A-1153-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1153-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08104-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. ir jo atstovės advokatės Albinos Cirulienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 69–74), prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-8213, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl darbo stažo perskaičiavimo, skiriant socialinio draudimo invalidumo pensiją, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės 11 d. iki 1999 m. gegužės 1 d., ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, todėl nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą kaip kartotinį. Pareiškėjo nuomone, jo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymo ir jau išnagrinėtų 2013 m. vasario 28 d. bei 2013 m. gegužės 3 d. prašymų turinys nėra tapatūs, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti jį nagrinėti. Paskutiniame prašyme pareiškėjas pateikė iš esmės skirtingus klausimus nei ankstesniuose, todėl atsakovas privalėjo išsamiai į juos atsakyti. Be to, ankstesni pareiškėjo prašymai buvo išnagrinėti netinkamai, nes nepriimti sprendimai, neatliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje.

Atsakovas VSDFV atsiliepime (b. l. 89–91) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Pažymėjo, kad 2013 metais VSDFV buvo gauti trys pareiškėjo prašymai, t. y. 2013 m. vasario 26 d., 2013 m. gegužės 6 d. ir 2013 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjo skunde nurodyto 2013 m. gegužės 3 d. prašymo VSDFV nėra gavusi. Visuose prašymuose buvo keliami tapatūs reikalavimai, t. y. sumokėti kompensaciją už laikotarpį nuo 1998 m. gegužės 1 d. iki 1999 m. gegužės 1 d., iš 20,317 metų darbo laikotarpio, kurį ypatingomis sąlygomis dirbo Jonavos azotinių trąšų gamykloje, atimti 12,5 metų, už kuriuos paskirta kompensacija, o likusią dalį dar kartą įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai, t. y. vienerius metus įskaitant į stažą už du metus ir perskaičiuoti gaunamą invalidumo pensiją, nes iš jos negali pragyventi. Atsakovo nuomone, pareiškėjui yra žinomos teisės aktų nuostatos, susijusios su kompensacijų skyrimu ir mokėjimu bei invalidumo apskaičiavimu, nes jos jam buvo išaiškintos ne tik VSDFV sprendimuose, bet ir ankstesniuose VSDFV Jonavos skyriaus ir VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus sprendimuose. Pateiktame 2013 m. lapkričio 18 d. prašyme pareiškėjas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas suabejoti VSDFV 2013 m. kovo 28 d. sprendimo teisėtumu, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė jį nagrinėti kaip kartotinį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu (b. l. 129–132) pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas keliamas dėl VSDFV sprendimo, kuriuo kaip kartotinį atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl darbo stažo perskaičiavimo, skiriant socialinio draudimo invalidumo pensiją, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės 11 d. iki 1999 m. gegužės 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė jo prašymą išnagrinėti iš esmės, nes jame pateiktos naujos aplinkybės, kurios anksčiau nebuvo tirtos (b. l. 69–74).

Teismas vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 1 ir 6 dalimis, taip pat VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punktu (asmens skundas nenagrinėjamas, jei teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2013 m. vasario 26 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydamas atsakyti: 1) kokiais konkrečiai įstatymais remiantis reikalaujamas pilnas stažas 12 metų ir 6 mėnesiai, išdirbtas kenksmingomis sąlygomis, tampa nekenksmingomis sąlygomis atidirbtais metais, kurie sudaro tik pusę reikalaujamo stažo; 2) kokiais metodais buvo pasinaudota, nustatant kompensacijos mokėjimo pradžią; 3) kokiais įstatymais, jų straipsniais, paragrafais buvo pasinaudota, nustatant pensijos stažą bei kompensacijos mokėjimo pradžią (b. l. 94–95).

Atsakydama į pareiškėjo prašymą, VSDFV 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1985 nurodė, kad: 1) pagal pareiškėjo invalidumo pensijos byloje esančius duomenis 30 metų 6 mėnesių ir 8 dienų stažas valstybinei socialinio draudimo invalidumo pensijai skirti pareiškėjui buvo apskaičiuotas teisingai; 2) VSDFV Jonavos skyrius 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 578 60 mėnesių kompensaciją už darbą kenksmingomis sąlygomis paskyrė pagrįstai, nes pareiškėjas turėjo tam reikiamą stažą, t. y. 12,5 metų. Teisės aktai nenustato, kad kompensacija gali būti skiriama už laikotarpius, dirbant kenksmingomis sąlygomis, viršijančius nurodytą stažą (b. l. 92–93).

Pareiškėjas 2013 m. gegužės 6 d. VSDFV pateikė naują prašymą, kuriame nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d. sprendimu nebuvo atsakyta į jo iškeltus klausimus, todėl prašo pateikti atsakymą, kaip buvo nustatyta, kad stažas apskaičiuotas tinkamai (b. l. 97–98). VSDFV 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3087 pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakė vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi ir nurodė, kad į analogiško pobūdžio prašymą buvo atsakyta 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1985 (b. l. 96).

Pareiškėjas A. M. su 2013 m. lapkričio 18 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydamas: 1) pripažinti neteisėta ir panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 578 dalį, kuria nustatyta kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis pradžia – 1999 m. gegužės 1 d., ir įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių išmokėti pareiškėjui A. M. kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, susidariusias laikotarpiu nuo 1998 m. gegužės 1 d. iki 1999 m. gegužės 1 d. po 540 Lt kas mėnesį, iš viso 6 480 Lt; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 10-19-1968 „Dėl valstybinės socialinio draudimo invalidumo pensijos skyrimo“ ir įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių į pareiškėjo privalomą 12 metų 6 mėnesių darbo stažą valstybinei socialinio draudimo invalidumo pensijai gauti papildomai įtraukti 19 metų ir 6 mėnesius, perskaičiuojant paskirtą valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją (b. l. 100–101).

VSDFV 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (6.5)I-8213 pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą nagrinėti atsisakė kaip kartotinį, motyvuodama tuo, kad į analogiškus prašymus jau buvo atsakyta 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1985 ir 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3087 (b. l. 99).

Įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir VSDFV pateiktų 2013 m. vasario 26 d. bei 2013 m. lapkričio 18 d. prašymų turinį, teismas nusprendė, kad VSDFV pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymas yra kartotinis. Teismas pažymėjo, kad abu kartus pareiškėjas į VSDFV kreipėsi kaip į privalomą ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją, tačiau savo kreipimusis įvardijo ne skundais, bet prašymais (VAĮ 2 str. 14 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek 2013 m. vasario 26 d. skunde, tiek 2013 m. lapkričio 18 d. skunde pareiškėjas išdėstė argumentus, jog VSDFV Jonavos skyrius, perskaičiuodamas pareiškėjui 2003 m. sausio 13 d. paskirtą invalidumo pensiją neteisingai apskaičiavo stažą, taip pat neteisingai nustatė datą, nuo kurios pareiškėjui turėjo būti mokama kompensacija už darbą kenksmingomis sąlygomis.

Vadinasi, pareiškėjas į VSDFV kreipėsi ne su prašymais, o su skundais. Ir nors, 2013 m. vasario 26 d. skunde bei 2013 m. lapkričio 18 d. skunde suformulavo skirtingus reikalavimus, t. y. 2013 m. vasario 26 d. skunde prašė nurodyti invalidumo pensijos apskaičiavimui ir kompensacijos už kenksmingas darbo sąlygas skyrimui taikytiną teisinį reglamentavimą, o 2013 m. lapkričio 18 d. – prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 578 dalį bei 2013 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 10-19-1968, kuriuo perskaičiuota jam paskirta invalidumo pensija, iš esmės į VSDFV kreipėsi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Tiek 2013 m. vasario 26 d. skunde, tiek 2013 m. lapkričio 18 d. skunde pareiškėjas išreiškė nesutikimą su VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus 2013 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 10.19-1968, kuriuo buvo perskaičiuota 2003 m. sausio 13 d. jam paskirta valstybinė socialinio draudimo invalidumo pensija bei nustatytu stažo dydžiu šiai pensijai skirti, ir su VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 578, kuriuo kompensacija už darbą kenksmingomis sąlygomis jam paskirta nuo 1999 m. gegužės 1 d. ir mokėta tik už 12,5 metų.

VSDFV priėmė 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1985 (b. l. 92–93), kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos paduoti skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Teise skųsti nurodytą VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus sprendimus pareiškėjas nepasinaudojo. VSDFV į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. skunde išdėstytus argumentus atsakė 2013 m. kovo 28 d. sprendime Nr. (6.5)I-1985, jokių naujų faktinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė, todėl VSDFV neturėjo teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti pateiktą skundą.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas nusprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo A. M. skundą nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

III. Pareiškėjo atstovė advokatė Albina Cirulienė pateikė apeliacinį skundą (b. l. 136–141), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. M. skundą išnagrinėti iš esmės ir skundą tenkinti.

Pareiškėjo atstovė citavo A. M. 2013 m. lapkričio 18 d. prašyme (skunde) ir VSDFV 2013 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. (6.5)I-8213, taip pat 2013 m. kovo 28 d. rašte Nr. (6.5)I-1985 išdėstytus teiginius. Pasak advokatės, VSDFV 2013 m. kovo 28 d. raštas Nr. (6.5)I-1985 nėra sprendimas, jame neatsakyta į pareiškėjo 2013 m. vasario 26 d. prašyme (skunde) išdėstytus klausimus. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą (skundą), nes į jame pateiktus klausimus VSDFV atsakė 2013 m. kovo 28 d. rašte. Atsakovas turėjo išsamiai atsakyti į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 18 d. prašyme pateiktus klausimus, pareiškėją apklausti, paprašyti jo pateikti paaiškinimus (Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 25 p.).

Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde (b. l. 142–143) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš esmės ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos apeliaciniame skunde nurodė jo atstovė advokatė Albina Cirulienė. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta nei į jo 2013 m. vasario 26 d., nei į 2013 m. gegužės 6 d. ar 2013 m. lapkričio 18 d. prašymus (skundus). VSDFV atsakymai jo netenkino, todėl jis net kelis kartus kreipėsi į atsakovą.

Atsakovas VSDFV su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 151–155) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, taip pat atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, nuostatomis, kuriose nustatyta kompensacijos už darbą kenksmingomis sąlygomis skyrimo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5) I-8213 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamame sprendime, atsakydamas į pareiškėjo A. M. 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą, atsakovas nurodė, jog į analogišką prašymą atsakė 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1985 bei 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3087. Be to, pasak atsakovo, 2013 m. lapkričio 18 d. prašyme pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu, todėl vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 30 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo pašymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo šis prašė panaikinti VSDFV 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5)I-8213 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2014 m. birželio 12 d.) nustatė, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiška nuostata nustatyta Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 30 punkte.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2013 m. vasario 26 d. pateikto prašymo (b. l. 14–15) matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl atitinkamos informacijos pateikimo. VSDFV 2013 m. kovo 28 d. sprendime Nr. (6.5)I-1985 nurodė, jog pagal pareiškėjo invalidumo pensijos byloje esančius duomenis 30 metų 6 mėnesių ir 8 dienų stažas apskaičiuotas teisingai, o kompensacija už darbą kenksmingomis sąlygomis pagrįstai pradėta mokėti nuo 1999 m. gegužės 1 d. ir išmokėtą už 60 mėnesių. Be to, šiame sprendime atsakovas išvardino teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo pensijų stažas, taip pat skiriamos kompensacijos už darbą kenksmingomis darbo sąlygomis.

Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su 2013 m. gegužės 3 d. prašymu (b. l. 12), kuriame prašė konkrečiai atsakyti į 2013 m. vasario 26 d. prašyme pateiktus klausimus. VSDFV 2013 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. (6.5)I-3087 (b. l. 13) nurodė, jog į A. M. prašymą dėl valstybinio socialinio draudimo stažo ir kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo atsakė 2013 m. kovo 28 d. sprendime Nr. (6.5)I-1985, todėl pareiškėjo 2013 m. gegužės 3 d. prašymo nenagrinėjo.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog 2013 m. lapkričio 18 d. prašyme (b. l. 9–10) pareiškėjas atsakovo prašė jau ne pateikti informaciją, o ginčą išspręsti iš esmės, t. y.:

1) pripažinti neteisėta ir panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 1997 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 578 dalį dėl kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis mokėjimo pradžios momento (1999 m. gegužės 1 d.);

2) išmokėti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis už laikotarpį nuo 1998 m. gegužės 1 d. iki 1999 m. gegužės 1 d.;

3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 10.19-1968 dėl valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensijos skyrimo;

4) įpareigoti atsakovą į pareiškėjo privalomą darbo stažą valstybinei socialinio draudimo invalidumo pensijai gauti (12 metų 6 mėnesiai) papildomai įtraukti 19 metų ir 6 mėnesius;

5) perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę socialinio draudimo invalidumo pensiją.

Taigi 2013 m. lapkričio 18 d. prašyme pareiškėjas pateikė iš esmės kitokio pobūdžio prašymus nei 2013 m. vasario 26 d. ir 2013 m. gegužės 3 d. prašymuose, t. y. 2013 m. lapkričio 18 d. prašymu pareiškėjas siekė ginčo išsprendimo iš esmės (atitinkamų išmokų perskaičiavimo, sprendimų (jų dalių) panaikinimo), o ne pateikti tam tikrą informaciją. Kaip minėta, atsakovas 2013 m. kovo 28 d. sprendime Nr. (6.5)I-1985 ir 2013 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. (6.5)I-3087 nesprendė ginčo iš esmės, o tik pateikė pareiškėjo prašomą informaciją.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija panaikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priima naują: VSDFV 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8213 panaikinti ir įpareigoti atsakovą VSDFV iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. M. 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. M. ir pareiškėjo atstovės advokatės Albinos Cirulienės apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8213 panaikinti ir įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. M. 2013 m. lapkričio 18 d. prašymą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė