AS-143-289-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-289/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01802-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos R. S. A. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. gegužės 31 d. paduotą skundą, kuriuo ji prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus 1-asis skyrius) 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (10.1)3-53896 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3327 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį – 19 320,00 Lt, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja nurodė, kad, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsniais, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jai buvo du kartus sumažinta senatvės pensija. 2013 m. balandžio 18 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus 1-ąjį skyrių su prašymu išmokėti negautą pensijos dalį. VSDFV Vilniaus 1-asis skyrius 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (10.1)3-53896 atsisakė patenkinti skundą. Šį sprendimą 2013 m. gegužės 8 d. apskundė VSDFV. VSDFV 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3327 nepatenkino skundo, nurodžiusi, kad jo nenagrinės, nes praleistas 3 metų senaties terminas; tačiau šiuo sprendimu skundas dėl VSDFV Vilniaus 1-ojo skyriaus sprendimo išnagrinėtas iš esmės, nurodant, kad pastarasis neturėjo teisinio pagrindo patenkinti skundo.

Pareiškėja 2013 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir suformulavo reikalavimą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3889 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą“.

Pareiškėja nurodė, kad dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius), kuris nepatenkino prašymo, todėl, pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. gegužės 20 d. pateikė atsakymą. Atsakyme nurodyta, jog praleido terminą skundui paduoti, tačiau iš atsakymo turinio darytina išvada, kad skundas išnagrinėtas iš esmės ir nepatenkintas. Atsakyme, be kita ko, nurodyta, kad pensija buvo sumažinta pagrįstai ir, kol nenumatyta kompensavimo tvarka, VSDFV skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų. Tokią poziciją suprato kaip skundo išnagrinėjimą iš esmės ir jo nepatenkinimą, todėl kreipėsi į teismą. Pažymėjo, jog ir VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendime Nr. (6.5)I-3889 nurodyta, kad nagrinėdamas skundą VSDFV Vilniaus skyrius, mokėjęs pensiją pagal Laikinojo įstatymo nustatytą tvarką, pažeidimo nepadarė, todėl jo veiksmai nėra ir negali būti pripažinti neteisėtais. Taigi VSDFV dar kartą patvirtino savo poziciją dėl skundo esmės. Be to, pareiškėja prašė apsvarstyti argumentus dėl trejų metų praleisto termino teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti, pripažinti svarbiomis praleidimo priežastis ir šį terminą atnaujinti.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3889; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su jo priedais grąžinti pareiškėjai; išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka paduoti skundą dėl VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3889 Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p., 149 str.).

Teismas nurodė, kad galiojančios teisės normos įsakmiai nustato, jog ginčams dėl pažeistų teisių į pensiją spręsti taikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d., Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.). Tokios teisės aktų tvarkos laikomasi ir teisminėje praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013; 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2013 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus 1-ąjį skyrių, prašydama išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 m., susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. VSDFV Vilniaus 1-asis skyrius 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (10.1) 3-53896 atsisakė patenkinti prašymą. Pareiškėja šį sprendimą 2013 m. gegužės 8 d. apskundė VSDFV, kuri 2013 m. gegužės 20 d. priimtu sprendimu Nr. (6.5) I-3327 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Šiuo sprendimu pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2013 m. birželio 7 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, nurodyta, kad tuomet prašymo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Šiame sprendime yra išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėja, pasinaudodama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, 2013 m. gegužės 30 d. surašytu skundu 2013 m. birželio 3 d. kreipėsi į VSDFV su prašymu atnaujinti terminą, nurodydama jo praleidimo motyvus. VSDFV priėmė 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3889 neatnaujinti termino skundui paduoti ir pareiškėjos 2013 m. gegužės 30 d. skundo nenagrinėti. Be to, VSDFV pareiškėjai nurodė, kad įvardytas sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas pažymėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalis, Taisyklių 35 punktas nustato, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Teismas nusprendė, kad tik tokio turinio sprendimas laikomas priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir gali būti skundžiamas teismui. Taisyklių 31 punktas reglamentuoja kitą situaciją, kai skundas VSDFV buvo pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą. Šiuo atveju Taisyklės numato, kad tuo atveju, jeigu skundas buvo pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Remdamasis nurodytomis teisės normų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3889 laikytinas ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje ir Taisyklių 35 punkte nurodytu, o savarankišku VSDFV sprendimu. Toks sprendimas, kaip ir nurodyta, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 18 str. 1 d.). Ta aplinkybė, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla dėl VSDFV Vilniaus 1-ojo skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (10.1)3-53896 ir VSDFV 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3327 nesudaro pagrindo pareiškėjai skundą dėl VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3889 paduoti įvardytam teismui. Pažymėjo, kad byla pagal pareiškėjos skundą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo perduota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nutartimi.

Teismas, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, atsisakė priimti skundą, nustatęs, kad byla nepriskirtina Panevėžio apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Nustatęs, kad byla pagal paduotą skundą nepriskirtina Panevėžio apygardos administraciniam teismui, teismas nesvarstė praleisto įstatymo nustatyto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimo.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad skundą dėl VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimo apskundimo pateikė vykdydama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį. Šiuo skundu patikslino pirminio skundo reikalavimus. Kadangi teisines pasekmes sukelia VSDFV Vilniaus 1-ojo skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. sprendimas, o byla dėl šio sprendimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. birželio 10 d. nutartimi perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ji yra dirbusi teisėja, todėl vėlesnis 2013 m. birželio 10 d. sprendimas kaip išvestinis iš pagrindinio turėtų būti nagrinėjamas kartu su pagrindiniu skundu. Tuo labiau kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs dėl šio ginčo nagrinėjimo galimumo Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjos nuomone, ginčo skaidymas dalimis yra nepagrįstas, nes dėl dalies ginčo vėl turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris šio ginčo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nagrinėti negali, todėl teismo pirmininkas turėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką dėl skundo persiuntimo galbūt tam pačiam Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pažymi, kad VSDFV savo sprendimuose nurodo, jog atsisako skundą nagrinėti, tačiau iš esmės pasisako dėl teritorinio skyriaus sprendimo, nurodydama, kad jis teisėtas, o tai reiškia, kad skundas nepatenkinamas. Šiuo atveju vertintinas VSDFV sprendimų turinys, o ne formalioji jų išraiška. Be to, patikslintame skunde Panevėžio apygardos administraciniam teismui nurodė priežastis dėl termino praleidimo, kurių teismas nevertino, todėl dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Remiantis administracinės bylos duomenimis, pareiškėja, inicijuodama ginčą dėl VSDFV Vilniaus 1-ojo skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (10.1)3-53896 bei VSDFV 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3327 panaikinimo ir VSDFV Vilniaus 1-ojo skyriaus įpareigojimo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį – 19 320,00 Lt, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gegužės 31 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 1–3). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi, susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, teikimu, perdavė šią administracinę bylą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, nustatęs, kad pareiškėja yra buvusi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja (ABTĮ 70 str. 1 d. 3 p., 70 str. 2 d., Teismų įstatymo 34 str. 2 d.) (b. l. 8). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą (b. l. 10). Taigi Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos 2013 m. gegužės 31 d. paduotą skundą.

Pagal šios administracinės bylos duomenis, pareiškėja 2013 m. gruodžio 30 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą, kuriame suformulavo ir reikalavimą panaikinti VSDFV 2013 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3889 (b. l. 65–66). Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti skundą dėl tokio reikalavimo, konstatavęs, kad ši byla priskirtina ne Panevėžio, o Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia išvada.

Pagal bendrąsias teismingumo taisykles (ABTĮ 35 str.), pirminis pareiškėjos skundas dėl VSDFV Vilniaus 1-ojo skyriaus ir VSDFV sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduotinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau šis teismingumas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. birželio 10 d. nutartimi buvo pakeistas, perduodant bylą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui (nustačius, kad pareiškėja yra buvusi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja). Kadangi ir patikslintas skundas dėl VSDFV sprendimo panaikinimo paduotinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, esant paminėtoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, neskaidant ginčo, šis reikalavimas taip pat nagrinėtinas Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Taigi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. S. A. atskirąjį skundą patenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė