A-438-453-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-453/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00028-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir M. J. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. V. ir M. J. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 4–7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, administracija) 2012 m. gruodžio 7 d. raštą „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliajam teritorijų planavimui“ Nr. (6.23)-D3-5539 ir įpareigoti atsakovą suderinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ir (duomenys neskelbtini), Kretingoje, planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas atsisakė derinti ginčo žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, motyvuodamas tuo, jog nebuvo atsižvelgta į pradedamą rengti detalųjį planą, kuriuo siekiama suformuoti ginčo žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, kad pagal ginčo žemės sklypų planus suformuotų žemės sklypų dydis yra neracionalus, neįmanomas pagrįsti ten esančių statinių eksploatacija. Pareiškėjų nuomone, tokie atsakovo argumentai neatitinka teisės aktų nuostatų bei ginčo žemės sklypų planų rengimo reikalavimų.

Atsakovo Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotuose ginčo žemės sklypų planų rengimo reikalavimuose nurodyta, kad rengiant žemės sklypų planus, turi būti vadovaujamasis planuojamojoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtintu Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendruoju planu; jokie kiti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai nenurodyti. Taigi atsakovo reikalavimas atsižvelgti į pradedamą rengti detalųjį planą, kuriuo siekiama suformuoti žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, nepagrįstas.

Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypų planai buvo parengti pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. A1-684, kuriuo leista pradėti rengti ginčo žemės sklypų planus, ir pagal prie šio įsakymo pridėtas preliminarias žemės sklypų ribų schemas, parengtas vadovaujantis kadastrinių matavimų bylų medžiaga. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16.3 punktą, jau pačiose preliminariose žemės sklypų ribų schemose, parengtose Kretingos rajono savivaldybės administracijos, turėjo būti nurodyti racionalūs žemės sklypų dydžiai.

Be to, Klaipėdos apskrities viršininkas dar 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1981 patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ribas ir leido išnuomoti būtent 8664 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, prie nuosavybės teise valdomų statinių. Žemės sklypo ribos sutampa su šį sklypą juosiančia tvora, kuri yra vienas iš nuosavybės teise valdomų statinių, prie kurių formuojamas sklypas pagal minėtą žemės sklypo planą. Nėra pagrindo teigti, kad suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, 8664 kv. m plotas prieštarauja preliminariai žemės sklypo ribų schemai ir yra neracionalus bei nepagrindžia esamų statinių eksploatacijos.

Akcentavo, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, planas taip pat buvo parengtas pagal preliminarią žemės sklypo ribų schemą, kaip to reikalauja Aprašo 19 ir 20 punktų nuostatos, ir jo plotas, nors ir nurodytas schemoje bei kadastrinių matavimų byloje yra 6900 kv. m, žemės sklypo plane sumažintas iki 3900 kv. m (vadovaujantis 1999 m. parengtu ir su Kretingos rajono savivaldybės vyr. architektu suderintu žemės sklypo planu pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, buvo priskirtas 6900 kv. m žemės sklypas, tačiau bankrutavus pastato savininkui, žemės sklypo formavimo procesas buvo nutrauktas).

Nėra pagrindo teigti, kad ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, 3900 kv. m plotas neatitinka preliminarios žemės sklypo ribų schemos ir yra neracionalaus dydžio. Be to, ginčo žemės sklypų planai parengti vadovaujantis ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) Kretingos skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. sutikimu Nr. 14SD-(14.14.7)-162, prie kurio buvo pridėti planai, pagal kuriuos žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, yra priskirtas 6900 kv. m plotas, o žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kretingoje, – 8664 kv. m plotas.

Žemės sklypai suformuoti atsižvelgiant į planavimo tikslą – suformuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų statinių, t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, formuojamas prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (tvoros ir kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kretingoje, – prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų statinių (tvoros ir kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktą formuojami sklypai turi apimti visą savininko turimą nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju pastatus, tvoras ir kiemo aikšteles) bei formuojami sklypai tokio dydžio, kuris būtinas esminiams statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 146–147) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A1‑684 pareiškėjams buvo leista pradėti rengti ginčo žemės sklypų planus. Pagal Aprašo 20 punktą plano rengėjas turi rengti planą pagal išduotus reikalavimus ir rengdamas žemės sklypo planą vietovėje patikslinti schemoje siūlomas preliminarias žemės sklypo ribas pagal nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Atsakovas (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje rengia detalųjį planą ir formuoja du sklypus, kurių formavimui yra gavęs sutikimą iš Tarnybos. Teigė, kad yra gautos planavimo sąlygos, parengta planavimo užduotis, vykdomos viešųjų pirkimų procedūros detaliojo plano rengėjui parinkti, o pareiškėjai siekia dalį šios teritorijos prisijungti prie formuojamų sklypų nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti. Pareiškėjams siūlomi formuoti žemės sklypai nėra racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Pagal pastatų išdėstymą teritorijoje matyti, kad planuojami nepagrįstai dideli žemės sklypai, nes siekiama prisijungti kuo didesnius valstybinės žemės sklypus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 130–133) prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad ginčo žemės sklypai suformuoti vadovaujantis Aprašo 16, 16.1, 16.2, 16.3, 19, 20.1, 20.2 punktų reikalavimais, administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus parengtais žemės sklypų rengimo reikalavimais bei pateiktomis schemomis ir juose pateikta nuoroda dėl žemės sklypų ribos formavimo pagal kadastrinių matavimų bylos medžiagą. Ginčo žemės sklypų planai yra „supaprastinti“ detalieji planai, kuriais suformuojami sklypai esamų pastatų ir jų priklausinių eksploatacijai. Sklypų ribos ir plotas nustatomi vadovaujantis turima inventorine medžiaga, faktiniu naudojimu bei esamomis gretimybių ribomis, įregistruotomis Nekilnojamojo turto registro įstaigoje, savivaldybės vyr. architekto žemės sklypų planų rengimo reikalavimais ir prie jų pridedama schema. Įprastais atvejais schemos nepridedamos tais atvejais, kai sklypo ribos turi būti suformuotos prie jau įregistruotų kadastrinių ribų arba sklypai jau buvo suformuoti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių neįregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstaigoje. Ginčo atveju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, formavimas buvo užbaigtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, – tuometinio Kretingos rajono savivaldybės vyr. architekto suderinimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų skundą (II t., b. l. 8–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu NŽT Kretingos skyriui pateikė pareiškėjų 2012 m. rugpjūčio 3 d. prašymą dėl sutikimo rengti ginčo žemės sklypų planus, kurių tikslas suformuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatacijai. NŽT Kretingos skyrius 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.7)-1628 davė sutikimą rengti ginčo žemės sklypų planus. Pažymėjo, kad pareiškėjai klaidina teismą teigdami, jog Klaipėdos apskrities viršininkas dar 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1981 patvirtino žemės sklypo ribas ir leido išsinuomoti 8664 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingoje, prie nuosavybės teise valdomų pastatų, taip pat nurodydami, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, planas parengtas pagal preliminarią žemės sklypo ribų schemą.

Ankstesni statinių savininkai UAB „Kretingos Baltika“, Valstybinė Kretingos agroautomatikos įmonė, UAB „Dundesys“, J. N. komercinė firma, UAB „Prieglius“ valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė, t. y. sandoriai nebuvo užbaigti ir 8664 kv. m ploto žemės sklypo planas nebuvo patvirtintas Kretingos rajono (valdybos) savivaldybės mero, kaip tuo metu numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirtis veiklai“ Nr. 260 nuostatos.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Kretingos miesto taryba 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu suteikė 8000 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kretingoje, gamybinės bazės statybai. Atsižvelgus į pareiškėjų skundą, buvo sudaryta komisija, kuri patikrino ginčo žemės sklypuose esančių statinių eksploatavimo faktą ir 2013 m. gegužės 17 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽN-(14.14.73.)-29. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo dalis apie pastatą ((duomenys neskelbtini)) sutvarkyta, likusioje žemės sklypo dalyje, kurioje pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įregistruotas pastatas-sandėlis ((duomenys neskelbtini)), galimai vyksta statybos ar pastato rekonstrukcijos darbai, todėl nepavyko nustatyti, kurioje vietoje yra įregistruotas pastatas-sandėlis, nes minėtas statinys neišlikęs ir nėra duomenų apie statinio koordinates žemės sklype.

Pareiškėjai į Tarnybą dėl sutikimo rekonstruoti pastatus, esančius valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos mieste, nesikreipė. Sprendžiant, ar žemės sklypas yra naujas ar naudojamas, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Taip pat svarbu, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti vienokią ar kitokią veiklą. Sutinka su atsakovo 2012 m. gruodžio 7 d. rašte išdėstyta pozicija, kad statinių savininkai turėtų pateikti verslo planą, kuris užtikrintų formuojamo žemės sklypo dydį pastatų eksploatacijai bei verslui vykdyti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 23 d. sprendimu (II t., b. l. 53–58) pareiškėjų skundą iš dalies tenkino. Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. raštą „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliajam teritorijų planavimui“ Nr. (6.23)-D3-5539 panaikino ir įpareigojo Kretingos rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų suderinti UAB „Progresyvūs projektai“ pateiktus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kretingoje, planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, arba per tokį pat laiką plano rengėjui raštu pateikti motyvuotą atsakymą, jeigu planas nederinamas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai M. J. nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kretingoje, o pareiškėjui A. V. – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Kretingoje. Duomenų, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys statiniai yra visiškai sunykę, dėl ko jų eksploatavimui formuoti žemės sklypą būtų netikslinga, byloje nėra. Nors ginčijamame atsakovo rašte nurodyta, jog formuojant žemės sklypus būtina atsižvelgti į gatvių raudonųjų linijų ribas, rezervuojant teritorijas gatvės plėtrai, pėsčiųjų takams, inžinerinių tinklų koridoriams, byloje nepateikti įrodymai, jog ginčo žemės sklypų planų rengimo metu į nurodytą aplinkybę nebuvo atsižvelgta.

Pažymėjo, kad ginčo teritorijoje galioja Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtintas Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas, todėl atsisakymas derinti ginčo žemės sklypų planus dėl jų nesuderinimo su Kretingos rajono savivaldybės administracijos pradedamu rengti detaliuoju planu, laikytinas nepagrįstu.

Nors atsakovas teigė, kad žemės sklypų dydis neracionalus, nepagrįstas jame esančių statinių eksploatacija, tačiau byloje nėra įrodymų, jog suformuotų žemės sklypų dydžiai prieštarauja preliminariose žemės sklypų ribų schemose pažymėtoms siūlomoms preliminarioms formuojamų žemės sklypų riboms. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog rengdamas ginčo žemės sklypų planus, plano rengėjas laikėsi Aprašo IV skyriuje nurodytų reikalavimų, atsakovo sprendimas ginčo žemės sklypų planų nederinti laikytinas nepagrįstu. Žemės sklypo planas derinamas nustačius teisės aktuose įtvirtintas sąlygas ar kriterijus tam tikram sprendimui priimti bei laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali viešojo administravimo institucijos įpareigoti priimti konkretų sprendimą, teismas įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti parengtus ginčo žemės sklypų planus ir priimti vieną iš Aprašo 35 punkte nurodytų sprendimų, įvertinant galimybę žemės sklypų ribas patikslinti, nustatant žemės sklypų ribas ir dydį, kuris apimtų visus Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų vardu įregistruotus pastatus ir statinius.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 60–62), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismui pritrūkus įrodymų, jog formuojant žemės sklypus neatsižvelgta į gatvių raudonųjų linijų ribas, rezervuojant atitinkamas teritorijas, turėjo ne panaikinti ginčijamą administracijos sprendimą, o ištirti skunde nurodytas aplinkybes, vertinti įrodymus arba pareikalauti proceso šalis pateikti įrodymus, išreikalauti reikiamus dokumentus, ištirti surinktus įrodymus ir pateikti išvadą, pagrįstas ar nepagrįstas toje dalyje pareiškėjų reikalavimas.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra: 1) savivaldybės administracijos direktorius; 2) valstybinės žemės valdytojai. Administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 26 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kretingos m., detaliųjų planų rengimo ir įpareigojimo viešojo pirkimo komisijai“ Nr. A1-424 buvo priimtas sprendimas, be kita ko, organizuoti (duomenys neskelbtini) detalųjį planavimą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypus, nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimus. Šis teisės aktas yra nepanaikintas ir galiojantis. Apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą administracija pareiškėjus ir plano rengėją informavo 2012 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. (6.23)-D3-3759 ir 2012 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (6.23)‑D3‑5135. Taigi pareiškėjai turėjo parengti žemės sklypų planus, prilyginamus teritorijų planavimo dokumentams, kurių sprendiniai neprieštarautų savivaldybės administracijos direktoriaus teisės aktui (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis).

Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog statiniai (duomenys neskelbtini), Kretingoje, yra sunykę. Priešingai, teismui pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad šiame sklype statinių nėra, tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, kad buvę statiniai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami. Aprašo 4.1 nustatyta, kad rengiant žemės sklypo planą suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų paskirtį. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini), Kretingoje, formuoja naują žemės sklypą, kuris turėtų būti parduodamas arba nuomojamas aukcione, išskyrus atvejus, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Pareiškėjai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 79–84) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjai nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir savo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje, yra įregistruoti pareiškėjai M. J. priklausantys statiniai. Atsakovas ir NŽT pateikė nuotraukas (kartu su žemės naudojimo patikrinimo aktu), kuriomis buvo bandoma suklaidinti teismą, nes jose matyti ne visa žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kretingoje, padėtis. Žemės sklypų planus rengusi architektė D. Z. atliko žemės sklypų fotofiksaciją, o pareiškėjai pateikė teismui nuotrauką, kurioje matyti platesnis ginčo žemės sklypų vaizdas bei bendra šių žemės sklypų situacija, o ne tik atskiri sklypų vaizdų fragmentai, kurie matomi iš atsakovo ir NŽT pateiktų nuotraukų. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog duomenų, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys statiniai yra visiškai sunykę, dėl ko jų eksploatavimui formuoti žemės sklypą būtų netikslinga, nėra.

Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad teismui esą turėjo būti pateikti įrodymai, jog statiniai yra rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, nes ginčo žemės sklypų tvarkymo, jame esančių statinių remonto ar rekonstravimo darbų pareiškėjai imtis negali, nes žemės sklypai dar nėra suformuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 74–76) nurodo, kad palaiko atsakovo apeliacinį skundą ir prašo priimti naują sprendimą.

Teigia, kad žemės sklypo formavimas prie nuosavybės teise esančių statinių siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Todėl yra labai svarbus ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai. Tarnyba pateikė įrodymus, kad valstybiniame žemės sklype esantys statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) Kretingoje, yra sunykę ir pagal paskirtį nenaudojami (statinių savininkas nesiėmė jokių veiksmų jo atstatymui), iš to darytina išvada, kad žemės sklypas nenaudojamas pastato eksploatacijai ir negali būti formuojamas ir parduodamas lengvatinėmis sąlygomis, t. y. be aukciono.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 90–92) prašo jo netenkinti.

Teigia, kad vadovaujantis Aprašo V skyriaus reikalavimais, rengiamuose ginčo žemės sklypų planuose yra pažymėtos gatvės, pėsčiųjų takai, inžineriniai tinklai, dėl kurių nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai. Be to, rengiami teritorijų planavimo dokumentai turi būti suderinti tik su aukštesnio lygmens bendraisiais ir specialiaisiais planais.

Nurodo, kad administracija, nepagrįstai nederindama ginčo žemės sklypų planų, tuo pačiu pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes, keldama nepagrįstus reikalavimus sumažinti žemės sklypų plotą, užkerta kelią statinių savininkams naudoti pagal paskirtį jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. rašto „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliajam teritorijų planavimui“ Nr. (6.23)-D3-5539, kuriuo buvo atsisakyta suderinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ir (duomenys neskelbtini), Kretingoje, planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kretingoje, ir (duomenys neskelbtini), Kretingoje planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – Planai) buvo pradėti rengti tikslu suformuoti juose žemės sklypus prie pareiškėjams nuosavybės teise valdomų bei esančių valstybinėje žemėje, pastatų, o būtent, (duomenys neskelbtini), Kretingoje pareiškėjo A. V. turimam 859,70 kv.m. gamybiniam-buitiniam pastatui su priklausiniais (kiemo statiniais) bei (duomenys neskelbtini), Kretingoje pareiškėjos M. J. turimam 57,50 kv.m. sandėliui su priklausiniais (kiemo statiniais).

Valstybinės žemės sklypų, reikalingų juose esančių statinių eksploatavimui, išsinuomavimo ar įsigijimo iš valstybės privačion nuosavybėn, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje bei 10 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami bei parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį arba didžiausią pirkimo kainą.

Kaip išimtis iš šios taisyklės, žemės sklypai be aukciono gali būti išnuomoti arba parduoti, jeigu jie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Šiems asmenims valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas; 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš šių teisės normų matyti, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, yra tai, jog šie žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais.

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių, konkrečiame žemės sklype, buvimas, yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent, fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.

Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimas ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

Byloje nustatyta, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje randasi pareiškėjai M. J. priklausantis 57,50 kv.m. sandėlis su priklausiniais (kiemo statiniais). Tačiau iš bylos matyti, kad į ją yra pateikti įrodymai, liudijantys apie tai, jog šiame žemės sklype, pareiškėjai M. J. priklausančio 57,50 kv.m. sandėlio faktiškai nėra (t. 2 b. l. 17-25). Šia aplinkybe, savo atsikirtimus į pareiškėjų skundą grindė ir tretysis suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjai į bylą šiuo klausimu irgi teikė įrodymą – fotonuotrauką, kurioje galimai yra užfiksuotas M. J. priklausantis 57,50 kv.m. sandėlis (t. 2 b. l. 50), tačiau iš šios fotonuotraukos negalima daryti vienareikšmės išvados, kad joje užfiksuotas vaizdas yra iš (duomenys neskelbtini), Kretingoje, kad joje matomas būtent pareiškėjai M. J. priklausantis 57,50 kv.m. sandėlis ir pan.. Iš viso to darytina išvada, kad dėl aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, byloje yra surinkti prieštaringi įrodymai.

Pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismas privalėjo byloje esančius įrodymus šiuo klausimu ištirti, tarp jų esančius prieštaravimus atitinkamai įvertinti, aptarti bei pašalinti ir tik tokio įrodymų vertinimo pasėkoje padaryti reikiamas išvadas dėl bylai reikšmingo juridinio fakto buvimo ar nebuvimo (ABTĮ 81;86 str. 2 d.).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas minėtų taisyklių nesilaikė bei nenurodė kokių įrodymų pagrindu grindė savo išvadą, jog „Duomenų, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys statiniai yra visiškai sunykę, dėl ko jų eksploatavimui formuoti žemės sklypą būtų netikslinga, byloje nėra.“

Visa tai lemia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas prieštaringais įrodymais, dėl ko toks teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu. Kadangi pagal byloje esančius duomenis minėtų prieštaravimų pašalinti nėra galimybės, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tikslu surinkti papildomus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti juridinę reikšmę turinčią aplinkybę yra išlikęs ar ne 57,50 kv.m. sandėlis su priklausiniais (kiemo statiniais) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kretingoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas