AS-261-1007-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1007/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03494-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos generaliniam komisarui dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) 2014 m. birželio 12 d. aktą Nr. 20-S-1765; 2) įpareigoti Kauno AVPK pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundą grąžinti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijos generaliniam komisarui; 3) įpareigoti Kauno AVPK atlikti veiksmus: pareiškėjui raštu pateikti išsamią informaciją apie Garliavos policijos nuovadoje atliktus veiksmus – ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenų perdavimą į baudžiamąją bylą Nr. 1-519-738/2014; išsamiai ištirti ir pranešti pareiškėjui, ar pareigūnai perdavę ikiteisminio tyrimo medžiagą į baudžiamąją bylą padarė nusikalstamas veikas, pradėti jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą; pranešti, ar asmenys, kurie davė leidimą atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis ir juos perduoti kitiems asmenims, šį leidimą davė teisėtai, kokiu tikslu išduotas šis leidimas; ištirti ir pranešti pareiškėjui, kokiems dar asmenims, kada, kur ir kokia apimtimi, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kokiu teisiniu bei faktiniu pagrindu, į kurias bylas pareigūnas perdavė ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00783-13 duomenis; 4) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie VRM) ir policijos generalinį komisarą pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundą išnagrinėti iš esmės ir atlikti veiksmus: pateikti Kauno AVPK nurodymą nedelsiant pašalinti pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skunde nurodytus teisės aktų bei pareiškėjo teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimus ir atlikti 2014 m. gegužės 21 d. skunde nurodytus veiksmus; organizuoti policijos generalinio komisaro sprendimų, liečiančių pareiškėjo skundą, vykdymą ir kontrolę Kauno AVPK, apie tokius veiksmus pareiškėjui pranešti raštu.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas skundžia teismui Kauno AVPK 2014 m. birželio 12 d. atsakymą į pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundą Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Šiuo skundu buvo skundžiamas Kauno AVPK 2014 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 20-22-S-6485, kuris teismui nepateiktas, tačiau iš pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundo turinio akivaizdu, kad pareiškėjas skundė ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į baudžiamąją bylą, nepranešant apie tai pareiškėjui, pareiškėjas prašė ištirti, jo manymu, ikiteisminio tyrimo medžiagos neteisėtą perdavimą į baudžiamąją bylą ir prašė pranešti pareiškėjui apie tokio tyrimo rezultatus. Kauno AVPK 2014 m. birželio 12 d. atsakyme ir nurodyta, kad tokio pobūdžio veiksmai, kuriuos skundė pareiškėjas, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 62 straipsnyje nustatyta tvarka, skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Prokuroro sprendimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka, o šio sprendimas skundžiamas teismui.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 2 dalimi, teismas pripažino, jog pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundas susijęs su ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimu iš vieno pareigūno kitam, t. y. jis skundžia pareigūnų veiksmus išimtinai atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl keliamas ginčas nėra susijęs su policijos įstaigų vykdoma viešojo administravimo veikla, tačiau su jų procesiniais veiksmais BPK taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, kad administracinis teismas nėra kompetentingas vertinti, ar pagrįstai buvo atlikti nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai, ar pagrįstai jų vertinimą PD prie VRM pavedė atlikti Kauno AVPK, todėl pareiškėjo reikalavimus atsisakyta priimti, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu – skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas pridūrė, jog tai, kad skundžiamame rašte buvo nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nekeičia fakto, kad ginčijami ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 29), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsamiai, visapusiškai, objektyviai, vadovaujantis teisės aktais, nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą, skundo aiškumą ir konkretumą bei priskirtinumą ne bendrosios kompetencijos teismų, o administracinių teismų sričiai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ABTĮ prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus, atsakovo, kaip ginčijamojo teisinio santykio subjekto – viešojo administravimo subjekto, ypatumus. Teismas pagal ABTĮ prasmę netinkamai vertino teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtį ir pobūdį, kadangi pareiškėjas skundžia blogą atsakovų administravimą ir veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, taip pat atsakovų veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo skundą, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimai liečia Kauno AVPK teisės aktų reglamentuojamą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams – visų pirma Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 2 dalies; 3 straipsnio; 4 straipsnio; 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 5 punkto; 13 straipsnio; 14 straipsnio 1-3 dalių, 21 straipsnio; 22 straipsnio; 23 straipsnio; 24 straipsnio – ir kitiems įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų (informacijos apie Kauno AVPK bei Kauno AVPK įdarbintų asmenų veiklą pareiškėjo atžvilgiu), teikimą viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Skundų priskirtinumas nagrinėti ir nagrinėjimas pagal kompetenciją yra teisės aktų reglamentuojama PD ir Kauno AVPK, kaip viešojo administravimo subjektų, veikla, skirta įstatymams (minėtiems Policijos veiklos įstatymo straipsniams) ir kitiems pareiškėjo nurodytiems teisės aktams įgyvendinti.

Pareiškėjas neprašė teismo tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, vertinti procesinių sprendimų pagrįstumo „ne baudžiamojoje byloje“ ar baudžiamojoje byloje – tuo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie lemia konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas šiuo atveju ginčijo Kauno AVPK 2014 m. birželio 12 d. aktą Nr. 20-S-1765, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundą bei nesutiko su minėto skundo nagrinėjimu, t. y. atsakovų tiek Kauno AVPK, tiek Policijos departamento veiksmais, nagrinėjant pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo atsakovo akto pobūdį, pabrėžia, kad juo pareiškėjas buvo tik informuotas apie ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų atliekamų veiksmų apskundimo tvarką bei apie policijos kompetencijos nebuvimą skundams, susijusiems su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, nagrinėti. Įvertinus tokio rašto turinį, laikytina, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra. Todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Nustatant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas, administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, taip pat vertintina, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas). Kaip minėta, iš ginčijamo akto turinio matyti, jog jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Ginčijamas aktas buvo atsakymas į pareiškėjo 2014 m. gegužės 21 d. skundą ir jame pateikta informacija yra informacinio pobūdžio. Aktas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, t. y. akte nėra suformuluotų nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų, nėra nurodytų poveikio priemonių. Taigi, ginčijamas aktas nėra individualus ar norminis teisės aktas, todėl negali būti laikomas savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, t. y. ginčas dėl jo panaikinimo teisme negalimas, todėl skundas dėl tokio reikalavimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. įpareigoti pareiškėjo skundą grąžinti Policijos departamentui ir policijos generaliniam komisarui, pateikti pareiškėjui tam tikrą informaciją, ištirti tam tikras aplinkybes ir pranešti apie tai pareiškėjui, įpareigoti pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės ir atlikti kitus pareiškėjo skunde nurodytus veiksmus, yra nukreipti į atsakovo veiksmus, nagrinėjant pareiškėjo skundą, kurie, pareiškėjo manymu, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Todėl ABTĮ 15 straipsnio prasme tokie reikalavimai gali būti savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus, kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys