AS-552-613-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-613/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00723-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. O. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šiaulių skyriaus 2014 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-257 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo procedūrų nutraukimo“; 2014 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-268 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo procedūrų nutraukimo“; 2014 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-267 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo procedūrų nutraukimo“.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo A. O. skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsniu, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, apibrėžiantis administracinės bylos nagrinėjimo ribas – prašymas panaikinti Tarnybos Šiaulių skyriaus įsakymus, kurių apskundimo tvarka numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. kovo 4 d. teismo nutartyje pareiškėjui buvo nurodyta, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad iš skundžiamų įsakymų turinio matyti, jog juose nėra sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, tai yra administraciniai aktai, priimti žemės reformos procese iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio aktams Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis numato privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, t. y. šie įsakymai prieš pateikiant skundą teismui turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Tarnybą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, t. y. nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

II. Pareiškėjas A. O. atskiruoju skundu (b. l. 41-45) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas pabrėžia, kad, vadovaudamasis teisės aktais, pateikė prašymus, dalyvavo pretendentų susirinkimuose, pasirašė sutartis, t. y. atliko visus veiksmus nepažeisdamas teisės aktų, tačiau skundžiamais įsakymais Tarnybos Šiaulių skyrius padarė visus atliktus iki skundžiamų įsakymų priėmimo veiksmus neteisėtais, nesuderinamais su teisės aktais, reglamentuojančiais žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūras. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi pagrįstus teisėtus lūkesčius dėl žemės sklypų, kuriuos jis nori įsigyti ilgalaikei nuomai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Šiaulių skyrius žinojo ir numatė teisines pasekmes įsigaliojus naujai Žemės įstatymo redakcijai, nes toliau vykdė žemės reformos žemėtvarkos projekto procedūras, t. y., kvietė pretendentus į susirinkimą, pasirašė su pareiškėju sutartis. Pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas skundžiamus įsakymus, kuriais panaikino ankstesnius įsakymus, pažeidė įstatymo negaliojimo atgal principą, nes žemės reformos žemėtvarkos procedūros turėjo būti baigtos pagal galiojusią Žemės įstatymo redakciją. Pareiškėjas pažymi, kad patikslintame skunde papildomai nurodė, jog ABTĮ 25 straipsnyje nustatytos tvarkos šiuo atveju nesilaikytina, kadangi pareiškėjas prašo ištirti ne tik viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų ar veiksmo (neveikimo) teisėtumo klausimą, bet įstatymų leidžiamosios institucijos priimtų teisės aktų ir jų pakeitimo teisėtumo klausimą. Pareiškėjo manymu, teismas neatsižvelgė į faktą, kad jis kelia įstatymų leidžiamosios institucijos priimtų teisės aktų ir jų pakeitimo teisėtumo klausimą. Pareiškėjo vertinimu, sistemiškai aiškinant ABTĮ 15 straipsnio 1 punktą, 18 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 19 straipsnio 1 dalį, administracinių teismų kaip pirmosios instancijos kompetencijai nagrinėti pareiškėjo skundus netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos priklauso bylos, kuriose pareiškėjas prašo ištirti ne tik viešojo administravimo subjekto priimto individualaus teisės akto teisėtumą, bet ir norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymus, susijusius su žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo procedūrų nutraukimu (b. l. 14-16).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Taigi asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą.

Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos administracinis teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu motyvavo atsisakymą priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, nurodydamas, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, nors pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas tokios tvarkos jis laikytis privalėjo. Pareiškėjas tiek patikslintame skunde, tiek atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad šiuo atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo privaloma.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl valstybinės žemės nuomos. Sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos dar nėra priimti. Pareiškėjo skundžiamais Tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymais buvo nutrauktos žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo procedūros. Atsakovo informaciniais raštais (b. l. 17-19) pareiškėjo atstovas buvo informuotas, kad šios procedūros minėtais įsakymais nutrauktos, kadangi pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio patikslinimą bei pagal 2014 m. vasario 6 d. gautą išaiškinimą yra privaloma pakviesti rinktis faktinius šios žemės naudotojus, kurie, kartu su gretimais žemės naudotojais turi pirmenybę prieš kitus asmenis. Pareiškėjo manymu, skundžiami atsakovo įsakymai yra neteisėti, pažeidžiantys tarp atsakovo ir pareiškėjo sudarytas sutartis, pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą.

Akcentuotina, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis numato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Iš pareiškėjo skundžiamų įsakymų turinio matyti, jog juose nėra sprendimo atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą. Tai yra administraciniai aktai, priimti žemės reformos procese iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo priėmimo. Tokio pobūdžio aktams Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis numato privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, t. y. šie įsakymai prieš pateikiant skundą teismui turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Tarnybą. Nurodytuose teisės aktuose reglamentuota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra privaloma, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis pareiškėjas nepripažįsta, kad šiuo atveju išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo privaloma, laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus, be kita ko, akcentuodamas, kad pareiškėjo skundžiamiems aktams Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis numato privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. Pareiškėjas patikslintame skunde tik nurodė manantis, jog nagrinėjamu atveju ABTĮ 25 straipsnyje nustatytos tvarkos, kad viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktais ar veiksmai (neveikimas) turi būti ginčijami įstatymų nustatytais atvejais kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nesilaikytina. Taigi pirmosios instancijos teismui priimant nutartį byloje nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas bei vertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai pareiškėjo skundą bei patikslintą skundą atsisakė priimti. Įvertinus tai, darytina išvada, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. O. atskirojo skundo netenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas