A-442-1194-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1194/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02115-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 745 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 16 d. jis buvo neteisėtai suimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo salėje ir neteisėtai įkalintas Lukiškių TI-K (neteisėto suėmimo faktą patvirtina minėto teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2970-592/2013). Po 2 valandų kalinimo, kankinimo ir kitokio žiauraus elgesio, neteisėto baudimo ir laikinojo sulaikymo kameroje nežmogiškomis, įžeidžiančiomis žmogaus orumą sąlygomis, pareiškėjas buvo perkeltas į Lukiškių TI-K karantino kamerą Nr. 121, kurioje kankintas beveik 3 paras.

Pasak pareiškėjo, kankinimo Lukiškių TI-K faktą konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3620-580/2012, be to, konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimai Lukiškių TI-K nagrinėti netinkamai. Faktinę aplinkybę dėl netinkamo pareiškėjo skundų bei pareiškimų nagrinėjimo Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ne kartą konstatavo Seimo kontrolierius. Prieš tai, kai pareiškėjas buvo uždarytas laikinojo sulaikymo kameroje Vilniaus miesto apylinkės teisme, buvo atlikta pareiškėjo asmens krata, per kurią paimti (atimti) visi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai bei dokumentai (taip pat ir raktai nuo buto, raktai nuo automobilio, kuriuo pareiškėjas atvažiavo teismą, iš viso 13 raktų). 2011 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo sutuoktinei neperduoti raktai nuo asmeninės jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto Taikos g. 109-53, Vilniuje.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K žodžiu ir raštu prašė pareigūnų nedelsiant susisiekti su sutuoktine arba advokatais (J. J., A. B.), ir nedelsiant perduoti raktus nuo automobilio „Dodge Durango“, ir raktus nuo buto, nes sutuoktinė raktus buvo pamiršusi namuose, o atsarginių raktų nebuvo. Pareiškėjo sutuoktinei 2011 m. gruodžio 16 d. perduoti tik automobilio raktai ir dokumentai, o buto raktai nebuvo perduoti. Į pareiškėjo 2011 m. gruodžio 16 d. prašymą nereaguota, jis nustatyta tvarka neužregistruotas, netenkintas. Mano, jog Lukiškių TI-K pareigūnas, nepriimdamas prašymų, jų neužregistruodamas, liepdamas prašymą perrašyti, meluodamas, jog pareiškėjas kitą dieną galės įsigyti būtiniausių prekių parduotuvėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Pareiškėjas po 2011 m. gruodžio 17 d. į Lukiškių TI-K administraciją dėl buto raktų perdavimo sutuoktinei nesikreipė, nes buto durys jau buvo priverstinai atidarytos. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 22 d. gavo sutuoktinės laišką apie savo negatyvius išgyvenimus dėl negalėjimo patekti į butą, dėl patirtų išlaidų už avarinį buto durų atidarymą, patirtos emocinės depresijos, sukelto streso ir pan. Ši žinia pareiškėją labai stipriai sukrėtė, dėl šių išgyvenimų pareiškėjas kreipėsi į medikus, jam paskirtas gydymas.

Taigi, tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų, neveikimo ir sukeltų pasekmių, t. y. pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis ryšys. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas ir nesugebėjo jų tinkamai atlikti dėl Lukiškių TI-K perpildymo (šį faktą patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3620-580/2012 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-760/2013 (šiose bylose dėl raktų neperdavimo ir patirtos žalos nespręsta), taip pat Seimo kontrolierių įstaigos 2012 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. 4D-2012/1-761/3D-2957).

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jam neleista vieną kartą paskambinti sutuoktinei (vieno skambučio teisė), kuri kartu su mažamečiais vaikais negalėjo patekti į butą; dėl to pareiškėjas jaudinosi, patyrė dvasinį sukrėtimą, didelę neturtinę žalą. Pareiškėjo sutuoktinė kelias valandas buvo priversta laukti už durų, kviesti avarinio spynų atrakinimo meistrą. Už 2 spynų išlaužimą ir seifo tipo durų atrakinimą, vienos naujos spynos įdėjimą sumokėjo 500 Lt; buvo sugadinta durų rankena, nebuvo galima naudotis antrąja durų spyna, nes ji buvo sugadinta, priverstinai išlaužiant spynas (sugadinta spynos vidinė sistema), be to, priverstinį durų atidarymą stebėjo ir kaimynai. Pareiškėjas buvo priverstas remontuoti duris, durų rankeną, keisti durų spyną, 2012 m. spalio 24 d. turėjo pirkti naują spyną ir analogišką durų rankeną, už jas sumokėjo 245 Lt (rankeną ir spyną pasikeitė pats). Bendra turtinė žala yra 745 Lt. Dėl pablogėjusio bendravimo su sutuoktine, tiesiogiai susijusio su šio skundo dalyku, pareiškėjas buvo priverstas kuri laiką gyventi atskirai nuo šeimos, motinai priklausančioje sodyboje Kauno apskrityje, dėl to buvo priverstas nuolat važinėti į Vilnių palaikyti glaudesnius ryšius (juos atkurti) su nepilnamečiais vaikais, tiesiogiai dalyvauti jų auklėjime, atkurti šeiminius santykius.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį 2011 m. gruodžio 16 d., apie 12.15 val. konvojuotas į Lukiškių TI-K tiesiai iš teismo salės, todėl su savimi turėjo asmeninių daiktų, kuriuos suimtiesiems bei nuteistiesiems Lukiškių TI-K draudžiama turėti. Priėmimo-paskirstymo skyriuje pareiškėjas teiravosi, kur bus saugomi jo asmeniniai daiktai, ar būtų galimybė perduoti automobilio bei buto raktus žmonai. Pareiškėjui paaiškinta, kad daiktai bei vertybės bus saugomi Lukiškių TI-K sandėlyje ir Buhalterinės apskaitos skyriaus kasoje, jam bus išduoti tai patvirtinantys asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų paėmimo aktai, taip pat paaiškinta, kokia tvarka norimus daiktus bus galima perduoti žmonai.

Daiktai, paimti iš pareiškėjo, surašyti Asmeninių pinigų, vertybių ir daiktų paėmimo aktuose Nr. 913, Nr. 914, Nr. 1380, Nr. 1381 ir perduoti saugojimui; išvardytų aktų kopijos perduotos pareiškėjui. 2011 m. gruodžio 16 d. apie 15.30 val. telefonu į budėtojų dalį paskambino Lukiškių TI-K direktorius pasiteiravo, ar į įstaigą konvojuotas nuteistasis P. K.; įsitikinus, kad P. K. konvojuotas, Lukiškių TI-K direktorius nurodė iš nuteistojo paimtus automobilio raktus atiduoti pareiškėjo žmonai, kitus pareiškėjo asmeninius daiktus (raktus ir vertybes) atiduoti saugoti į sandėlį.

Pareiškėjas pats atrinko norimus grąžinti žmonai automobilio raktus. 2011 m. gruodžio 16 d., apie 16.00 val. į Lukiškių TI‑K atvyko pareiškėjo žmona, jai perduoti automobilio raktai, jo registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė; šių daiktų gavimą J. K. 2011 m. gruodžio 16 d. patvirtino pasirašytinai. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl buto raktų perdavimo jis kreipėsi į būrio viršininką, tačiau jis nereagavo, neatitinka tikrovės, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas Lukiškių TI-K, kreipėsi su rašytiniais prašymais perduoti artimiesiems raktus.

Pareiškėjui 2012 m. sausio 27 d. išvykstant iš Lukiškių TI-K į pataisos namus, konvojavusiems pareigūnams buvo perduoti pareiškėjo asmeniniai daiktai, saugoti įstaigos sandėlyje ir Buhalterinės apskaitos skyriuje, minėtus daiktus priėmė ir už juos pasirašė konvojaus viršininkas. Pasak atsakovo, šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų institucijos veiksmų (neveikimo).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 500 Lt turtinės žalos atlyginimą. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas laisvės atėmimo bausme ir apie 12.10 val.-12.15 val. konvojuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, į Priėmimo-paskirstymo skyrių, vėliau uždarytas į kamerą Nr. 121. Vyriausiasis postinis 2011 m. gruodžio 16 d. daiktų priėmimo protokole nurodė, kad iš P. K. buvo paimti daiktai, be kita ko, raktų ryšulys su 13 raktų (automobilio „Dodge“ raktas su signalizacijos pultu), automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėjo sutuoktinė 2011 m. gruodžio 16 d. pasirašytinai patvirtino, kad Lukiškių TI-K gavo transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę bei automobilio „Dodge Durango“ raktą su signalizacijos pultu, nurodė, kad pretenzijų neturi. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 16 d. prašė Lukiškių TI-K pareigūnų, kad šie perduotų jo buto raktus jo žmonai. Šie buto raktų neperdavė, dėl to teko laužti buto spynas, po to jas keisti. Teismas konstatavo, kad 500 Lt dydžio turtinė žala, kuri kilo dėl to, jog Lukiškių TI-K pareigūnai neperdavė buto raktų, yra įrodyta, tačiau vertino, kad UAB „Trojus“ kvitas bei UAB „Somega“ kvitas neįrodo, kad apskritai buvo pirkta spyna (UAB „Trojus“ kvitas), ir kad spynos vėliau buvo įdėtos į buto, esančio Taikos g. 109-53, Vilniuje, duris; be to, pažymoje bei sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad buvo keistos dvi spynos dar 2011 m. gruodžio 16 d., todėl reikalavimą priteisti 245 Lt turtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pabrėžė, kad miego sutrikimai galimai buvo sukelti netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, o neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinis teismas jau priteisė 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu. Teismo vertinimu, tai kad Lukiškių TI-K pareigūnai 2011 m. gruodžio 16 d. neperdavė buto raktų, nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos, nes pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 20 d. Todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti visiškai.

Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nes išsamiai, pakankamai atidžiai neištyrė visų bylos aplinkybių, įrodymus vertino vienapusiškai, nepašalino prieštaravimų tarp jų. Pareiškėjo manymu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) jam padaryta žala buvo itin intensyvi ir poveikis nebuvo momentinis. Tai įrodo į bylą pateikti medicininiai dokumentai – po neteisėto įkalinimo pareiškėjas kreipėsi į psichiatrą ir psichologą, jam paskirtas gydymas, vaistai, be to, apeliantas vyko gydytis į sanatoriją. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pablogėjo pareiškėjo bei jo sutuoktinės santykiai. Apelianto nuomone, teismas neteisingai konstatavo, jog neturtinė žala pareiškėjui padaryta ne dėl raktų neperdavimo, o dėl kalinimo sąlygų, nes dėl kalinimo sąlygų pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą, iš Lukiškių TI-K jam priteista neturtinė žala. Ir tik po šio teismo sprendimo pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl raktų neperdavimu jam padarytos žalos atlyginimo. Šios dvi administracinės bylos, nors ir susijusios savo nagrinėjamu dalyku, iš esmės yra skirtingos. Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai nepriteisė 245 Lt turtinės žalos, su šia suma susijusių dokumentų teismas nevertino. Be to, dėl priteistos dalies bylinėjimosi išlaidų pareiškėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė LVAT praktikos, kuria rėmėsi, todėl turėjo būti priteista visa prašoma suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas P. K. kildina iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų, t. y. to, kad Lukiškių TI-K darbuotojai 2011 m. gruodžio 16 d. jo prašymu neperdavė buto raktų jo sutuoktinei ir ši negalėjo patekti į butą, dėl ko teko laužti durų spynas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnyje numatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.). Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.).

ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas 2014 m. birželio 5 d. į bylą pateikė raštą (b. l. 168), kuriame nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla pagal P. K. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu apylinkės teismas P. K. skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1060-781/2014 P. K. apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, informacinėje teismų sistemoje LITEKO patikrinusi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarties turinį, nustatė, jog P. K. civilinėje byloje prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 319,03 Lt turtinės žalos bei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kyla pagrįstų abejonių, jog bendrosios kompetencijos teismui pateiktą ieškinį P. K. grindė analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir skundą apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas 2013 m. gegužės 21 d., t. y. dar prieš pareiškėjui 2013 m. birželio 20 d. skundu kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prieš Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gegužės 16 d., Vilniaus apygardos teismui nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje ir minėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas tapatus ginčas ir ar nėra pagrindo dėl šios aplinkybės bylą nutraukti. Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nėra išnagrinėtas ginčas, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, kurias nustačius ginčo nagrinėjimas teisme būtų negalimas, o jų vertinimas vien apeliacinės instancijos teisme paneigtų proceso dalyvių teisę į apeliaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys