AS-250-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-250-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 58; 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir atsakovas, NTA) direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46) „Dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažinimo netekusiu galios“ ir 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 4R-1028-(4.34); 2) priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos 20 477,87 Lt sumažintos pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, 3 213,91 Lt dydžio pensiją, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjos I. S. skundą patenkino iš dalies: panaikino NTA direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą (raštą) Nr. 4R-1028-(4.34); pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisė 20 477,87 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.; įpareigojo atsakovą Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti pareiškėjai paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio pensiją 3 213,91 Lt, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais; administracinės bylos dalį dėl NTA direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 9FB-7-(4.46) panaikinimo nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės teismų administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą patenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstydamas taip: „Įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. spalio 1 d. mokėti pareiškėjai I. S. 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos pareiškėjos I. S. naudai 20 477,87 Lt (dvidešimt tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir 87 centus) dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d.“; sprendimo dalį, kuria teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos dalis priteista iš Lietuvos valstybės, panaikino ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi patenkino atsakovo Nacionalinės teismų administracijos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atnaujino procesą administracinės bylos Nr. A502-566/2013 dalyje, kuria Nacionalinė teismų administracija nuo 2012 m. spalio 1 d. įpareigota mokėti pareiškėjai I. S. 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją bei iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos pareiškėjos I. S. naudai priteistas 20 477,87 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumas, susidaręs dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d., ir perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai. Taip pat šia nutartimi buvo sustabdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties dalies, dėl kurios nutarta atnaujinti procesą, vykdymas iki tol, kol bus iš naujo išnagrinėta ši administracinės bylos dalis ir įsiteisės sprendimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 27 d. nutartimi patenkino atsakovo Nacionalinės teismų administracijos prašymą. Teismas pakeitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-566/2013 toje dalyje, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P756-146/2013 atnaujintas procesas, ir išdėstė taip: „Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigota perskaičiuoti pareiškėjai I. S. paskirtą teisėjo valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2011 m. gruodžio 9 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, dydžio pensiją 3 213 Lt 91 ct, neribojant šios pensijos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, panaikinti ir pareiškėjos skundą šioje dalyje atmesti. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, pareiškėjos I. S. naudai 16 380,97 Lt (šešiolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt litų devyniasdešimt septynis centus) dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.“

II. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, ir Nacionalinė teismų administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu (teisme gautas 2014 m. liepos 21 d.), kuriuo prašė atgręžti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-566/2013 dalių įvykdymą ir priteisti iš pareiškėjos I. S. 6 025,24 Lt teisėjo valstybinės pensijos permoką.

NTA nurodė, kad NTA direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 9FB-14-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo I. S.“ pagrindu 2013 m. gegužės 21 d. I. S. buvo išmokėta 20 477,87 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka, priteista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-566/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01635-2012-3), nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. spalio 1 d. Mokėjimas buvo atliktas atsižvelgiant į antstolio R. V. 2013 m. balandžio 25 d. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0128/13/00991, nepaisant to, kad NTA 2013 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ir apie tai atskirai informavo tiek antstolį, tiek pareiškėją, prašydama geranoriškai susitarti ir nevykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kol nėra išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-566/2013 inter alia toje dalyje, kuria iš NTA buvo priteista 20 477,87 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos I. S. naudai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja NTA, 16 380,97 Lt dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies taikymo nuo 2011 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi ginčas dėl teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos užbaigtas I. S. priteisiant ne 20 477,87 Lt, o 16 380,97 Lt nepriemoką, t. y. 4 096,90 Lt mažiau, negu pareiškėjai buvo pervesta valstybės biudžeto lėšų, vykdant antstolio raginimą.

Pažymėjo, kad NTA direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. įsakymo pagrindu I. S. taip pat nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo mokama 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija inter alia netaikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, nukreipiančios į šio įstatymo 1 priede nurodytą koeficientą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-292/2014 konstatavo, kad „apskaičiuojant pareiškėjai pagal galiojančius ir Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus priklausančią teisėjų valstybinę pensiją, turėjo būti taikyta Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata ir nurodyta pensija turėjo būti perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal 1 priede nurodytą formulę. <...> pareiškėjai nuo 2011 m. gruodžio 9 d. turėjo būti mokama 2 571,13 Lt dydžio per mėnesį teisėjų valstybinė pensija“. Taigi laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. I. S. buvo mokama didesnė teisėjų valstybinė pensija, nei priklausė mokėti pagal aktualų teisinį reguliavimą, ir dėl to susidarė 1 928,34 Lt permoka.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjai buvo išmokėta iš viso 6 025,24 Lt permoka.

Nurodė, kad buvo bandoma ginčą dėl pensijos permokos išspręsti geruoju, tačiau NTA 2014 m. gegužės 19 d. gautas I. S. raštas, kuriame pažymėta, jog grąžinti teisėjo valstybinės pensijos permokos dalį nėra pagrindo.

NTA nurodė, kad, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 760– 762 straipsnių nuostatomis bei teismine praktika, įgijo teisę į sprendimo įvykdymo atgręžimą dėl pareiškėjai išmokėtos pensijos permokos. Taip pat pažymėjo, kad kai kurių kategorijų civilinėse bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus. Civilinio proceso kodekso 762 straipsnio 4 dalyje nustatytas sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimas taikomas esant tokios sąlygoms: 1) teismų sprendimu, kuris vėliau panaikintas apeliacine ar kasacine tvarka, buvo priteistas ir išieškotas ieškovo naudai darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos ir 2) neįrodoma, kad gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Tačiau ginčo atveju šios normos netaikytinos, o, NTA nuomone, yra pagrindas sprendimo įvykdymo atgręžimui.

Pareiškėja atsiliepimu į pareiškimą prašė atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad įstatymas nenumato, jog kreipimasis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo sustabdytų vykdymo veiksmus, jei nėra teismo nutarties dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. NTA savo teisių vykdymo procese negynė, antstolio veiksmų neskundė, nesiėmė jokių priemonių dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikintas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju teismo sprendimas nebuvo panaikintas ir nenustatyta, jog priimtas teismo sprendimas buvo neteisėtas ar nepagrįstas, o pakeistas tik dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje nepagrįstai netaikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pagal CPK reglamentavimą sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas iš esmės ribojamas tik bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo ir darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo. CPK 762 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti vykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. CPK 737 straipsnyje nurodytos išmokos, prilygintinos darbo užmokesčiui. Pagal šio straipsnio nuorodas matyti, kad pensijos yra prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 str. 1 d. 7 p.). Taigi šioje byloje atgręžti sprendimo įvykdymą būtų galima tik tada, jeigu NTA įrodytų, kad: (i) gavėjas (pareiškėja) veikė nesąžiningai ar (ii) buvo padaryta sąskaitybos klaidų (CPK 762 str. 4 d.). Pažymėjo, kad NTA neįrodė nei vienos iš paminėtų aplinkybių: nepateikė įrodymų, kad teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos didesnė suma pareiškėjai permokėta dėl to, kad ji elgėsi nesąžiningai; taip pat byloje nėra pateikta duomenų, kad NTA padarė sąskaitybos klaidų.

Pabrėžė, kad pareiškėjai didesnė teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos suma buvo priteista netinkamai taikius įstatymą, tai užkerta kelią į bet kokius atgręžtinius reikalavimus. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnyje numatyti atvejai dėl teisėjų valstybinės pensijos permokėjimo, neprimokėjimo ir išskaitos iš jos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išskaityti iš teisėjų valstybinės pensijos pagal vykdomuosius dokumentus galima tik įstatymų nustatyta tvarka, o šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais – NTA vadovo sprendimu. Kitos išskaitos iš teisėjų valstybinių pensijų draudžiamos. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apie aplinkybes, turinčias įtakos teisėjų valstybinei pensijai mokėti, šių pensijų gavėjai privalo pranešti NTA ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie šias aplinkybes nepranešama ir dėl to pensija permokama, permokėtos pensijos dydis išieškomas iš pensijos gavėjo, neapribojant kokiu nors terminu, NTA vadovo sprendimu šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas yra specialusis įstatymas, kuriame nustatytas teisėjų valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas, taip pat atvejai dėl teisėjų valstybinės pensijos permokėjimo, neprimokėjimo ir išskaitos iš jos. Šiame įstatyme sprendimo įvykdymo atgręžimas nėra numatytas.

Taip pat pažymėjo, kad išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai yra nustatyti Darbo kodekso 224 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus. Kadangi pagal CPK 737 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuorodas pensijos yra prilyginamos darbo užmokesčiui, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais. Tokių argumentų ar duomenų šioje byloje nepateikta, tai akivaizdžiai patvirtina NTA reikalavimų nepagrįstumą.

Nurodė, kad CPK 737 straipsnyje išvardytos pajamos, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui – tarp jų pensijos (CPK 737 str. 1 d. 7 p.). NTA nenurodė, kad teisėjo valstybinės pensijos permoka atsirado dėl to, jog teismai netinkamai taikė Laikinąjį įstatymą. Šiuo atveju kyla klausimas, ar gali būti taikomos CPK 760 straipsnio 1 dalies ir 762 straipsnio l dalies nuostatos, jei netinkamai buvo pritaikytas įstatymas. Todėl tikslinga būtų išsiaiškinti, ar pensijos (ir valstybinės) gali būti prilyginamos darbo užmokesčiui. Jei bylą nagrinėjančiam teismui kiltų teisiškai pagrįstų abejonių dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai, prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl paminėtų įstatymų atitikties Konstitucijai, nes, nepašalinus iškeltų abejonių, teisingas ginčo išsprendimas nėra įmanomas.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi patenkino pareiškimą ir atgręžė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-566/2013 dalių įvykdymą bei priteisė iš pareiškėjos I. S. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, naudai 6 025,24 Lt (1 745,03 Eur) teisėjo valstybinės pensijos permoką.

Teismas nustatė, kad NTA direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 9FB-14-(4.46) pagrindu I. S. buvo išmokėta 20 477,87 Lt pensijos nepriemoka, taip pat nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo mokama 3 213,91 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundas buvo patenkintas tik iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis dėl pensijos nepriemokos priteisimo buvo įvykdyti (sprendimo dalis dėl pensijos apskaičiavimo vykdoma iki 2013 m. rugpjūčio 7 d.), pripažino, kad pareiškėjai buvo išmokėta 6 025,24 Lt pensijos permoka.

Teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl Lietuvos valstybės atstovės NTA reikalavimo atgręžti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties dalių įvykdymą, priteisiant iš pareiškėjos I. S. 6 025,24 Lt teisėjo valstybinės pensijos permoką, pagrįstumo bei teisėtumo.

Teismas vadovavosi ABTĮ 1 straipsnio 2 dalimi, 97 straipsnio 1 dalimi, CPK 760 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010 ir kt.).

Teismo vertinimu, pagal CPK 760 straipsnio 1 dalies taikymo prasmę, nėra reikšminga, ar pirminis teismo sprendimas, dėl kurio įvykdymo teikiamas pareiškimas, buvo panaikintas ar pakeistas, o esmine aplinkybe yra tai, ar naujai išnagrinėjus bylą priimamu sprendimu buvo paneigta pareiškėjo teisė į ieškinio (skundo) ar jo dalies, kuri jau buvo įvykdyta, patenkinimą. Todėl pareiškėjos motyvus, kuriais teigiama, jog nagrinėjamo ginčo atveju sprendimo įvykdymo atgręžimas netaikytinas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis buvo ne panaikinta, o tik pakeista, teismas atmetė.

Teismas pažymėjo, jog I. S. paskirtos valstybinės pensijos mokėjimas, priešingai negu savo atsiliepime nurodė pareiškėja, nelaikytinas periodiškai mokamomis išlaikymo išmokomis, nurodytomis CPK 760 straipsnio 3 dalyje, ar darbo užmokesčiui prilyginamomis išmokomis, numatytomis CPK 762 straipsnio 4 dalyje, todėl nagrinėjamo ginčo atveju paminėtų straipsnių dalyse įtvirtintos nuostatos netaikytinos. Taip pat pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, 9 straipsnio 2 dalis reglamentuoja išskaitymo iš teisėjo gaunamos valstybinės pensijos sąlygas bei tvarką, tačiau nepaneigia atsakovo teisės reikalauti sprendimo įvykdymo atgręžimo. Taigi nagrinėjamu atveju aptartos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos netaikytinos.

Teismas nurodė, kad pateiktame atsiliepime pareiškėja kėlė abejones dėl CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatų atitikties Konstitucijos 52 straipsnio nuostatoms, kuriomis įtvirtinama piliečių teisė į valstybės laiduojamas socialines garantijas. Pareiškėjos nuomone, sprendžiant ginčą, būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar valstybinės pensijos gali būti prilyginamos CPK 762 straipsnio 4 dalyje numatytam darbo užmokesčiui, ar su juo susijusioms išmokoms, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas dėl netinkamai pritaikyto teisės akto. Teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilęs ne dėl pareiškėjos teisės į valstybinę teisėjos pensiją ribojimo, o dėl šios pensijos permokos priteisimo. Be to, CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatos ginčo atveju netaikytinos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti CPK 762 straipsnio 4 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijai.

Teismas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis dėl pensijos nepriemokos priteisimo buvo įvykdyti (sprendimo dalis dėl pensijos apskaičiavimo buvo vykdoma iki 2013 m. rugpjūčio 7 d.), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies – vietoje prašomos 20 477,87 Lt pensijos nepriemokos, priteista 16 380,97 Lt neišmokėtos pensijos; skundo reikalavimas dėl pensijos ribojimo netaikymo atmestas. Vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį, pareiškėjai buvo išmokėta 6 025,24 Lt pensijos permoka. Todėl I. S. privalo grąžinti atsakovui nepagrįstai išmokėtas sumas.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad NTA pareiškimas atgręžti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties dalių įvykdymą yra tenkintinas ir iš pareiškėjos I. S. atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA, naudai priteistina 6 025,24 Lt teisėjo valstybinės pensijos permoka.

Teismas, be to, nurodė, kad pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro kelionės išlaidos. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo pareiškimas tenkintinas, pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė.

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 27 d. nutartimi pakeitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį. Jai priteistą 20 477,87 Lt sumą sumažino iki 16 380,97 Lt. Teismo sprendimu pensijos permoka sudaro 4 096,90 Lt, o teismas priteisė 6 025,24 Lt. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota. Jai pagal įsiteisėjusį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą iš atsakovo NTA buvo išieškota 20 477,87 Lt, todėl teismas iš jos galėjo priteisti tik 4 096,90 Lt, o ne 6 025,24 Lt.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis dėl pensijos nepriemokos priteisImo buvo įvykdyti (sprendimo dalis dėl pensijos apskaičiavimo buvo vykdoma iki 2013 m. rugpjūčio 7 d.). Jei NTA vykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį, tai atsakovas 3 213,91 Lt dydžio teisėjo pensiją (kuri buvo priteista paminėtais teismų sprendimais) turėjo mokėti nuo 2012 m. spalio 1 d., o ne pasirinktinai tik nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. Teismas neišsiaiškino, kodėl NTA 3 213,91 Lt dydžio pensiją mokėjo tik nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d., o ne nuo 2012 m. spalio 1 d., kaip buvo priteista nurodytais teismo sprendimais. NTA nurodė, kad 3 213,91 Lt dydžio pensija buvo mokama pagal NTA direktoriaus įsakymą. Todėl nėra pagrindo tikėti NTA argumentu, kad 3 213,91 Lt dydžio teisėjo pensiją mokėjo vykdydami 2012 m. spalio 11 d. ir 2013 m. kovo 14 d. sprendimus. Tuo labiau kad buvo jau kreiptasi dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje.

3. Vadovaujantis ABTĮ 1 straipsnio 2 dalimi, 97 straipsnio 1 dalimi, teismas negalėjo taikyti CPK normų, nes nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis dėl pensijos nepriemokos priteisimo buvo įvykdyti. NTA dėl 2012 m. spalio 11 d. ir 2013 m. kovo 14 d. sprendimų atgręžimo įvykdymo kreipėsi į teismą tik 2014 m. liepos 16 d. Atsakovas praleido vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo (CPK 761 str. 2 d.), todėl teismas turėjo atsisakyti priimti tokį pareiškimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

4. Šiuo atveju teismo sprendimas nebuvo panaikintas ir nenustatyta, kad priimtas teismo sprendimas buvo neteisėtas ar nepagrįstas, o pakeistas tik dėl to, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai netaikė Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai privalo atsižvelgti į aplinkybes, dėl kokių priežasčių įvyko permoka ir ar yra galimybė taikyti CPK 760–762 straipsnių nuostatas. Tačiau teismas visiškai nesvarstė atsiradusios permokos priežasčių.

5. Permoka susidarė dėl to, kad netinkamai buvo taikytas įstatymas, o ne dėl to, jog ji būtų veikusi nesąžiningai arba atsakovas būtų padaręs sąskaitybos klaidų. Kadangi jos kaltės nėra, o permoka atsirado dėl to, kad valdžios institucija (teismai) netinkamai taikė įstatymą, dėl to atsakomybę turėtų prisiimti valstybė, o ne ji, todėl taikyti sprendimo atgręžimo vykdymą pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

6. Teismas visai netyrė aplinkybių, dėl kokios priežasties susidarė teisėjų pensijos permoka, tačiau padarė nemotyvuotą ir jokiais įstatymais nepagrįstą išvadą, kad buvo paneigta pareiškėjos teisė į ieškinį (skundą ) ar jo dalį.

7. Teismas nutarė, kad šio ginčo atveju CPK 760 straipsnio 3 dalyje ir 762 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos netaikytinos, nes valstybinės pensijos nelaikytinos periodiškai mokamomis išlaikymo išmokomis. Teismas nenurodė, kuo remdamasis padarė tokią išvadą.

8. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnyje numatyti atvejai dėl teisėjų valstybinės pensijos permokėjimo, neprimokėjimo ir išskaitos iš jos. Šis įstatymas nenumato tokio atvejo, kad būtų galima išieškoti permokėtą teisėjo pensiją dėl to, jog netinkamai buvo taikytas įstatymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties dalies administracinėje byloje Nr. A502-566/2013, pakeistos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-292/2014 proceso atnaujinimo tvarka, įvykdymo atgręžimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendimų, priimtų administracinėse bylose, įvykdymo atgręžimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011, 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-929/2014).

Teisę kreiptis į teismą su prašymu atgręžti teismo sprendimo (nutarties), panaikinto ar pakeisto proceso atnaujinimo tvarka, įvykdymą nustato CPK 373 straipsnis: panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Teismų sprendimų (nutarčių) įvykdymo atgręžimo tvarka reglamentuota CPK LVI skyriuje, t. y. 760–762 straipsniuose. Sprendžiant proceso atnaujinimo tvarka panaikinto ar pakeisto sprendimo (nutarties) įvykdymo atgręžimo klausimą CPK 373 straipsnio nuostata aiškintina ir taikytina kartu su CPK 760–762 straipsniuose nustatytomis teisės normomis.

CPK 761 straipsnio 2 dalyje numatytas pareiškimo dėl įvykdymo atgręžimo padavimo teismui vienerių metų terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 27 d. nutarties įsiteisėjimo dienos – 2014 m. sausio 27 d. (ABTĮ 145 str.). Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Nacionalinė teismų administracija, ir Nacionalinės teismų administracijos pareiškimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2014 m. liepos 21 d. (II t., b. l. 17–21), t. y. nepraleidus nurodyto termino.

Pareiškimu dėl įvykdymo atgręžimo siekiama susigrąžinti iš pareiškėjos I. S. 6 025,24 Lt teisėjų valstybinės pensijos permoką. Būtent tokia suma buvo permokėta vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties dalį. Ši suma yra pagrįsta pateiktais įrodymais (II t., b. l. 77–85).

CPK 762 straipsnio 4 dalis numato, jog apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Ši teisės norma nustato ribojimą atgręžti sprendimo (nutarties) įvykdymą, išskyrus nurodytus atvejus. CPK 737 straipsnio 7 punkte pensijos yra nurodytos kaip darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, todėl CPK 762 straipsnio 4 dalis nagrinėjamu atveju yra aktuali.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki proceso atnaujinimo apskaičiuojant pareiškėjai išmokėtinas sumas buvo remiamasi Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. birželio 8 d. pažymos Nr. 3R-729 „Apie I. S. 2011 m. gruodžio 9 d.–2012 m. gegužės 31 d. teisėjų valstybinę pensiją“ duomenimis (I t., b. l. 39). Šioje pažymoje buvo nurodytos pareiškėjai išmokėtos bei išmokėtinos sumos, apskaičiuotos, atsižvelgus tiek į tai, jei būtų pritaikytas Laikinasis įstatymas, tiek ir jei šis įstatymas nebūtų taikytas (lentelės grafos – „Turėtų būti paskirta TVP, taikant LR Konstitucinio teismo 2010.09.29 nutarimo nuostatas“ bei „Turėtų būti išmokėta TVP, netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priedą)“). Tačiau, kaip nustatyta, buvo vadovautasi aptariamoje pažymoje pateiktos lentelės grafa, kurioje nurodytos pareiškėjai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos sumos, apskaičiuotos taikant Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas (lentelės grafa „Turėtų būti paskirta TVP, taikant LR Konstitucinio teismo 2010.09.29 nutarimo nuostatas“), nors turėjo būti vadovautasi aptariamos lentelės grafa, kurioje nurodyta pareiškėjai mokėtinos teisėjų valstybinės pensijos suma, apskaičiuota netaikius pensijos dydžio ribojimo, tačiau taikant Laikinojo įstatymo 1 priedą (lentelės grafa „Turėtų būti išmokėta TVP, netaikant pensijos dydžio ribojimo (taikant LR socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 priedą)“). Dėl to pareiškėjai išmokėtinos sumos buvo apskaičiuotos netaikant Laikinojo įstatymo nuostatų.

Taigi, kaip matyti, iš esmės klaidingas nurodytos pažymos duomenų pasirinkimas nulėmė neteisingą pareiškėjai išmokėtinų sumų apskaičiavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai laikytina sąskaitybos klaida pagal CPK 762 straipsnio 4 dalies prasmę, kuomet atgręžti įvykdymą yra leidžiama.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė