A-1148-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1148-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08248-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Ž. skundą atsakovui Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė 1) panaikinti Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnybos) 2013 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. (29)9R-2874; 2) įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjai prašomus duomenis apie giminystės ir svainystės ryšius O. G. anūko D., advokatų E. G., A. P. bei kitų asmenų, įtariamųjų ikiteisminio tyrimo byloje, įregistruotoje 2013 m. gruodžio 18 d. Nr. IK2-23 Prienų rajono apylinkės teisme.

Pareiškėja skunde nurodė, kad kreipėsi į Tarnybą dėl duomenų apie O. G. anūką D., advokatus E. G., A. P., S. D., G. P. pateikimo. Įgalioti gauti ginčo informaciją teisėtvarkos subjektai yra nesuinteresuoti jos gavimu dėl asmeninių priežasčių. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirti pareiškėjos vyrui A. Ž. atstovauti advokatai savo pareigas vykdė netinkamai, paskleidė tretiesiems asmenims asmeninius duomenis ir dokumentus. Neturėdama minėtų duomenų negali prašyti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kad būtų pakeisti advokatai E. G. ir A. P..

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 52-54) prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į Tarnybą 2013 m. gruodžio 12 d., prašydama pateikti duomenis apie O. G. sūnaus ir anūko tėvus bei patvirtinti E. G., A. P., O. G. anūko, S. D., G. P. giminystės ryšius. Skundžiamu raštu pareiškėjai išaiškinta bendra tokių duomenų teikimo tvarka, nurodyta, kad be duomenų subjekto sutikimo jai šie duomenys negali būti išduodami. Nagrinėdama pareiškėjos prašymą, Tarnyba nenustatė teisinių pagrindų suteikti prašomus duomenis. Pareiškėjos prašyme nurodyti motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Suteikus pareiškėjos prašomus duomenis būtų pažeista asmenų teisė į privatumą, asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjos L. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Remdamasis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja 2013 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu (b. l. 5) pateikti duomenis apie jos vyro A. Ž. sesers O. G. sūnaus D., jo tėvo, advokatės E. G., advokato A. P., S. D., G. P. giminystės ryšius. Šiame prašyme nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė minėtus advokatus atstovauti jos vyrui A. Ž.. Su advokate E. G. dirba advokato padėjėjas, kuris galimai yra A. Ž. sesers O. G. anūkas, advokatai E. G. ir A. P. Prašyme nurodė, kad duomenys, patvirtinantys šių asmenų giminystės ryšius pareiškėjai reikalingi ikiteisminiam tyrimui, pradėtam pagal jos vyro A. Ž. skundą.

Atsakovas Tarnyba atsakė į šį pareiškėjos prašymą sprendžiamoje byloje skundžiamu 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (29)9R-2874 (b. l. 3), kuriame nurodė teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurioms esant gali būti išduodami pareiškėjos nurodyti duomenys ir išaiškino, kad nėra pagrindo šiuos duomenis išduoti pareiškėjai.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo, priimto 1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1490, redakcijos, galiojusios nurodomų neteisėtų veiksmų atlikimo metu (nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. lapkričio 28 d.), 2 straipsnio 12 punktas registro tvarkymo įstaigą apibrėžė kaip įstatymu ar Vyriausybės nutarimu paskirtą juridinį asmenį, registruojantį registro objektus, tvarkantį ir teikiantį registro duomenis bei dokumentus ir atsakantį už jų saugą. Registro duomenų tvarkymą reglamentuoja atitinkamo registro įstatymas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, registro nuostatai, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais – ir registro duomenų tvarkymo sutartys.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniais, pažymėjo, jog asmens teisę į privatumą saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautiniai teisės aktai. Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Įstatymas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (22 str. 4 d.). Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio 1 dalį, kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad sąvoka privatus gyvenimas yra plati ir kintanti, ji apima skirtingas žmogaus savybes, baigtinio jos elementų sąrašo nėra (žr. EŽTT sprendimą S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 30566/04). Nurodė, jog Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Analizavo Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, nustatančią subjektus, kuriems gali būti teikiama informacija apie giminystės ir svainystės ryšius.

Darė išvadą, jog Tarnyba neturėjo pagrindo pateikti pareiškėjai jos prašomus duomenis. Esant poreikiui šiuos duomenis įvertinti baudžiamuosiuose, civiliniuose procesuose, nagrinėjant administracines bylas, asmenys turi teisę kreiptis į atitinkamą teismą, kitą teisėtvarkos subjektą, su prašymu išreikalauti bylai reikšmingus įrodymus. Pareiškėja, manydama, kad jos teisės, teisėti interesai pažeisti ir, kad teismas, kitas teisėtvarkos subjektas netinkamai vykdo savo funkcijas, nepagrįstai atsisako iš Tarnybos išreikalauti susijusius įrodymus, pareiškėja gali siekti ginti savo teises skųsdama šį veikimą (neveikimą) įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog nėra pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamo Sprendimo ir įpareigoti Tarnybą pateikti pareiškėjai prašomus duomenis.

III. Pareiškėja L. Ž. padavė apeliacinį skundą (b. l. 108-111), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu dėl galimybės pareiškėjai dar kartą kreiptis dėl to paties klausimo (dėl aptariamų duomenų išreikalavimo) į kitą teismą.

Teigia, kad prašomų duomenų būtinumą pagrindžia ir tai, jog Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3504-402/2014, pagal pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. Ž. skundą dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštų panaikinimo ir tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2S-2318-275/14, pagal pareiškėjos atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. A2-29073-934/2014 pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Primena, jog siekia pakeisti advokatus E. G. ir A. A. P..

Nurodo, jog siekia, kad būtų nustatytas jos giminystės ryšys su J. E. P. civilinėje byloje Nr. 2S-2318-275/2014 taip pat su advokate E. G., be to advokatės ryšys su J. E. P. ir su advokatu A. A. P., nes advokatė užginčijo pareiškėjos teisę atkurti savo kilmę iš P.

Atsakovas Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 118-119) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėja nepateikė naujų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl atsiliepimą grindžia argumentais tapačiais nurodytiems atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsisakymo suteikti pareiškėjai informaciją apie kitų asmenų giminystės ryšius.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį duomenų teikimas priskirtinas su asmens duomenimis atliekamiems veiksmams, t. y. duomenų tvarkymui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: duomenų subjektas duoda sutikimą (1 punktas); sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas (2 punktas); pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis (3 punktas); siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus (4 punktas); įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys (5 punktas); reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (6 punktas).

Nagrinėjamu atveju vertintina, jog nėra nė vieno iš minėtų asmens duomenų tvarkymo, t. y. teikimo, kriterijų. Nėra gautas duomenų subjekto sutikimas (Asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nėra duomenų, jog pareiškėja įgyvendina oficialius įgaliojimus (Asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto teisėjų kolegija pripažįsta pareiškėjos teisėtą interesą ginti savo pažeistas teises teisme, kuo ji grindė savo prašymą gauti duomenis apie kitus asmenis, tačiau, atsižvelgiant į minėtą nuostatos formuluotę, vertintina, ar nagrinėjamu atveju duomenų subjektų interesai nėra svarbesni.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta teisė įtvirtinta ir EŽTK 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad valstybė turi pozityvią pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę). Teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinimas Konstitucijoje reikalauja, kad valstybė užtikrintų šios teisės realumą. Taigi Konstitucijos 22 straipsnis įpareigoja valstybę teisės aktais užtikrinti veiksmingą teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apsaugą ir gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-2/2008).

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį privati informacija – ypatingi fizinio asmens duomenys, kaip juos nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, informacija apie asmenį ir jo šeimos gyvenimą, su fizinio asmens garbe ir orumu susijusi informacija. Nurodomame įstatyme nedetalizuojama sąvoka „informacija apie asmenį“, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią sąvoką aiškina būtent remdamasis minėtu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu asmens duomenų apibrėžimu (2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2809-11, Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 340-352). Taigi, atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos prašoma informacija apie kitus asmenis pripažintina privačia, ir duomenų subjektų – asmenų, kurių duomenų prašoma, interesas, kad būtų užtikrinta jų teisė į privatumą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinamas kaip svarbesnis nei pareiškėjos interesas ginti savo pažeistas teises teisme.

Be to, kaip nurodė ir atsakovas 2013 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. (29)-9R-2874, pareiškėja nepriskirtina Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje išvardintiems subjektams, kuriems gali būti teikiama informacija apie giminystės ir svainystės ryšius.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti informaciją apie E. G., A. P., advokatės padėjėjo D., O. G., S. D. ir G. P. giminystės ryšius.

Dėl pirmosios instancijos teismo nurodytos galimybės pareiškėjai kreiptis į teismą teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl pakartotinio Tarnybos 2013 m. gruodžio 16 d. rašto Nr. (29)-9R-2874, t. y. atsakovo atsisakymo suteikti prašomos duomenis apskundimo, bet dėl pareiškėjos teisės kreiptis į teismą, nagrinėjantį atitinkamą konkrečią bylą ar į teisėtvarkos subjektą, atliekantį konkretų ikiteisminį tyrimą, su prašymu išreikalauti tai bylai (ikiteisminiam tyrimui) reikšmingus įrodymus, o manydama, kad teismas ar kitas teisėtvarkos subjektas nepagrįstai atsisako iš Tarnybos išreikalauti įrodymus į konkrečią atitinkamą bylą, šį teismo ar teisėtvarkos subjekto neveikimą pareiškėja gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė ginčui aktualiu laikotarpiu nebegaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo nuostatas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kitais teisės aktais teismas rėmėsi tinkamai, bei į tai kad teismo klaidingai nurodytos teisės akto nuostatos nedaro įtakos sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui, minėti pirmosios instancijos motyvais šalintini iš sprendimo, tačiau aptarta aplinkybė nelaikytina pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas