsienietei laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti jai užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Migracijos departamentas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (15/6-7) 15PR-306 nusprendė nagrinėti V. O. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, pratęsti užsienietės laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą ir dėl to negali būti sulaikyta tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, tačiau byloje nustatyti kiti užsienietės sulaikymo pagrindai. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi.

Iš užsienietės asmens byloje esančių dokumentų nustatė, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje buvo sulaikyta 2014 m. birželio 14 d., iš Užsieniečio apklausos lapo matė, kad užsienietė iš savo kilmės šalies išvyko 2010 m. rugsėjo 28 d., buvo nuvykusi į Italiją ir Vokietiją, 2014 m. sausio 14 d. atvyko į Lietuvos Respubliką pas draugą. Nustatyta, kad užsienietė nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki jos sulaikymo 2014 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, būdama sulaikyta dėl prieglobsčio kreipėsi tik tada, kai iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas raštas, patvirtinantis užsienietės asmenybę, bei sutikimas, kad užsienietė būtų grąžinta į kilmės šalį.

Iš asmens byloje esančių dokumentų nustatyta, kad užsienietei Vokietijoje buvo išduotas dokumentas dėl išsiuntimo sustabdymo, tačiau užsienietė iš Vokietijos išvyko nelaukdama kompetentingų institucijų galutinio sprendimo. Teismas darė išvadą, kad užsienietė siekia išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį, todėl, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis ir tokiu būdu trukdyti priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje bei gali pasislėpti, trukdydama vykdyti Migracijos departamento sprendimą.

Nustačius, kad yra užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje, sulaikymo terminas pratęstas.

III. V. O. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinka su teismo pozicija, jog turėdama galimybę laisvai judėti, užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu trukdyti priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje bei gali pasislėpti. Sprendžiant, ar yra pakankamai pagrindo sulaikyti užsienietę, turėjo būti vertinama ne tik tai, kad ji yra išvykusi iš Vokietijos, bet ir visetas aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl užsienietės esamos padėties ir ketinimų. Teismas nenagrinėjo to, kad užsienietė turi socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje gyvendama šalyje, ji ėmė suprasti jos kultūrą, integruotis čia. Pažymi, kad nuo pat sulaikymo ji pateikė teisingą ir išsamią informaciją apie save. Išdėstytos objektyvios aplinkybės, pagalba ir bendradarbiavimas su prieglobsčio prašymą nagrinėjančiomis institucijomis bei pareigūnais patvirtina, kad užsienietė neketina trukdyti sprendimo priėmimui ar pasislėpti.

Pažymi, jog teismas nenagrinėjo klausimo dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo. Vadovaujasi Įstatymo 115 straipsniu, teigia, kad sulaikymas yra ultima ratio priemonė. Laiko, kad užsienietės sulaikymas neatitinka proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir jam pasiekti taikomų priemonių.

Remiasi Įstatymo 114 straipsniu. Užsienietė noriai bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė apie save teisingą informaciją, todėl nėra pagrindo ją sulaikyti ilgiau nei numatyta Įstatymo. Dėl to, kad užsienietės atvejo nagrinėjimas užtruko ilgiau nei numatytas terminas sulaikyti asmenį, jos kaltės nėra. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatytų išimčių nagrinėjamu atveju nėra, todėl skundžiamą sprendimą priėmęs teismas neturėjo pagrindo pratęsti užsienietės sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

Pabrėžia, jog kompetentinga institucija ėmėsi nagrinėti užsienietės prieglobsčio prašymą, todėl laiko, kad nenustatyta, jog kita valstybė narė galėtų būti atsakinga už jos prašymo nagrinėjimą. Niekuo nepagrįsta, kad užsienietė galėtų kitose valstybėse narėse pateikti prašymus suteikti prieglobstį. Todėl teismo argumentai hipotetiniai, vadovaujamasi prielaidomis apie galimą (tačiau neįrodytą) piktnaudžiavimą.

Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą.

Nurodo, kad nei atvykus į Lietuvos Respubliką, nei sulaikymo metu, nei nagrinėjant jos sulaikymo klausimą teisme, kur jai buvo suteikta galimybė naudotis advokato bei vertėjo paslaugomis, nei vėliau, būnant sulaikytai Užsieniečių registracijos centre, kur jai buvo paaiškinta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, užsienietė nesikreipė dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės rodo, kad ji neturėjo tikslo kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pateikė prieglobsčio prašymą tik tada, kai suprato, jog pradedama jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Mano, kad prieglobsčio prašymo pateikimas yra tik būdas pakeisti sulaikymo režimą į laisvą judėjimą šalyje bei Europos Sąjungoje, taip pat – išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, nes neturėjo tikslo kreiptis dėl prieglobsčio – ji atvyko į Lietuvos Respubliką 2014 m. sausio 10 d., neteisėtai gyveno pas draugą 5 mėnesius ir nebandė įteisinti savo buvimo šalyje.

Remiasi Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, jog šiuo atveju užsienietė savo veiksmais (piktnaudžiaudama prieglobsčio procedūra) vilkina išsiuntimo procedūras bei nebendradarbiauja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo dalykas – Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo pratęstas užsienietės – (duomenys neskelbtini) pilietės V. O. – sulaikymo terminas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad V. O. iš savo kilmės šalies išvyko 2010 m. rugsėjo 28 d., buvo nuvykusi į Italiją ir Vokietiją, 2014 m. sausio 14 d. atvyko į Lietuvos Respubliką pas draugą (užsieniečio apklausos lapas (sulaikymo byla, b. l. 7)). Lietuvos Respublikoje ji buvo sulaikyta 2014 m. birželio 14 d., nustačius, kad Lietuvos Respublikoje gyvena be dokumentų ir galiojančios vizos (sulaikymo byla, b. l. 4). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu V. O. sulaikyta Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. gruodžio 16 d. tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje ji yra neteisėtai (sulaikymo byla, b. l. 18–19). 2014 m. birželio 19 d.

Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje su prašymu nustatyti asmens tapatybę, pilietybę bei išduoti grįžimo pažymėjimą V. O. (sulaikymo byla, b. l. 27). (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus 2014 m. liepos 24 d. raštu buvo patvirtinta, kad V. O. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, bei nurodyta, jog tam, kad V. O. būtų deportuota iš Lietuvos Respublikos, jai bus išduotas dokumentas grąžinimui į (duomenys neskelbtini) (sulaikymo byla, b. l. 45–46, 52–53).

V. O. pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-164 nusprendė nenagrinėti jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės, kadangi manytina, kad už pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą iš esmės gali būti atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė. Šiuo Migracijos departamento sprendimu taip pat nuspręsta nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už (duomenys neskelbtini) pilietės V. O. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, suteikti pareiškėjai laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą (sulaikymo byla, b. l. 47).

Tačiau vėliau, 2014 m. lapkričio 20 d., Migracijos departamentas sprendimu Nr. (15/6-7) 15PR-306 nusprendė nagrinėti V. O. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės ir pratęsti jai laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje (sulaikymo byla, b. l. 56). Kaip 2015 m. sausio 20 d., atsakydamas į teismo paklausimą, informavo Migracijos departamentas, sprendimas dėl prieglobsčio V. O., kuri savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo motyvavo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), suteikimo / nesuteikimo dar nėra priimtas.

Užsieniečių registracijos centras 2014 m. gruodžio 5 d. teikimą pratęsti sulaikymo terminą grindė aplinkybe, jog prieglobsčio prašymo pateikimas užsienietei yra tik būdas pakeisti sulaikymo režimą į laisvą judėjimą šalyje bei Europos Sąjungoje, taip pat – išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos atgal į (duomenys neskelbtini).

Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu pratęsė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu V. O. paskirtą sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. kovo 16 d., motyvuodamas tuo, kad: byloje surinkti įrodymai patvirtina V. O. siekus išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį, todėl, turėdama galimybę laisvai judėti, ji gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tokiu būdu trukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje; V. O. sulaikymas reikalingas ir siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse, sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo VII skyriaus, reglamentuojančio užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais:

1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;

2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;

3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;

4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;

5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo;

6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;

7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ir pan.).

Įstatymo 114 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnas turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Užsieniečių registracijos centre. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis nustato, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti.

Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. N858-90/2014, pažymėjo, kad vertinant Įstatymo normas pagal pirmiau paminėtus kriterijus, taip pat sisteminio ir lingvistinio aiškinimo metodais, visų pirma pažymėtina, kad į Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatytus sulaikymo terminus turi būti įskaičiuojama ne tik teismo sprendimu paskirto ar pratęsto sulaikymo, bet ir policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno sprendimu taikyto sulaikymo trukmė (iki 48 val., Įstatymo 114 str. 1 d.). Aiškinant priešingai, būtų sudarytos prielaidos paneigti Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus, pavyzdžiui, sistemingai sulaikant asmenis 48 valandoms keletą (keliolika) kartų iš eilės. Antra, maksimalus šešių mėnesių sulaikymo terminas, numatytas Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje, gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta: „Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams <...>“ ir šioje normos dalyje nėra išskiriami užsieniečiai pagal tai, kokios procedūros jų atžvilgiu yra vykdomos. Trečia, šis 6 mėnesių terminas pagal galiojantį reglamentavimą gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip 6 mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti („<...> nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos <...> arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti“).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, jo aiškinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su ginčijamo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo išvada, kad šiuo atveju yra Įstatyme numatyti pagrindai tenkinti Užsieniečių registracijos centro 2014 m. gruodžio 5 d. teikimą pratęsti V. O. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. kovo 16 d.: pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostatas, tam, kad užsieniečiui skirtas 6 mėnesių sulaikymo terminas galėtų būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui, nepakanka, kad vis dar būtų neišnykę Įstatymo 113 straipsnio numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, kadangi įstatymas numato papildomas sąlygas – sulaikymo terminas gali būti pratęsiamas tik užsieniečiui, nebendradarbiaujančiam siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Nors nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnyje numatyti V. O. sulaikymo pagrindai nėra išnykę, duomenų, kad būtų bent viena Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlygą pratęsti 6 mėnesių sulaikymo terminą, nėra: problemų dėl reikiamų dokumentų V. O. išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos įvykdyti, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus 2014 m. liepos 24 d. rašto, nėra; taip pat nėra pagrindo teigti, kad V. O. nebendradarbiauja siekiant ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos – atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.: kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ir ką iš esmės teismo posėdyje patvirtino Užsieniečių registracijos centro atstovė, pareiškėja, kuri neslepia savo noro likti gyventi Lietuvis Respublikoje, niekada neatsisakė teikti duomenų apie save, nėra nustatyta, kad ji būtų teikusi klaidinančią informaciją.

Aplinkybė, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, anaiptol nepatvirtina jos atsisakymo bendradarbiauti, kadangi a priori nėra pagrindo teigti tokį prašymą esant nepagrįstu ar pateiktu siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos: pagal aktualios redakcijos Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, pavirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 (toliau – ir Aprašas) nuostatas, Migracijos departamentas, per 48 val. terminą, kuris gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki 7 dienų, nuo prieglobsčio prašymo pateikimo momento turi atlikti tyrimą ir priimti sprendimą: nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir prieglobsčio prašytoją įpareigoti išvykti, jį grąžinti arba išsiųsti į saugią trečiąją valstybę, jei nustatoma, kad šis prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės; nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, jei nustatoma, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga kita ES valstybė narė; nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir grąžinti ar išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos arba pavesti prieglobsčio prašymą priėmusiai institucijai ar Užsieniečių registracijos centrui, jeigu prieglobsčio prašytojas yra jame laikinai apgyvendintas arba sulaikytas, įpareigoti prieglobsčio prašytoją, atvykusį į Lietuvos Respubliką ar buvusį joje teisėtai, išvykti iš Lietuvos Respublikos, jei nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas atvyko iš saugios kilmės valstybės arba jo prieglobsčio prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas; nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, jei nenustatyti anksčiau minėtų sprendimų priėmimo pagrindai (Aprašo 16–18 p.).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą pagal dar 2014 m. liepos mėnesį pateiktą V. O. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nenustatė, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad tokio prašymo nepagrįstumo nepatvirtina ir aplinkybė, kad V. O. neprašė prieglobsčio Vokietijoje ar nepaprašė jo tik atvykusi į Lietuvos Respubliką: prašymas dėl prieglobsčio yra grindžiamas jos kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini).

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju V. O. sulaikymas neturėtų būti tęsiamas: Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą; 2) užsienietis ryšio priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti atitinkamai teritorinės policijos įstaigai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti atitinkamai socialinei įstaigai prižiūrėti nelydimą nepilnametį užsienietį; 4) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turintiems giminystės ryšių su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 5) apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Nors byloje reiškiamas prašymas patikėti prižiūrėti V. O. Lietuvos Respublikoje gyvenančiai jos tetai N. L., tenkinti šio prašymo šiuo momentu nėra galima, kadangi byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos ir N. L. giminystės ryšį.

Tačiau Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kuri gali būti taikoma prieglobsčio prašytojui Įstatymo 115 str. 5 d.) – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikoma.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas ir vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės V. O. (V. O.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti.

Netenkinti Užsieniečių registracijos centro teikimo pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietei V. O. (V. O.), gim. (duomenys neskelbtini), paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2015 m. kovo 16 d.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę V. O. (V. O.), gim. (duomenys neskelbtini), Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2015 m. kovo 16 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė