AS-146-672-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-672/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02016-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos 63.1; 63.2;63.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 31 d. teismui padavė skundą, prašydamas atlyginti 8 000 000 eurų dydžio neturtinę žalą (b. l. 1).

Nurodė, jog 2001 m. atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, kuris 2001 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1501 (toliau – ir Dekretas) buvo tenkintas. Teigė, jog jam jis asmeniškai nebuvo įteiktas, kad galėtų kreitis dėl tinkamo dokumento išdavimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl privalėjo gyvento Lietuvoje prieš savo valią ir be jokio asmens dokumento. Pirmą kartą Dekreto išrašas buvo išduotas 2004 m., o pakartotinai 2005 m., tačiau jis neturėjo jokios galios, kadangi tai buvo tik Valstybės žinių kopija. Vokietijos Federacinės Respublikos teismai nutraukdavo procesą arba atsakydavo, jog jis neįrodė Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Pažymėjo, kad neturtinė žala atsirado dėl išvažiavimo teisės iš Lietuvos Respublikos atėmimo (pradedant 2001 m. iki 2013 m. ) pagal Žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 4 protokolo 2 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi nusprendė nustatyti pareiškėjui terminą iki 2014 m. balandžio 18 d. trūkumams pašalinti (b. l. 14).

Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes dėl kreipimosi į Vokietijos atitinkamas institucijas, tačiau nenurodė jokių argumentų, susijusių su kliūtimis išvykti iš Lietuvos, pvz., ar pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas, ar buvo priimti sprendimai šiuo klausimu, kokiu pagrindu pareiškėjas grindžia patirtos žalos dydį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS756-295/2014, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą analogiškoje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti minėtas aplinkybes, kaip būtinas pareiškėjo kildinamai neturtinei žalai pagrįsti. Nurodė, kad pareiškėjas pridėjo prie skundo dokumentus užsienio kalba.

Pareiškėjas reikšdamas nušalinimą 2014 m. balandžio 7 d. (b. l. 16) pažymėjo, jog trūkumų šalinimas reikalingas ne teismui, o atsakovui pateikti atsikirtimus. Tokiu būdu jam buvo sudarytos kliūtys skundo priėmimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl teisėjos nušalinimo nebuvo tenkintas (b. l. 17-18).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (b. l. 20).

Nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus, todėl teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. balandžio 18 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas jų nepašalino, nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 22), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti jo skundą nagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, jog nesupranta, ko buvo reikalaujama 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatant terminą trūkumams šalinti. Teigia, kad priėmimo stadijoje ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje nėra jokių nurodymų dėl ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymo, todėl šioje stadijoje yra per anksti reikalauti pateiktų įrodymų vertimo į lietuvių kalbą dėl nepagrįstų išlaidų tuo atveju, jeigu skundas nebus priimtas. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas nenustato, kad skunde turi būti nurodytos būtent „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimo dydį“.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi, kuria teismas nutarė laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, kadangi pareiškėjas nepašalino 2014 m. balandžio 2 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 1(11), 2007 m.).

Skundas (prašymas), kuriame išdėstyti abstraktūs, deklaratyvūs, nekonkretūs teiginiai, iš kurių neaiški norimo iškelti ginčo esmė, nesuformuluoti konkretūs reikalavimai, negali būti laikomas atitinkančiu ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus. Jei pareiškėjas nepasinaudoja teismo pasiūlyta galimybe pašalinti tokio skundo trūkumus, tai sukelia pareiškėjui ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Vis dėlto, tam tikrų piniginių reikalavimų konkrečių dydžių nenurodymas skunde tam tikrais atvejais gali būti nelaikomas esmine kliūtimi priimti skundą, nes atitinkami paskaičiavimai gali būti išreikalauti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (žr., pvz., 2010 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-438/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-510/2010).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje atliktas pareiškėjo skundo (gauto teisme 2014 m. kovo 31 d.) turinio vertinimas, kad šis skundas neatitinka esminių šiam dokumentui keliamų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisingas. Pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs skundo trūkumų šalinimo institutu ir aiškiai įvardijęs skundo trūkumus, 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą šiems skundo trūkumams pašalinti, nurodė, kodėl pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, išaiškino trūkumų šalinimo procesinę formą, galimas procesines pasekmes, kurios gali kilti pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą (nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas pareiškėjui).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. balandžio 7 d. buvo gautas pareiškėjo raštas, kuriuo prašoma nušalinti teisėją. Pareiškėjas rėmėsi pirmosios instancijos teismo nurodyta LVAT 2014 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-295/2014 ir nurodė, jog trūkumų šalinimas reikalingas ne teismui, o atsakovui pateikti atsikirtimus, todėl tokiu būdu jam yra sudaromos kliūtys skundo priėmimui.

Susipažinus su šio rašto (nušalinimo) turiniu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas minėtu raštu nepašalino 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Taigi, nors pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje pareiškėjui buvo išsamiai ir aiškiai nurodyta kokie yra jo skundo trūkumai ir kokia procesine forma jie turi būti pašalinti, tačiau pareiškėjas teismo nustatytu terminu minėtų trūkumų nepašalino.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjas nustatytu terminu, t. y. iki 2014 m. balandžio 18 d., nepašalino skundo trūkumų, nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. S. (V. S.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas