A-438-1517-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1517/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01792-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaselita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaselita“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Kaselita“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5–9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) 2013 m. lapkričio 8 d. nurodymą neatsiskaityti grynais pinigais Nr. (10.14)-K6-417 (toliau – ir ginčijamas nurodymas).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu nurodymu jam nurodė laikinai nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis tik negrynaisiais pinigais. Pareiškėjo nuomone, šis nurodymas yra neteisėtas, nepagrįstas, taip pat neatitinka teisėtumo principų dėl formalių pažeidimų, todėl naikintinas. Ginčijamame nurodyme vienu metu cituojamos dvi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio dalys, numatančios visiškai skirtingus nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais pagrindus. Šiame straipsnyje numatyti atvejai, kai nurodymas duodamas, kai asmuo pripažintas kaltu arba jam paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, nelegalaus darbo ir pan., tačiau pareiškėjas ar jo atstovai kaltais dėl išvardintų pažeidimų nepripažinti ir administracinė nuobauda jiems nepaskirta. Minėtos teisės normos taikymas sietinas ir su joje vartojama sąvoka „yra pagrįsta rizika“, kad pareiškėjas gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, tačiau ginčijamame nurodyme nėra nė vieno žodžio apie pagrįstą riziką. Be to, nors atsakovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus, tačiau dar neišnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylų, t. y. nenustačius operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytų faktų tikrumo, nenustačius įstatymų pažeidimo, davė ginčijamą nurodymą.

Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 51–53) prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad duomenys apie į pareiškėjo buhalterinės apskaitos dokumentus neįtraukto darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams užfiksuoti 2013 m. spalio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. K1-859. Tai suteikė pagrindą manyti, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėjas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas arba kitaip vengti mokėti mokesčius. Klaipėdos AVMI pagrįstai Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalies pagrindu davė pareiškėjui ginčijamą nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais, nes egzistavo abi tokio nurodymo davimo sąlygos – pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktai; yra pagrįsta rizika, kad pareiškėjas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Pareiškėjui duotas ginčijamas nurodymas įformintas centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta forma, o ši forma užpildyta vadovaujantis šios formos pildymo taisyklėmis. Ginčijamame nurodyme yra nurodytas ir Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalimi nustatytas jo davimo teisinis pagrindas – jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, o tai, kad ginčijame nurodyme nėra aiškiai nurodyta, kokios Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio dalies (2 ar 3) pagrindu yra duotas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais, nedaro nurodymo neteisėtu. Iš nurodymo turinio galima suprasti, kad nurodymas duotas tuo pagrindu, jog operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai ir dėl to yra pagrįsta rizika, kad pareiškėjas gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. sprendimu (b. l. 85–90) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas nurodymas duotas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 21 punktu, 34 straipsniu bei 1042 straipsniu, siekiant užtikrinti galimos paslėpti, atsiskaitant grynaisiais pinigais, mokestinės prievolės įvykdymą. Ginčijamame nurodyme taip pat nurodyti motyvai bei aplinkybės, dėl kurių duotas šis nurodymas, taip pat dokumentai, patvirtinantys šio nurodymo davimo mokesčių mokėtojui pagrindą: UAB „Kaselita“, apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, t. y. darbuotojams išmokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį; 2013 m. spalio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-859. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad, vykdant Klaipėdos AVMI 2013 m. rugsėjo 26 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. K1-859 ir patikrinus UAB „Kaselita“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 2 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-189 patvirtintų Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/pakeitimo taisyklių 4, 8 ir 9 punktų ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pažeidimai.

Nurodė, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam Mokesčių administravimo įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnis). Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 31 d.

įsakymo Nr. VA-120 „Dėl Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1118 formos ir Sprendimo panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais FR1200 formos bei jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ 1.2 punktu. Šioje formoje nurodyta, kokiais Mokesčių administravimo įstatymo straipsniais vadovaujantis yra duodamas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Padaryta nuoroda ir į Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnį be konkrečios dalies, tačiau skliausteliuose pateikiamas sąrašas 1042 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų atvejų, kada gali būti duodamas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Iš šio sąrašo matyti, kad mokesčių administratoriaus pareigūnui paliekama teisė spręsti, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją, koks atvejis(ai) taikytinas individualioje mokestinėje byloje. Surašant ginčijamą nurodymą buvo nurodyta, jog vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsniu, skliausteliuose nurodyti abu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atvejai, be to, kaip minėta, įvardinti motyvai bei nurodytos aplinkybės, dėl kurių duotas šis nurodymas, nurodyti ir dokumentai, patvirtinantys šio nurodymo davimo mokesčių mokėtojui pagrindą:

UAB „Kaselita“, apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, t. y. darbuotojams išmokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį; 2013 m. spalio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. K1-859. Taigi akivaizdu, kad nurodymas buvo duotas dėl to, jog patikrinimo metu nustatyta mokesčių įstatymų pažeidimų ir, atsakovo manymu, yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius (Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalis), o ne dėl to, kad mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikdamas to juridinio asmens naudai arba interesais, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda (Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 2 dalis).

Tai, kad nebuvo nurodyta konkreti Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio dalis, pacituojant dvi šio straipsnio dalis, kuriuose numatyti atvejai, kada gali būti duodamas nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais, neapribojo pareiškėjo teisės į gynybą.

Teigė, jog pareiškėjo argumentas, kad, vykstant patikrinimui bei dar nepriėmus ir neįsiteisėjus galutiniam sprendimui dėl nustatytų pažeidimų, atsakovas neturėjo teisės duoti nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, nepagrįstas, nes Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma leidžia mokesčių administratoriui, esant atitinkamoms sąlygoms, duoti nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais būtent patikrinimo metu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju patikrinimo metu buvo nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 2 dalies, Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/pakeitimo taisyklių 4, 8 ir 9 punktų ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Antroji Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais taikymui yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius. Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo veiksmų riziką. Teismo vertinimu, nepaisant kitų operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatytų pažeidimų, būtent Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos normos pažeidimas patvirtina realią riziką, kad pareiškėjas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, nes tiek pajamų dydis, tiek mokėtinų mokesčių dydis grindžiami apskaitos dokumentais.

Teismas apibendrindamas konstatavo, kad ginčijamas nurodymas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos nustatytos ir suteikiamos teisės bei pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusio valstybės tarnautojo, pareiškėjo atstovas priėmimo dieną supažindintas su ginčijamu nurodymu, todėl ginčijamas nurodymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 92–98), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai – panaikinti Klaipėdos AVMI 2013 m. lapkričio 8 d. nurodymą neatsiskaityti grynais pinigais Nr. (10.14)-K6-417.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčijamas nurodymas nėra teisiškai ydingai suformuluotas – mokesčių mokėtojui palikta pačiam nuspręsti, kurią iš nurodytų teisės normų jis pažeidė. Toks teisiškai ydingas formulavimas neatitinka administracinės teisės nuostatų ir pagrindinių principų. Be to, ginčijamame nurodyme neatskleista būtina tokio nurodymo davimui sąlyga – „pagrįsta rizika“. Apie šią teisinę kategoriją mokesčių administratorius iš viso nieko nepasisakė. Šią spragą užpildė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, t. y. teismas nebuvo objektyvus ir veikė atsakovo naudai.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, tame tarpe ir darbo užmokesčio žurnalų, kurie patvirtina, jog pareiškėjo darbuotojams buvo išmokėtas jų darbo sutartyse nurodytas darbo užmokestis, t. y. nebuvo padaryta jokių pažeidimų, kurie buvo pagrindu priimti ginčijamą nurodymą. Tokiu būdu nebuvo išsiaiškintos visos bylos teisingam išnagrinėjimui svarbios aplinkybės. Teismas nepagrįstai rėmėsi operatyvaus patikrinimo pažymoje įtvirtinta melaginga informacija, kurią paneigia prieš tai paminėti pareiškėjo pateikti dokumentai, taip pat ir jo darbuotojų paaiškinimai, kuriais remiantis ir buvo surašyta minėta pažyma.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 103–105) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. lapkričio 8 d. nurodymo neatsiskaityti grynais pinigais Nr. (10.14)-K6-417. Šiuo nurodymu atsakovas uždraudė pareiškėjui nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. atsiskaityti su juridiniais ir ūkinę komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis grynaisiais pinigais. Šio sprendimo juridiniu pagrindu nurodė Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 21 punktą; 34 ir 1042 straipsnius. Sprendimo faktiniu pagrindu nurodė 2013 m. spalio 28 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-859 duomenis, t.y., kad pareiškėjas darbuotojams išmokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį.

Pareiškėjas savo nesutikimą su šiuo atsakovo sprendimu, o tuo pačiu ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad ginčijamame nurodyme nėra nurodyta konkreti teisės norma - Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio atitinkami dalis (2 arba 3), kuri ir apsprendžia atsakovo teises jo atžvilgiu taikyti tokio poveikio priemones bei pareiškėjo teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir ribas nuo kurio jis turi gintis.

Teisinius santykius, kurie atsiranda mokesčių administratoriui davus nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais, reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnis bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Iš Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio matyti, kad jame yra numatyti du savarankiški atvejai kai mokesčių administratorius gali duoti nurodymą mokesčių mokėtojui atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Pirmas atvejis nustatytas šio straipsnio 2 dalyje, kuris taikomas, kai mokesčių mokėtojo arba juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens atžvilgiu yra priimti atitinkami sprendimai baudžiamojo proceso kodekso arba administracinių teisės pažeidimų kodekso tvarka, kuriais jie pripažinti kaltais dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo ir kt..

Antras atvejis nustatytas to paties straipsnio 3 dalyje, kuris taikomas, kai atliekant mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų.

Minėta, kad atsakovas ginčijamą nurodymą grindė tuo faktiniu pagrindu, jog pagal Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-859 duomenis, pareiškėjas darbuotojams išmokėjo buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį. Iš šių nurodytų aplinkybių yra pakankamai aišku bei turi būti suprantama, jog sprendimas duoti ginčijamą nurodymą buvo priimtas, remiantis duomenimis apie pareiškėjo padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, kurie buvo gauti atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą, t.y., kad ginčijamas nurodymas buvo priimtas remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalimi.

Toks ginčijamo nurodymo pobūdis, duoda pagrindą išvadai, kad konkrečios Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio dalies nenurodymas, nesutrukdė pareiškėjui suprasti bei žinoti, kuo remiantis jo atžvilgiu buvo priimtas aptariamas nurodymas. Dėl ko minėtas ginčijamo nurodymo trūkumas pripažintinas neesminiu ir formaliu, o tuo pačiu ir nesuvaržiusiu pareiškėjo teisių į visavertę gynybą, nes pareiškėjui šiuo atveju buvo nurodytos visos tos faktinės aplinkybės, kurios yra pakankamos kvalifikuoti Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalies sudėtį.

Dėl paminėto, priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalies išaiškinimu bei pritaikymu.

Minėta, kad viena iš būtinų sąlygų šiai teisės normai taikyti yra tai, kad atliekant mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą yra nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų.

Antra būtina sąlyga šiai teisės normai taikyti yra tai, jog turi egzistuoti pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

Iš šioje sąlygoje pateiktų formuluočių – „yra pagrįsta rizika, kad ... gali slėpti ... ar kitaip vengti“ matyti, kad šiai sąlygai realizuoti pakanka nustatyti tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios ateityje gali įvykti, bet nebūtinai.

Iš Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 1 dalies taip pat matyti, kad šios poveikio priemonės (atsiskaityti negrynaisiais pinigais) paskirtis yra prevencinė, nes ja yra siekiama išvengti galimo ateityje mokesčių nesumokėjimo ir pan..

Kaip taisyklė, apie asmens veiksmus, kuriuos jis atliks ateityje, yra spėjama (daroma prielaida) iš to asmens veiksmų, kuriuos jis atlieka šiuo metu ar atliko praeityje.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad mokesčio mokėtojo daromi ar padaryti praeityje mokesčių įstatymų pažeidimai, atsiskaitant grynaisiais pinigais, paprastai ir yra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą daryti pagrįsto pobūdžio prielaidas, jog mokesčio mokėtojas ir ateityje darys šiuos pažeidimus.

Byloje nustatyta, kad atlikus pareiškėjo mokestinį tyrimą buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai atsiskaitant grynaisiais pinigais, o būtent, buvo nustatyta, jog pareiškėjas savo darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėjo darbo užmokestį, kuris neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje.

Kadangi tokio pobūdžio mokesčių įstatymų pažeidimai yra susiję su vengimu mokėti mokesčius, todėl mokesčių administratoriui atsirado pakankamas pagrindas daryti pagrįstą prielaidą, jog tokią veiką pareiškėjas gali vykdyti ir ateityje.

Visa tai lemia, kad atsakovui priimant ginčijamą nurodymą, egzistavo aplinkybės, atitinkančios Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalies sudėtį.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas nurodymas atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 1042 straipsnio 3 dalies reikalavimus, yra pagrįsta ir teisinga, o priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kaselita“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė