A-662-217-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-217/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03147-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-13) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotas 2006 m.), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2004 m.), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003 ir 2004 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.), 1 šaliką (neišduotas 2006 m.), 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.), 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.), 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės dėl neišmokėtos piniginės kompensacijos už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis patirtą 1 029,61 Lt žalą: už laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišduotas 7 vasarines kepures (neišduotos 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 ir 2011 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2008 m.), 1 vasarinę striukę (neišduota 2008 m.), 2 švarkus (neišduoti 2010 ir 2011 m.), 4 kelnes (neišduotos 2003, 2006, 2009, 2010 m.), 2 pusvilnonius megztinius (neišduoti 2004 ir 2008 m.), 7 marškinius ilgomis rankovėmis (po dvejus neišduoti 2006 ir 2008 m., po vienerius neišduoti 2004, 2009, 2010 m.), 4 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (po vienerius neišduota 2006 ir 2008 m., dveji neišduoti 2010 m.), 7 kaklaraiščius (neišduoti 2004, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2011 m.), 1 šaliką (neišduotas 2010 m.), 7 poras batelių (neišduotos 2003, 2004, 2006, 2007, 2009, 2010 ir 2011 m.), 3 poras žieminių batų (neišduotos 2005, 2007, 2011 m.), 3 poras demisezoninių batų (neišduota 2005, 2007, 2011 m.), 2 poras odinių pirštinių (neišduotos 2003 ir 2007 m.), 1 kelnių odinį diržą (neišduotas 2003 m.).

Paaiškino, kad jam dirbant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo išduotos visos priklausiusios tarnybinės uniformos dalys. Pagal uniformų dėvėjimo normas, jam išduotų uniformos dalių dėvėjimo terminai yra pasibaigę ir uniformos nėra tinkamos dėvėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d.

įsakymu Nr. 128 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, pareigūnų dėvimos uniformos turi atitikti nustatytą pavyzdį, o Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir jam pavaldžios įstaigos privalo nemokamai jomis aprūpinti pareigūnus. Pagal Tvarkos 1-4 punktus, įstaigai kyla pareiga pasibaigus uniformos (jos dalių) dėvėjimo terminui išduoti naują uniformą (jos dalis).

Esant pareigūno prašymui vietoj uniformos dalių išmokėti piniginę kompensaciją, įstaiga atlieka vertinimą ir priima sprendimą. Nors pareiškėjas minėto prašymo nebuvo pateikęs, tačiau jam nebuvo nei išduotos naujos uniformos dalys, nei išmokėta piniginė kompensacija, t. y. atsakovo pareiga nebuvo tinkamai įgyvendinta. Atsakovo nurodyta uniformos (dalių) neišdavimo priežastis – dėl finansinių lėšų trūkumo – yra nepagrįsta objektyviomis aplinkybėmis, kadangi sunki ekonominė padėtis Lietuvoje buvo paskelbta tik 2009 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295, o uniformos dalys jam neišduodamos nuo 2003 metų.

Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsisakymas išmokėti kompensaciją dėl finansavimo trūkumo nėra teisiškai pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad galimi pareigūno nuostoliai turėtų būti kompensuojami per žalos atlyginimo institutą. Lukiškių TI-K neįvykdžius savo pareigos, pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to jis patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, kai kurias uniformos dalis teko gana dažnai siaurinti, kadangi išduodant jos buvo netinkamo dydžio, turėjo nešioti nuo skalbimo ir nešiojimo išblukusią uniformą, nuolat tarnyboje nešiojo savo lėšomis įsigytus žieminius, demisezoninius batus, savo šaliką, pirštines ir pan.

Duomenų apie tai, kiek išlaidų jis patyrė, nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos dalys bus išduotos. Pareiškėjo patirta žala pasireiškė negautomis pajamomis, t. y. negauta jam priklausiusia kompensacija. Pareiškėjo manymu, atsakovas, neišduodamas uniformos dalių, preziumavo, kad turimos dalys yra tinkamos dėvėti tarnyboje, todėl atsakovas turėjo pareigą už kiekvienus metus, kuriais neplanavo išduoti uniformos dalių, išmokėti po 30 procentų uniformos dalies vertės dydžio kompensaciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareigūnų negautas kompensacijas už neišduotas tarnybines uniformas įvertino kaip jų patirtus materialinius nuostolius.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į skundą (b. l. 29-31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2003-2011 metais pareiškėjas nesivadovavo Tvarka ir nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl klausimas dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui nebuvo svarstytas. Pareiškėjas 2012 m. kovo 15 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu pateikti informaciją dėl uniformų, taip pat prašė išduoti uniformų dalis. Lukiškių TI-K į prašymą atsakė tinkamai, laiku pateikė prašomą informaciją, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Tvarkoje aiškiai nurodyta, kad pareigūnai kompensaciją už uniformą gali gauti tik už ateinančius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. H. J. 2012 metais gavo: sausio mėn. – 1 porą batelių, kovo mėn. – 1 vasarinę striukę, 1 marškinius ilgomis rankovėmis; rugsėjo mėn. – 1 kelnių odinį diržą, 1 odinį diržą su dėklais. 2013 m. I ketvirtyje Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos, dirbantys pareigūnai bus aprūpinti uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs. Prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo reikalavimui priteisti žalą taikyti ieškinio senaties terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo H. J. skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Lukiškių TI-K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui šias tarnybinės uniformos dalis: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines bei priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui 412,12 Lt turtinei žalai atlyginti, likusią skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Statuto 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Tvarkos 1, 2 ir 3 punktus. Šioje byloje nustatyta, jog pareiškėjas į atsakovo atstovą gauti kompensacijos vietoje ateityje dėvėsimos uniformos nesikreipė, todėl atsakovo atstovas jos pareiškėjui pagrįstai nemokėjo. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2696/2012 ir kitomis nutartimis. Teismas nurodė, jog pareiškėjo prašomos priteisti tarnybinės uniformos dalys ir kiekiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normas (pareiškėjas yra prižiūrėtojas, b. l. 34), t. y. vieno komplekto sudėtį. Atsakovas neginčija, kad skunde nurodytos tarnybinės uniformos dalys pareiškėjui nebuvo išduotos (b. l.

19) ir kad tokios sudėties vienas tarnybinės uniformos komplektas pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus turi būti išduotas, todėl reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d.–2011 m. gruodžio 31 d. (1 vasarinę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę kepurę (neišduota 2003 m.), 1 žieminę striukę (neišduota 2010 m.), 1 švarką (neišduotas 2009 m.), 1 kelnes (neišduotas 2006 m.), 2 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis (neišduoti 2004 m.), 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis (neišduoti 2003 ir 2004 m.), 1 kaklaraištį (neišduotas 2003 m.), 1 šaliką (neišduotas 2006 m.), 1 žieminius batus (neišduoti 2003 m.), 1 demisezoninius batus (neišduoti 2003 m.), 1 megztas pirštines (neišduotos 2011 m.)) tenkintinas iš dalies, nes atsakovas po 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui 2012 metais išdavė 1 porą batelių, 1 vasarinę striukę, 1 marškinius ilgomis rankovėmis, 1 kelnių odinį diržą, 1 odinį diržą su dėklais, šiomis uniformų dalimis išduodamos dalys atitinkamai mažintinos ir Lukiškių TI-K įpareigotinas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui H.

J. tas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. balandžio 25 d.–2011 m. gruodžio 31 d.: 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 švarką, 1 kelnes, 1 vyriškus marškinius ilgomis rankovėmis, 2 vyriškus marškinius trumpomis rankovėmis, 1 kaklaraištį, 1 šaliką, 1 žieminius batus, 1 demisezoninius batus, 1 megztas pirštines. Atsakovas tik deklaratyviai teigė, jog 2013 m. I ketvirtyje Lukiškių TI-K bus išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos, dirbantys pareigūnai bus aprūpinti uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas bus pasibaigęs, tačiau įrodymų, kad naujo pavyzdžio uniforma (ar jos dalis) pareiškėjui išduota, nepateikė, todėl toks argumentas negali būti pagrindu skundui tenkinti.

Be to, šis teismo sprendimas netrukdo atsakovui teismo sprendimą įvykdyti išduodant naujo pavyzdžio uniformą.

Dėl reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo teismas nurodė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, išdėstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009. Pareiškėjui pagal teisės aktus priklausančios uniformos dalys nebuvo laiku išduodamos nuo 2003 metų, atsakovo argumentas, jog jos nebuvo išduotos dėl lėšų trūkumo, šiuo atveju nėra reikšmingas. Tad yra visos sąlygos taikyti deliktinę atsakomybę – priteisti pareiškėjui turtinės žalos, pasireiškusios jo turėtais nuostoliais, atlyginimą. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad pareiškėjui šiuo metu sunku dokumentais įrodyti, kiek realiai jis turėjo apskaičiuotinų išlaidų dėl uniformos dalių neišdavimo, kiek sudėvėjo už savo pinigus nupirktos avalynės ar kitos aprangos, kiek kainavo uniformos dalių papildoma priežiūra (valymas, lopymas, adymas ir pan.), nes ji buvo dėvima žymiai ilgiau, nei priklauso, todėl mano, kad kompensacijos dydis (30 procentų nuo apskaičiuotos sumos) yra adekvatus patirtiems nuostoliams dėl uniformos dalių neišdavimo.

Neišduotų uniformos dalių laikotarpis – nuo 2003 metų, o reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo taikomas 3 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2012 m. gruodžio 5 d. (b. l. 1), todėl reikalavimai gali būti tenkinami nuo 2009 m. gruodžio 5 d. Įvertinus senatį, uniformos dalių skaičiai, nuo kurių turi būti nustatoma apskaičiuota pinigų suma, atitinkamai mažinami ir yra tokie: 2 vasarinės kepurės (neišduotos 2009 ir 2011 m.), kurių vertė yra 96 Lt (48 Lt x 2), 2 švarkai (neišduoti 2010 ir 2011 m.), kurių vertė yra 190 Lt (95 Lt x 2), 2 kelnės (neišduotos 2009, 2010 m.), kurių vertė yra 190 Lt (95 Lt x 2), 2 marškiniai ilgomis rankovėmis (neišduoti 2009, 2010 m.), kurių vertė yra 106 Lt (53 Lt x 2), 2 vyriški marškiniai trumpomis rankovėmis (neišduoti 2010 m.), kurių vertė yra 92 Lt (46 Lt x 2), 2 kaklaraiščiai (neišduoti 2009, 2011 m.), kurių vertė yra 32 Lt (16 Lt x 2), 1 šalikas (neišduotas 2010 m.), kurio vertė yra 17,70 Lt, 3 poros batelių (neišduotos 2009, 2010 ir 2011 m.), kurių vertė yra 297,66 Lt (99,22 Lt x 3), 1 pora žieminių batų (neišduota 2011 m.), kurios vertė yra 110 Lt, 1 pora demisezoninių batų (neišduota 2011 m.), kurios vertė yra 105 Lt, iš viso neišduota uniformos dalių už 1 236,36 Lt, o priteistinos iš Lietuvos valstybės turtinės žalos dydis yra 412,12 Lt (1 236,36 Lt / 3).

III. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 62-63) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl tarnybinių uniformų dalių išdavimo per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde vadovaujasi Statuto 18 straipsniu, Tvarkos 1, 2 ir 3 punktais. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2003-2011 metais pareiškėjas nesivadovavo ankščiau minėtose normose numatyta tvarka ir atitinkamai nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, todėl minėtu laikotarpiu klausimas dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo pareiškėjui nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis.

Be to, 2012 m. kovo 15 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu pateikti informaciją dėl tarnybinių uniformų. H. J. prašė pateikti pažymą nurodant, kokių jo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo laikas baigėsi per laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nurodyti šių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo jam priežastis bei ekonominę (piniginę) kiekvienos šių dalių vertę (kainą), taip pat prašė išduoti uniformų dalis už minėtus laikotarpius, kurios pasibaigus nešiojimo terminams nebuvo laiku išduotos, o nesant galimybės tai padaryti, paskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už minėtais laikotarpiais jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis).

Lukiškių TI-K į prašymą atsakė tinkamai, prašomą informaciją pateikė laiku, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Dėl kompensacijos nurodė, kad Tvarkoje yra aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį, kokį pats pareiškėjas nurodė savo prašymuose. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija yra mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K 2013 m. balandžio mėnesį buvo išduodamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos. Įstaigoje dirbantys pareigūnai buvo aprūpinti tarnybinės uniformos dalimis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurias priklausė išduoti. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį dėl įpareigojimo per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui nurodytas tarnybinės uniformos dalis. Nurodo, jog pareiškėjas iš naujo pavyzdžio tarnybinių uniformų 2013 m. balandžio mėnesį jau gavo 1 žieminę striukę, 1 kelnes, 1 vnt. antpečių kostiumui be pynutės, 1 žieminę kepurę, 1 golfą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K pareigūno teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 patvirtinto Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, kuri jiems išduodama nemokamai. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tarnybinės uniformos dėvėjimo Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 2 punkte įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 18 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, byloje esantys duomenys (b. l. 23) patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus Tvarkoje nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis uniformos sudėtinėmis dalimis pasibaigus pareiškėjo uniformos sudėtinių dalių dėvėjimo terminui, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo išduoti naujas uniformos sudėtines dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytas vieno mėnesio pareiškėjų aprūpinimo naujomis tarnybinės uniformos dalimis terminas yra protingas ir optimalus. Nors Lukiškių TI-K nurodo, jog 2013 m. balandžio mėn. pareiškėjas buvo aprūpintas kai kuriomis naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalimis ir dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis teismo sprendimas netrukdo atsakovui teismo sprendimą įvykdyti išduodant naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis.

Įvertinusi atsakovo Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, laikotarpį, kurio metu pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m. balandžio 25 d.–2011 m. gruodžio 31 d.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoj jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyręs, jis nekaupė, kadangi tikėjosi, jog susidariusi situacija yra laikina ir netrukus trūkstamos tarnybinės uniformos dalys jam bus išduotos. Dėl to pareiškėjas patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas Lukiškių TI-K pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų apeliaciniame skunde neginčija. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pritaikė 3 metų senaties terminą, tačiau pareiškėjas apeliacinio skundo nėra padavęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti, b. l. 76-77), ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra ginčijama, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisakys.

Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir pasirinko tinkamą pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodą (pagal Tvarkos 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą pareiškėjui priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 str. 19 d.) ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę, todėl laikė, kad tinkamu atsakovu pareiškėjų patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjų darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šiuo aspektu tikslintina ir pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Lukiškių TI-K. Darydama tokį patikslinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakovas proceso šalies (atsakovo) teisėmis dalyvavo šioje administracinėje byloje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad tokiu pakeitimu yra pažeidžiamos jo procesinės teisės ABTĮ 142 straipsnio taikymo prasme. Be to, pažymėtina, jog analogiškos praktikos laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai ir bylos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą, patikslindama jo rezoliucinę dalį ir nurodydama, kad pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Lukiškių TI-K.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad pareiškėjui H. J. 412,12 Lt (keturi šimtai dvylika litų dvylika centų) turtinei žalai atlyginti priteisiami iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Laimė Baltrūnaitė Arūnas Sutkevičius