A-556-1163-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1163/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02976-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NMA) 2013 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. BR6-2146418 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2012 m. gegužės 24 d. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 12-1011655213-A1-1, valdos Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Paraiška).

Pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. gegužės 24 d. pateikė NMA Paraišką. NMA ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją apie pritaikytą 50 procentų dydžio sankciją už tyčinį geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimą (sankcijos taikymo pagrindas - valdoje nustatytas sąlyginis gyvūnų skaičius vienam hektarui sudaro 0 SG, nors 2012 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG vienam hektarui). Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punkto reikalavimus nustatyta, jog pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio).

Pažymėjo, jog ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus taikomas tik tiems pareiškėjams, kurių deklaruoti ganyklų plotai sudaro daugiau nei 30 procentų viso paraiškoje deklaruoto ploto. Pareiškėjas nurodė, jog Paraiškoje deklaravo 23,64 ha ganyklų (pievų) plotą, o visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 35,08 ha (pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudarė 67 procentų viso Paraiškoje deklaruoto ploto), todėl, pareiškėjo nuomone, jam yra taikomas reikalavimas laikyti ūkinius gyvūnus.

Teigė, jog tinkamai įvykdė Apraše keltus reikalavimus, t. y. įsigijo asmeninės nuosavybės teise 3 ūkinius gyvulius (karvę ir du buliukus), įsigytus ūkinius gyvūnus išlaikė valdoje pagal Aprašo reikalavimus nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Todėl visiškai nesutinka su sprendimu, kuriame buvo konstatuota, jog pareiškėjas neturi ūkinių gyvulių, dėl ko sankcija taikyta pareiškėjui neteisėtai, nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėjo, kad 50 procentų dydžio sankcija taikoma pareiškėjams, kurie padaro tyčinį reikalavimų pažeidimą, o konkrečiu atveju jis nepadarė geros agrarinės būklės pažeidimo (pagal teisės aktų reikalavimus valdoje laikė ūkinius gyvūnus), todėl detaliau dėl sprendime aprašyto pažeidimo kvalifikavimo kaip tyčinio, pažeidimo masto ir sankcijos adekvatumo pareiškėjas nepasisako.

Atsakovas NMA atsiliepimu į skundą (b. l. 15–16) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas NMA 2012 m. gegužės 24 d. pateikė Paraišką, kurioje deklaravo 35,32 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 11,68 ha plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“. Atsakovas rėmėsi Aprašo 7 punktu, kuriame numatyta, jog pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio).

Pažymėjo, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo 23,64 ha ganyklų (pievų) plotą, o visas tiesioginėms išmokoms deklaruotas ir tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 35,08 ha. Taigi pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro 67 procentus (23,64 ha ganyklų – pievų ploto / 35,08 ha viso deklaruoto ir paramai tinkamo ploto x 100 proc. = 67,39 proc.) viso Paraiškoje deklaruoto ploto. Vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis minėtu 2012 m. laikotarpiu pareiškėjas neturėjo registruotų ūkinių gyvūnų.

Nurodė, kad bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas pareiškėjo Paraiškoje viršijo 10 ha, todėl, įvertinusi aukščiau pateiktas aplinkybes, NMA padarytą geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo pažeidimą priskyrė tyčiniam reikalavimų pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo pritaikyta 50 procentų dydžio sankcija už tyčinį geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimą. Ši sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika) 2, 3, 4, 5, 7, 17.4, 181.2 punktais. Pažymėjo, jog už nustatytus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus NMA apskaičiuotu procentiniu dydžiu buvo mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai. NMA nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis tinkamai vykdė Apraše keliamus reikalavimus, t. y. savo valdoje išlaikė gyvūnus nustatytą terminą nuo 2012 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Atkreipė teismo dėmesį, jog Aprašo 7 punkte yra aiškiai nurodyta, jog „pareiškėjai <...> turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre“.

Pažymėjo, jog NMA, vertindama pareiškėjų paraiškas, vadovaujasi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras), kuris administruoja Ūkinių gyvūnų registrą, duomenimis. NMA, patikrinusi pareiškėjo duomenis apie 2012 m. laikotarpiu laikomus gyvulius, nustatė, jog pareiškėjas 2012 m. ūkinių gyvulių nelaikė, todėl jam pagrįstai ir teisėtai pritaikė sankcijas už Aprašo 7 punkto reikalavimų nesilaikymą. NMA pažymėjo ir tai, jog negali vadovautis dokumentais, kurie pateikti po pareiškėjo Paraiškos vertinimo ir galutinio sprendimo priėmimo, t. y. 2012 m. gegužės 27 d.

Gyvulių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. IS-12-06 ir 2012 m. gegužės 28 d. priėmimo-perdavimo aktu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 35–39) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 24 d. pareiškėjas pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. 2012 m. gegužės 27 d. gyvulių pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 28 d. priėmimo-perdavimo aktu pareiškėjas įsigijo asmeninės nuosavybės teise 3 ūkinius gyvulius (karvę, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini)). NMA 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. BR6-2146418 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ pareiškėjui buvo pritaikyta 50 procentų dydžio kompleksinio paramos susiejimo išmokų mažinimo sankcija.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl NMA 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. BR6-2146418 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas nustatė, kad Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 3D-171 (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (toliau – ir AGRO taisyklės), Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 3D-327, ir Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306, nuostatomis. Kad įsipareigoja laikytis šių teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas patvirtino teikdamas Paraišką. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (išskyrus Ekologinio ūkininkavimo programą iki 2011 m.), „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m.

– ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., registruotų bičių šeimų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui.

Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 procentų, 2013 m. – ne daugiau kaip 20 procentų, nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 procentų visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų, neįskaičiuojant plotų, deklaruojamų kaip „(Ganyklos) pievos, skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (iki 2011 m.), „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (iki 2011 m.), „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.) ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“ (Ekologinio ūkininkavimo programa iki 2011 m.).

Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau dalyvauja įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ ir jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 procentų, 2013 m. – ne daugiau kaip 20 procentų, nuo 2014 m.

– ne daugiau kaip 10 procentų visų tiesioginėms išmokoms ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“, „Natura 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)“ deklaruotų ir paramos tinkamumo reikalavimus atitinkančių plotų. Vertindama Paraiškos atitikimą šiam Aprašo 7 punkto reikalavimui NMA nustatė, kad pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotas 2012 m. sudarė 67 procentus viso Paraiškoje deklaruoto ploto.

Be to, NMA nustatė, kad 2012 m. nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. pareiškėjas neturėjo Ūkinių gyvūnų registre registruotų gyvulių. Šį pažeidimą NMA, vadovaujantis Metodikos 17.4 punkto nuostatomis, pagrįstai vertino kaip tyčinį GAAB reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas skundu ginčija tik faktinę NMA nustatytą aplinkybę, jog jis aktualiu laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. nelaikė ūkinių gyvūnų. Pagrįsdamas savo argumentus pareiškėjas į bylą pateikė Gyvulių pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą.

Šiais rašytiniais įrodymais pareiškėjas įrodinėja, kad jis teisės aktuose nustatytu laikotarpiu laikė pakankamą gyvulių skaičių (3). Be to, pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas įsigytus gyvulius užregistravo birželio mėnesio pradžioje (nurodyti tikslios datos negalėjo). Aprašo 7 punkte įtvirtintas reikalavimas pareiškėjui laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre. Pareiškėjas nei NMA, nei į nagrinėjamą administracinę bylą nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad įsigytus gyvulius būtų įregistravęs Ūkinių gyvūnų registre pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d.

įsakymu Nr. 3D-234 patvirtintą Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė teisės aktuose nurodytu laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. gyvulių laikymo fakto Aprašo 7 punkto reikalavimų taikymo prasme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Priešingai, NMA į bylą yra pateikusi išrašą iš Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos apie tai, kad laikytojas (duomenys neskelbtini) (Paraiškoje pareiškėjo valdos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 13 d. nėra užregistravęs ūkinių gyvūnų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad NMA ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai fiksavo GAAB tyčinį reikalavimų pažeidimą ir paskyrė už jį sankciją. Kadangi pareiškėjas neginčijo nei pažeidimo kvalifikavimo, nei pažeidimo masto, nei sankcijos adekvatumo, todėl teismas sprendime jų taip pat nevertino. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė, be kita ko, atkreipė dėmesį, jog priimdama ginčijamą sprendimą NMA pažeidė ir gero viešojo administravimo principą, kadangi pareiškėjo neinformavo apie Paraiškos vertinimo metu nustatytas abejones keliančias aplinkybes ir pritaikė pareiškėjui sankciją nesuteikusi galimybės tas aplinkybes pašalinti.

Teismas nurodė, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas aktas turi būti panaikintas ne visada, kai nustatoma jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, o tik kai toks pažeidimas turėjo įtakos neobjektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirkimo-pardavimo sutartimi 2012 m. gegužės 27 d. įgijo karvę ir du buliukus ir šias sutartis pateikė į nagrinėjamą administracinę bylą.

Tačiau teismas sutiko su NMA argumentu, kad šie dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjas 2012 m. laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. savo valdoje laikė Ūkinių gyvūnų registre registruotus gyvulius. Taigi nagrinėjant bylą nenustatyta, jog egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios galėtų padaryti įtaką kitokiam situacijos vertinimui Aprašo 7 punkto reikalavimo taikymo prasme, todėl naikinti ginčijamą sprendimą ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu taip pat nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas nors ginčui aktualiu laikotarpiu ir buvo įsigijęs tris gyvulius, tačiau nebuvo užregistravęs Ūkinių gyvūnų registre, remdamasis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, nusprendė, kad naikinti NMA 2013 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. BR6-2146418 nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 43–45) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą, NMA 2013 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. BR6-2146418 ir įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad tinkamai įvykdė Apraše keltus reikalavimus: (1) 2012 m. gegužės 27 d. gyvulių pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 28 d. priėmimo - perdavimo akto pagrindu įsigijo asmeninės nuosavybės teise 3 ūkinius gyvulius (karvę, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), buliuką, registravimo Nr. (duomenys neskelbtini)); (2) įsigytus ūkinius gyvūnus išlaikė valdoje pagal Aprašo reikalavimus nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.; (3) gyvulius įregistravo Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo atmetimą iš esmės grindė tuo argumentu, jog pagal atsakovo pateiktą išrašą iš Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos 2013 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas nebuvo užregistravęs ūkinių gyvūnų. Pareiškėjas dar kartą pažymi, jog pareiškėjas laikomus gyvūnus buvo užregistravęs, todėl jam nežinomos priežastys, kodėl į bylą pateiktame išraše nėra nurodyti jo vardu registruoti gyvuliai. Siekdamas pagrįsti savo argumentus dėl gyvulių registravimo, pareiškėjas kreipėsi į registro tvarkytoją dėl duomenų apie pareiškėjo vardu registruotų gyvulių pateikimą.

Atsakymas iki šio apeliacinio skundo dienos nėra, todėl prašo teismą leisti šį atsakymą į bylą pateikti vėliau. Teismas savo sprendime taip pat konstatavo, jog 2012 m. gegužės 27 d. gyvulių pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 28 d. priėmimo - perdavimo aktas neįrodo, jog pareiškėjas laikė gyvulius. Su tokiu teismo konstatavimu pareiškėjas nesutinka. Priėmimo - perdavimo akte abi sutarties šalys patvirtino, jog gyvuliai buvo perduoti pirkėjui - S. Š., todėl nėra jokio pagrindo abejoti dėl gyvulių laikymo pareiškėjo valdoje.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, jog faktinis gyvulių laikymas neturi jokios įtakos sprendžiant pareiškėjui taikytos sankcijos mastą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegija sprendime administracinėje byloje Nr. A662-171/2010 pažymėjo, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Konkrečiu atveju teismo konstatavimas, jog nors pareiškėjas ir laikė gyvulius, tačiau jam vis tiek turi būti taikoma sankcija už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimą, neatitinka teismo sprendimui keliamo teisingumo reikalavimo ir toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu, todėl turėtų būti panaikintas.

Atsakovas NMA atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 51–52) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, pagrįstai bei objektyviai atmetė pareiškėjo skundą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas skunde nurodo, jog tinkamai įvykdė Apraše keliamus reikalavimus, t. y. savo valdoje Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikė ūkinius gyvūnus nustatytą terminą nuo 2012 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Su šiuo pareiškėjo teiginiu NMA visiškai nesutinka. Atkreipia dėmesį, jog Aprašo 7 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „pareiškėjai <...> turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkiniu gyvūnu registre“. NMA, vertindama pareiškėjų paraiškas, vadovaujasi valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, kuris administruoja Ūkinių gyvūnų registrą, duomenimis. Ūkinių gyvūnų registre patikrinus pareiškėjo duomenis apie 2012 m. laikotarpiu laikomus gyvulius, nustatyta, jog pareiškėjas 2012 m. ūkinių gyvulių nelaikė, todėl jam NMA pagrįstai ir teisėtai pritaikė sankcijas už Aprašo 7 punkto reikalavimų nesilaikymą. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2012 m. gegužės 27 d. gyvulių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. gegužės 28 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2012 m. gegužės 28 d. įsigijo 1 karvę ir 2 buliukus. Remdamasis šiais dokumentais, pareiškėjas teigia, jog Aprašo reikalavimus įvykdė tinkamai, t. y. savo valdoje Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikė ūkinius gyvūnus nustatytą terminą nuo 2012 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Pažymi, jog NMA negali vadovautis dokumentais, kurie pateikti po pareiškėjo Paraiškos vertinimo ir galutinio sprendimo priėmimo, todėl pareiškėjo pateikta sutartis ir aktas neįrodo, jog pareiškėjas 2012 m. laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. savo valdoje laikė Ūkinių gyvūnų registre registruotus gyvulius, nes vadovaujantis oficialiais Centro duomenis, šiuo laikotarpiu pareiškėjas gyvulių nelaikė. Atsižvelgiant į tai, NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas yra atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. BR6-2146418 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ pareiškėjui (apeliantui) buvo paneigta teisė į dalies paramos gavimą, už tai, kad jis aktualiu ginčui laikotarpiu nelaikė ūkinių gyvūnų.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo 7 punkte buvo nustatyta, jog pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas, turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre (nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.), o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio).

Sprendžiant pagal byloje surinktus įrodymus nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas (apeliantas) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įsigijęs reikalingą skaičių gyvulių, tačiau jų nebuvo užregistravęs Ūkinių gyvūnų registre, ką visiškai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pridėti papildomi įrodymai – VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštas „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad S. Š., Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, ūkinius gyvūnus pradėjo laikyti nuo 2012 m. birželio 20 d., o ūkiniai gyvūnai turėjo būti registruoti nuo 2012 m. birželio 1 d., todėl sutartinių gyvulių vienetų skaičius minėtų laikotarpiu ir buvo lygus 0 (b.l. 57-58).

Taigi administracinėje byloje kyla klausimas, ar formalusis pažeidimas suponuoja sankcijos taikymą.

Teikiant atsakymą į iškeltą klausimą pastebėtina, kad, teisės teorijos aspektu, šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nagrinėjančios šią bylą manymu, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Teigtina, jog tikrintinu atveju būtent tokia situacija ir yra susiklosčiusi: pareiškėjas (apeliantas) teisės aktais nustatytu laikotarpiu ūkinius gyvūnus buvo įsigijęs ir juos laikė ūkyje, tačiau nebuvo laiku įvykdęs pareigos gyvūnus užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre, bet tai vis dėlto, nors ir pavėluotai, padarė. Bylą nagrinėjanti Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija mano, jog padarytas pažeidimas nėra sunkus ir vienareikšmiškai lemiantis sankcijos taikymą. Nediskutuotina, kad pažaida buvo, bet jos negalima laikyti esmine bei besąlygiškai suponuojančia sprendimą palikti galioti pritaikytas sankcijas. Aptariamame ginče prioritetas teiktinas teisingumui, t. y. teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimui. Žemės ūkio veikla, gyvulininkystė pakankamai sudėtinga žmogaus veikla, reikalaujanti daug laiko, kantrybės, derinimosi prie gamtos sąlygų, todėl daranti įtaką ir asmens, užsiimančio šiomis veiklomis, planams. Akivaizdu, kad tokios veiklos vykdymo metu pirmenybė atiduodama tiesioginiam darbiniam - ūkiniam procesui ūkyje, o formalieji aspektai yra ne retai atidedami, nenumatant galinčių kilti neigiamų pasekmių. Tai nėra toleruotina, bet kiekviena situacija yra skirtinga ir vertintina pagal konkrečias aplinkybes, kurios nagrinėjamoje situacijoje lemia palankaus sprendimo priėmimą pareiškėjo (apelianto) atžvilgiu.

Pabrėžtina, kad vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Dėl išdėstytų priežasčių, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, sprendžia, kad šioje administracinėje byloje skundžiamas sprendimas turėjo būti panaikintas, o tai lemia naujo sprendimo priėmimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

S. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. BR6-2146418 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ panaikinti bei įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti S. Š. 2012 m. gegužės 24 d. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Sutkevičius