AS-564-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-564-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 2014 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi (b. l. 26-27) atnaujintas pareiškėjui skundo padavimo terminas ir priimtas jo skundas.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-564-261/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03771-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 67
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. pareiškėjo S. R. (toliau – ir pareiškėjas) atstovė O. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos (toliau – ir atsakovas, Seniūnija) 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. A204-849/14(2.4.2.14-S9), kuriuo panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti šio sprendimo apskundimo terminą.
2014 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi (b. l. 26-27) atnaujintas pareiškėjui skundo padavimo terminas ir priimtas jo skundas.
Pareiškėjo S. R. atstovė O. R. 2015 m. sausio 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suteikti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kitiems asmenims.
Prašyme nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo, kad šiuo metu yra svarstomas klausimas dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, suteikimo kitiems asmenims ir artimiausiu laiku šis klausimas bus išspręstas. Kadangi butas buvo suteiktas teisėtai, bute pareiškėjas ir jo šeima buvo teisėtai deklaruoti, niekas nepripažino jų netekus teisės į gyvenamąją vietą ir neiškeldino, todėl iki pareiškėjo skundo išnagrinėjimo taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir atsakovui uždraustina atlikti veiksmus – suteikti butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kitiems asmenims.
II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 72-73) pareiškėjo atstovės prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestas.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi pagrįsti, o sprendžiant jo pagrįstumą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Vertindamas pareiškėjo prašymo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui suteikti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kitiems asmenims – nepagrindė jokiais įrodymais, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad jos nepritaikius, būtų sukeltos tokios neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Pažymėta, kad teismui pateiktu skundu pareiškėjas kelia ginčą dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Byloje esantys įrodymai liudija, kad pareiškėjas kartu su kitais šeimos nariais bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo apgyvendintas laikinai. Todėl, įvertinęs keliamo ginčo pobūdį, teismas pripažino, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu iš esmės būtų apribotos atsakovo galimybės disponuoti minėtu butu, tačiau tokia padėtis būtų neadekvati siekiamam tikslui, pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą.
III. Pareiškėjo S. R. atstovė O. R. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 80-81), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį, išspręsti ginčą iš esmės ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.
Nurodo, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, visiškai nesvarbu, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškėjas ir jo šeimos nariai apgyvendinti laikinai. Įvertinus keliamo ginčo pobūdį, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas iš esmės išsaugotų pareiškėjo ir jo šeimos narių teisę gyventi tame bute, nes butas buvo suteiktas teisėtai, bute jie buvo teisėtai deklaruoti, niekas nepripažino jų netekus teisės į gyvenamąją vietą ir neiškeldino, bute liko jų turtas, šiuo atveju apribojus atsakovo galimybę disponuoti minėtu butu ir teismui panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos seniūno 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. A204-849/14 (2.4.2.14-S9), kuriuo panaikinta pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaracija, pareiškėjas ir jo šeimos nariai atgautų savo teisę gyventi bute, galėtų atgauti savo daiktus.
Teigia, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų sukeltos tokios neigiamos pasekmės – butas būtų suteiktas kitiems asmenims, turėtų būti kažkur sudėti saugoti pareiškėjo ir jo šeimos narių daiktai, o teismui išsprendus ginčą ir pripažinus, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, atstatyti viską į vietas būtų neįmanoma ar sudėtinga.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atstovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra visiškai nesusijęs su pareiškėjo skundo reikalavimu – panaikinti Naujosios Vilnios seniūnijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. A204-849/14(2.4.2.14-S9) „Dėl O. R., K. R., S. R. ir P. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo“, kuriuo buvo panaikinti S. R. ir jo šeimos narių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Nurodo, kad, kaip matyti iš bylos dokumentų, ginčo šioje administracinėje byloje dalykas – Naujosios Vilnios seniūnijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. A204-849/14(2.4.2.14-S9) teisėtumas. Tuo tarpu pareiškėjas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės sieja su siekiu uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suteikti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kitiems asmenims. Tai reiškia, kad pareiškėjas siekia apriboti Vilniaus miesto savivaldybės, kaip buto savininkės, teisę disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto savininko teises išnuomojant gyvenamąsias patalpas įgyvendina ne atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Todėl net ir pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai šie apribojimai nebūtų taikomi.
Teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės negali būti taikomos bylose, kai pats skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam buvo suteiktas teisėtai, bute jis buvo teisėtai deklaruotas ir niekas nepripažino jo netekus teisės į gyvenamąją patalpą. Atsakovas neginčija, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškėjas iki tam tikro laiko gyveno teisėtai, iki tol, kol baigėsi nuomos sutarties terminas. Pasibaigus šiam terminui, pareiškėjas neteko teisės į šį butą. Būtina pažymėti, kad ginčijamas Naujosios Vilnios seniūnijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. A204- 849/14(2.4.2.14-S9) buvo priimtas todėl, kad pareiškėjas bute negyvena ir yra netekęs teisės gyventi jame. Byloje pateikti įrodymai, kad S. R. butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo suteiktas laikinai pagal terminuotą nuomos sutartį, o pasibaigus nuomos sutarties terminui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10424-808/2013 pagal ieškovo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams O. R., P. K., K. R., P. R. ir S. R. nusprendė iškeldinti S. R. ir kitus jo šeimos narius iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2014 m. sausio 8 d. įvykdė teismo sprendimą, iškeldinimo protokole Nr. 0179/13/01038 konstatuodamas, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. išduotus vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-10424-808/2013, buvo įvykdytas priverstinis iškeldinimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo kokios nors pretenzijos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturi jokio teisinio pagrindo.
Pažymi, jog pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo nepagrindė jokiomis egzistuojančiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog, šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo atstovės prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 4, 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui suteikti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kitiems asmenims – nepagrindė jokiais įrodymais, kuriuos vertinant galima būtų teigti, kad jos nepritaikius, būtų sukeltos tokios neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Įvertinęs keliamo ginčo pobūdį, teismas pripažino, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu iš esmės būtų apribotos atsakovo galimybės disponuoti minėtu butu, tačiau tokia padėtis būtų neadekvati siekiamam tikslui, pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui suteikti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kitiems asmenims.
Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pateikė skundą su reikalavimu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. A204-849/14(2.4.2.14-S9), kuriuo panaikinti pareiškėjo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti.
Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui reiškė reikalavimą, susijusį su jo gyvenamosios vietos deklaravimu (deklaravimo duomenų panaikinimo pripažinimu neteisėtu), akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas uždrausti atsakovui suteikti butą, kuriame pareiškėjo deklaravimo duomenys buvo panaikinti skundžiamu atsakovo sprendimu, kitiems asmenims nėra tiesiogiai susijęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi priimtais nagrinėti pareiškėjo reikalavimais. Sprendimo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas susijęs su savivaldybės (jos seniūnijos), kaip viešojo administravimo subjekto, atliekamo viešojo administravimo veiksmais, o savivaldybės veiksmai, įkeldinant ar iškeldinant asmenis iš jai priklausančių gyvenamųjų patalpų, susiję su savivaldybės, kaip tų gyvenamųjų patalpų savininko, teise (galimybe) disponuoti šiuo turtu. Todėl uždraudimas atsakovui suteikti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kitiems asmenims šiuo atveju neturės įtakos administracinio teismo galutinio sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymo pasekmėms.
Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės savo prašyme nedetalizavo ir nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis (įrodymais), nors pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo S. R. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys