A-1333-575/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A-1333-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01434-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4, 24–26), prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT, Tarnyba, atsakovas) 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SP-1437-(7.0996) „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą“ (b. l. 63–66, 79–82). Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių VGTPT 2013 m. spalio 30 d. sprendimu nusprendė teikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl termino skundui pateikti atnaujinimo ir Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo apskundimo.

Tačiau 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu Tarnyba nusprendė nutraukti teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui, o 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu – atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2013 m. gruodžio 4 d. prašymą. Tuo tarpu skundžiamu 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu Šiaulių VGTPT pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą paliko nenagrinėtu. Pareiškėjas manė, kad tik 2013 m. spalio 30 d. Tarnybos sprendimas yra teisėtas, o visi kiti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 1 svarstė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du sklypus ir atidalinto žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją) statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detaliuosius planus bei nutarė jų nederinti, nes gautas valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. birželio 5 d. raštas (nepritarimas).

Šiaulių VGTPT 2013 m. spalio 30 d. sprendimu pagal pareiškėjo prašymą buvo nuspręsta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl termino skundui pateikti atnaujinimo ir Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo apskundimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams pirmos instancijos teisme, teikti pagalbą paskirta advokatė D. L.-M.. Minėta advokatė nurodė pareiškėjui antrą kartą kreiptis į Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją dėl projekto derinimo ir skųsti naują komisijos sprendimą, o pirmiau priimto sprendimo neskųsti ir nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą bei dėl naujai priimto komisijos sprendimo apskundimo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš naujo.

Tačiau Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2013 m. lapkričio 26 d. pateikto prašymo dėl detaliojo plano derinimo iš esmės nenagrinėjo ir nurodė, kad pateiktuose dokumentuose nenurodomos naujos aplinkybės (nepakeisti detaliojo plano sprendiniai). Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau Tarnyba 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą. Apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė suklaidintas advokatės, pareiškėjas informavo Šiaulių VGTPT, kuri jo skundą persiuntė Lietuvos advokatūrai.

Vėliau, 2014 m. kovo 31 d., pareiškėjas vėl kreipėsi į Šiaulių VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, norėdamas užginčyti sąvado sąlygas, tačiau Tarnyba be jokio pagrindo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu atsisakė nagrinėti jo prašymą kaip pakartotinį, nors prašymai buvo skirtingi, nes 2013 m. spalio 30 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl termino skundui pateikti atnaujinimo ir Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo apskundimo, o 2014 m. balandžio 30 d. sprendime nurodyta, kad pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl sąvado sąlygų užginčijimo.

Atsakovas Šiaulių VGTPT atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 84–85) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių VGTPT pažymėjo, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nepritaria detaliajam planui ir dėl to jam yra atsisakyta derinti sklypo detalųjį planą. Tarnyba 2013 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatą. Tačiau 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai prašymą antrinę teisinę pagalbą nutraukti, todėl 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu teisinė pagalba buvo nutraukta. Pareiškėjas 2014 m. sausio 10 d. prašymu prašė atnaujinti teisinės pagalbos teikimą pagal Šiaulių VGTPT 2013 m. spalio 30 d. sprendimą. Tarnyba į minėtą pareiškėjo prašymą atsakė 2014 m. vasario 3 d. raštu, kuriame nurodė, kad prašymas turi atitikti nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Vėliau, 2014 m. kovo 31 d., pareiškėjas pateikė Tarnybai prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, nurodydamas, kad siekia užginčyti sąvado sąlygas, prie prašymo pridėjo VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2014 m. kovo 19 d. raštą „Dėl žemės sklypo ribų“ ir savo 2014 m. kovo 14 d. skundą, iš kurių buvo nustatyta, jog pareiškėjas reikalauja panaikinti sąlygas bei pakeisti sklypo ribas. Šiaulių VGTPT nustatė, kad dėl pareiškėjo žemės sklypo Šiaulių apygardos administraciniame teisme yra iškelta administracinė byla Nr. I-650-621/2014, ir kreipėsi į advokatą su prašymu pateikti išvadą dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo bei atstovavimo perspektyvumo. 2014 m. balandžio 22 d. Tarnyba gavo advokato išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas ir atstovavimas neperspektyvus, be to, pareiškėjo reikalavimas gali būti išspręstas ir administracinėje byloje Nr. I-650-621/2014. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Šiaulių VGTPT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą kaip pakartotinį. Tarnyba manė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas siekė apskųsti ir Šiaulių VGTPT 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą, patvirtina, jog jis siekia atnaujinti antrinės teisinės pagalbos teikimą, o ne kelia iš esmės skirtingą reikalavimą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b. l. 119–124) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Šiaulių VGTPT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktu, pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymas buvo paliktas nenagrinėtu kaip pakartotinis. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymas yra tiesiogiai susijęs su jo keliamu reikalavimu, nagrinėjamu Šiaulių apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-650-621/2014, ir dėl nagrinėjamo reikalavimo Tarnyba 2013 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl laikytinas pakartotiniu, kadangi pareiškėjas kreipiasi dėl tos pačios bylos, keldamas išvestinį reikalavimą dėl sąvado užginčijimo iš pagrindinio reikalavimo, t. y.

žemės sklypo padalinimo į du sklypus ir atidalinto žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją), be to, nenurodydamas naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, bei nepateikdamas papildomų argumentų. Teismas pabrėžė, kad Taisyklių 12 punktas nustato, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Taigi, Taisyklės aiškiai įtvirtino galimybę palikti atitinkamą prašymą nenagrinėtu, jeigu tuo pačiu klausimu asmuo jau buvo kreipęsis į instituciją ir nenurodomos naujos aplinkybės ar nepateikiami nauji argumentai, sudarantys pagrindą abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Atsižvelgęs į tai, teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar susiklosčiusi situacija atitiko Taisyklių 12 punkte nustatytus kriterijus ir sudarė pagrindą priimti ginčijamą aktą, kuriuo pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymas buvo paliktas nenagrinėtu.

Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. prašymu prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl termino paduoti skundą atnaujinimo ir Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo apskundimo, prašyme nurodė, kad terminą kreiptis į teismą praleido, nes stengėsi ginčą išspręsti taikiai, tačiau nepavyko. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1 ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 5-551(7.35).

Teismas nurodė, kad iš minėto protokolo turinio matyti, jog komisija 2013 m. birželio 12 d. posėdyje svarstė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du sklypus ir atidalinto žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją), statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detalųjį planą, planavimo organizatorius – P. Š., ir nutarė detaliojo plano nederinti, nes gautas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nepritarimas. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. gegužės 10 d. rašte Nr. S-551(7.35) „Dėl detaliojo plano sprendinių derinimo“ nurodyta, kad nepritariama pateiktam sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajam planui, kadangi sklypo ribos patenka į valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 1606 „Privažiuojamasis kelias prie Šiaulių miesto oro uosto nuo kelio Kepalai–Gasčiūnai–Meškuičiai“ juostą, kurios minimalus plotis yra 18 m.

Šiaulių VGTPT 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. SP-3499(7.3135) nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje dėl termino skundui pateikti atnaujinimo ir Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo apskundimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pareiškėjo interesus, administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę D. L.-M.. Tačiau 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė rašytinį prašymą nutraukti jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal minėtą sprendimą, nurodydamas, jog teisinės tokio prašymo pasekmės jam išaiškintos.

Atsižvelgiant į šį pareiškėjo prašymą, Šiaulių VGTPT 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. SP-3801(7.3135) antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas, apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuotas 2013 m. lapkričio 28 d. raštu, pridedant sprendimo nutraukti antrinę teisinę pagalbą kopiją. 2013 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į Šiaulių VGTPT su prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimo iš esmės nenagrinėti jo prašymo dėl detaliojo plano derinimo apskundimo, nurodydamas, kad jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apskųsti Nuolatinės statybos komisijos sprendimą nederinti detaliojo plano, tačiau buvo praleistas terminas skundui paduoti, todėl pareiškėjas pakartotinai iniciavo kreipimąsi į Nuolatinę statybos komisiją, bet ji atsisakė prašymą nagrinėti.

Šiaulių VGTPT 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SP-4195(7.3585), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.), numatančiais, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar atstovavimas byloje yra neperspektyvus, atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2013 m. gruodžio 3 d. prašymą, nurodydama, kad įvertinus visas su pareiškėjo reikalavimu susijusias reikšmingas faktines aplinkybes, nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 10 d. vėl kreipėsi į Šiaulių VGTPT su prašymu atnaujinti jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2013 m. spalio 30 d. sprendimą, nes antrinės teisinės pagalbos teikimą jis nutraukė suklaidintas advokatės. Tarnyba, gavusi advokatės D. L.-M. 2014 m. sausio 21 d. pranešimą Nr. 14/005, kuriame išdėstytos su pareiškėjo prašyme atnaujinti teisinės pagalbos teikimą nurodytais motyvais susijusios aplinkybės ir nurodyti atlikti veiksmai, teikiant antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjui raštu atsakė, kad įstatymas nenumato antrinės teisinės pagalbos teikimo atnaujinimo, ir nurodė, jog pareiškėjas turi teisę pateikti nustatytos formos ir turinio prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Be kita ko, advokatė savo pranešime pažymėjo, kad dėl nagrinėjamų klausimų pareiškėjui yra suteikta teisinė pagalba Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Panevėžio VGTPT), todėl būtų neekonomiška tuo pačiu klausimu tam pačiam klientui suteikti antrinę teisinę pagalbą ir Šiaulių VGTPT. 2014 m. kovo 31 d. pareiškėjas Šiaulių VGTPT pateikė nustatytos formos prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga dėl sąvado sąlygų užginčijimo, prie prašymo pridėjo savo 2014 m. kovo 14 d. skundą, rašytą VĮ „Šiaulių regiono keliai“, ir 2014 m. kovo 19 d. atsakymą į jo skundą.

Gavusi šį prašymą, Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 9 punktu, kreipėsi į advokatą Z. B., prašydama pateikti motyvuotą išvadą dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo bei atstovavimo byloje perspektyvumo. Advokatas Z. B. 2014 m. balandžio 22 d. surašė išsamią išvadą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl sąvado sąlygų užginčijimo ne teismo ir teismo tvarka būtų nepagrįstas, o atstovavimas pareiškėjui neperspektyvus. Tarnyba atsižvelgė į advokato pateiktas išvadas bei duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, ir nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimais nederinti detaliojo plano, yra kreipęsis į Šiaulių apygardos administracinį teismą, teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-650-621/2014, teismas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo, todėl pareiškėjas toje pačioje byloje gali kelti ir reikalavimą dėl sąvado sąlygų užginčijimo, o pareiškėjo prašymas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą tiesiogiai susijęs su jo keliamu reikalavimu jau nagrinėjamoje administracinėje byloje ir dėl šio reikalavimo Tarnyba 2013 m. spalio 30 d. buvo priėmusi sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių VGTPT 2014 m. balandžio 30 d. sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateiktas dėl to paties ginčo, pareiškėjo prašyme nenurodytos naujos aplinkybės, nepateikti nauji argumentai, todėl pagrįstai paliko pareiškėjo prašymą nenagrinėtu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog jis 2014 m. kovo 31 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad pagalba jam reikalinga dėl sąvado sąlygų užginčijimo ir dėl to prašymo negalima laikyti pakartotiniu, nepaneigia pareiškėjo inicijuojamo ginčo esmės, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimu nederinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“ išvada, kad pareiškėjui priklausančio sklypo ribos patenka į valstybinės reikšmės kelio juostą.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Šiaulių apylinkės teisme 2014 m. balandžio 22 d. iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4044-883/2014 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovams Joniškio rajono savivaldybei, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Geodezijos linija“, VĮ „Valstybės žemės fondas“, UAB korporacija „Matininkai“ dėl planavimų sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti nuginčijimo, Nuolatinės statybos komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir leidimo atlikti veiksmus, šioje byloje pareiškėją atstovauja advokatas I.

T., kuris, kaip nurodė pareiškėjas, jam yra paskirtas Panevėžio VGTPT sprendimu. Taigi pareiškėjui dėl to paties ginčo antrinė teisinė pagalba yra suteikta. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, tinkamai vadovavosi Taisyklių 12 punktu ir pagrįstai paliko pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymą nenagrinėtu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Šiaulių VGTPT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SP-1437-(7.0996).

III. Pareiškėjas P. Š. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 126–128), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant jo skundą dėl Šiaulių VGTPT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SP-1437(7.0996) panaikinimo. Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai atkreipia dėmesį, jog buvo suklaidintas advokatės D. L.-M. ir būtent dėl to jam buvo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas pagal Šiaulių VGTPT 2013 m. spalio 30 d. sprendimą. Taip pat teigia, kad jo reikalavimai yra pagrįsti ir perspektyvūs bei sudaro pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Kartu pabrėžia, jog dėl pareiškėjo reikalavimo apginti materialiąją teisę pagrįstumo turi spręsti teismas, bet ne Tarnyba, taip peržengdama jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju jam yra teiktina teisinė pagalba.

Atsakovas Šiaulių VGTPT atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 133–134) prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą nepakeistą. Tarnyba teigia, kad pareiškėjo ginčijamas Šiaulių VGTPT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. SP-1437-(7.0996) buvo priimtas išsamiai ir objektyviai įvertinus visumą aplinkybių bei įrodymų, pagrįstas faktine medžiaga bei teisės aktų normomis, yra pasirašytas tam įgalioto subjekto, todėl atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų argumentų ar įrodymų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, tik išdėsto tuos pačius motyvus, kurie jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Šiaulių VGTPT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. SP-1437-(7.0996), kuriuo Tarnyba, nustačiusi, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Tarnybą su analogišku prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą ir nenurodė jokių naujų aplinkybių bei nepateikė jokių papildomų argumentų ar įrodymų, leidžiančių abejoti ankstesnio Tarnybos sprendimo pagrįstumu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo bei pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti minėtą Šiaulių VGTPT sprendimą, teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visumos pagrindu galima daryti išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi tuo pačiu klausimu ir nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio Tarnybos sprendimo pagrįstumu.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 86–89) prašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl termino paduoti skundą atnaujinimo ir Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo apskundimo, be kita ko, nurodydamas, jog tris kartus kreipėsi į VĮ „Šiaulių regiono keliai“, dėl kurio nepritarimo Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija atsisakė derinti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.

Prie prašymo pareiškėjas pridėjo Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 1 (b. l. 90–91) ir VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. gegužės 10 d. raštą Nr. 5-551(7.35) (b. l. 92), iš kurių turinio matyti, jog komisija 2013 m. birželio 12 d. posėdyje svarstė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo į du sklypus ir atidalinto žemės sklypo paskirties keitimo iš žemės ūkio į kitą (gyvenamąją teritoriją), statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo detalųjį planą bei nutarė jo nederinti, nes buvo gautas VĮ „Šiaulių regiono keliai“ nepritarimas.

Atitinkamai VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. gegužės 10 d. rašte Nr. S-551(7.35) „Dėl detaliojo plano sprendinių derinimo“ nurodyta, kad nepritariama pateiktam sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajam planui, kadangi sklypo ribos patenka į valstybinės reikšmės V kategorijos kelio Nr. 1606 „Privažiuojamasis kelias prie Šiaulių miesto oro uosto nuo kelio Kepalai–Gasčiūnai–Meškuičiai“ juostą, kurios minimalus plotis yra 18 m. Šiaulių VGTPT, išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo 2013 m. spalio 24 d. prašymą, 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. SP-3499(7.3135) (b. l. 5–6) nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl termino skundui pateikti atnaujinimo ir Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. kompleksinio derinimo protokolo apskundimo, rengiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant pareiškėjo interesus, administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Tačiau 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė rašytinį prašymą nutraukti jam antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal minėtą sprendimą, nurodydamas, jog teisinės tokio prašymo pasekmės jam išaiškintos (b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, Šiaulių VGTPT 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. SP-3801(7.3135) antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas (b. l. 27). 2014 m. kovo 31 d. pareiškėjas Šiaulių VGTPT vėl pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, kad antrinė teisinė pagalba jam reikalinga dėl sąlygų sąvado užginčijimo.

Prie prašymo pareiškėjas pridėjo savo 2014 m. kovo 14 d. skundą VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ir 2014 m. kovo 19 d. VĮ „Šiaulių regiono keliai“ atsakymą į jo skundą (b. l. 93–100), iš kurių matyti, kad pareiškėjas nesutinka su VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2012 m. spalio 29 d. išduotomis planavimo sąlygomis Nr. 5-1204(7.35), t. y. sąlygų 6.5.2 punktu (visi objektai ir jų komunikacijos turi būti planuojami tik už valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1606 „Privažiuojamasis kelias prie Šiaulių miesto oro uosto nuo kelio Kepaliai–Gasčiūnai–Meškuičiai“ juostos ribų) ir 6.5.3 punktu (patikslinti, suderinti su VĮ „Šiaulių regiono keliai“ ir pakeisti sklypo ribas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatomis), kuriais remiantis VĮ „Šiaulių regiono keliai“ 2013 m. gegužės 10 d. rašte Nr. S-551(7.35) „Dėl detaliojo plano sprendinių derinimo“ iš esmės ir buvo nurodyta, kad nepritariama pateiktam sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajam planui.

Taigi akivaizdu, kad tiek pareiškėjo 2013 m. spalio 24 d. prašymas, tiek 2014 m. kovo 31 d. prašymas iš esmės susiję būtent su minėtomis projektavimo sąlygomis bei iš to kilusiomis pasekmėmis, tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės pripažino ir pareiškėjas (posėdžio garso įrašas). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog minėti pareiškėjo prašymai laikytini tapačiais, o pareiškėjas naujų aplinkybių nenurodė bei nepateikė papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio Tarnybos sprendimo pagrįstumu.

Tuo tarpu, kaip teisingai akcentavo tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas, Taisyklių 12 punktas aiškiai nustato, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kartu akcentuotina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Joniškio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2013 m. birželio 12 d. ir 2013 m. lapkričio 26 d. protokoliniais sprendimais, yra kreipęsis į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuriame nagrinėjama administracinė byla Nr. I-650-621/2014, teismas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo, byla sustabdyta, kol bus išnagrinėta Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4044-883/2014.

Pabrėžtina, jog minėta civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovo P. Š. (pareiškėjo) ieškinį atsakovams Joniškio rajono savivaldybei, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Geodezijos linija“, VĮ „Valstybės žemės fondas“, UAB korporacija „Matininkai“ dėl planavimų sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti nuginčijimo, Nuolatinės statybos komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir leidimo atlikti veiksmus, šioje byloje pareiškėją atstovauja advokatas I.

T., kuris, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė pats pareiškėjas (posėdžio garso įrašas), jam yra paskirtas Panevėžio VGTPT sprendimu. Todėl, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad šiuo atveju Šiaulių VGTPT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. SP-1437-(7.0996) pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tai įvertinusi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Šiaulių VGTPT 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. SP-1437-(7.0996) bei Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, o juos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis buvo suklaidintas advokatės ir būtent dėl to jam buvo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas pagal Šiaulių VGTPT 2013 m. spalio 30 d. sprendimą, o jo reikalavimai yra pagrįsti ir perspektyvūs bei sudaro pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nagrinėjamu atveju esminės teisinės reikšmės neturi ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo 2014 m. kovo 31 d. prašymas laikytinas pakartotiniu, t. y. tapačiu jo 2013 m. spalio 24 d. prašymui, ir Tarnyba pagrįstai bei teisėtai jį paliko nenagrinėtu.

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius