AS-146-269-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-269/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08085-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. V. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gruodžio 23 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 17.2.-22443; 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) nepriemoką – 9 917,45 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, tai yra kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir pareiškėjui neprašant jo atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra išaiškinęs, jog ginčuose dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikomas 3 metų skundo padavimo terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Iš skundo ir pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjui pirma sumažinta pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013 m. gruodžio mėnesį, t. y. praėjus daugiau negu 3 metams. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas atsisakė priimti skundą, kadangi praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad atsisakymas priimti skundą neatima iš jo galimybės kreiptis į teismą iš naujo su ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus atitinkančiu skundu, kartu pateikiant motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir jį pagrindžiančius įrodymus.

III. Pareiškėjas J. V. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas paaiškina, jog apie tai, kad jo valstybinė pensija buvo neteisėtai mažinama taikant Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančias Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies normas, jis sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 21 d., kai leidinyje „Valstybės žinios“ buvo oficialiai paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. Todėl, pareiškėjo manymu, jo reikalavimo teisė atsirado ne nuo 2010 m. sausio mėnesio, o nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos. Dėl šios priežasties praleistas skundo padavimo terminas atnaujintinas, nes jis buvo praleistas ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių ir ne dėl jo kaltės. Pareiškėjas pažymi, jog nurodytos aplinkybės buvo išdėstytos ir jo skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas į jas neatsižvelgė ir atsisakė priimti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą siekdamas, kad jam būtų priteista dėl Konstitucijai prieštaravusios Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėn., t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėn. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2013 m. gruodžio 23 d. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad pareiškėjas praleido 3 metų procesinį terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos paduoti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimo klausimų, nenustatęs kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminų. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje analogiško pobūdžio administracinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas:

Nr. AS502-169/2014, Nr. AS502-213/2014, Nr. AS143-219/2014, Nr. AS756-280/2014, Nr. AS552-173/2014, Nr. AS552-225/2014, Nr. AS552-300/2014, Nr. AS552-301/2014), pažymima, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus 3 metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėn. gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje.

Atsižvelgdamas į tai, kad iki 2013 m. kovo mėn. aptariamų ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuomonės, kad teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo labai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus paminėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pensijų gavėjai įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jiems kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama iš esmės tuo, kad pareiškėjas neva neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino. Tačiau susipažinus su pareiškėjo skundo, 2013 m. gruodžio 23 d. paduoto pirmosios instancijos teismui, turiniu matyti, kad pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė teismui prašymą atnaujinti jam praleistą skundo padavimo terminą, kuris, jo manymu, buvo praleistas dėl skunde nurodytų, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė pareiškėjo prašymo dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir pareiškėjo skunde nurodytų šio termino praleidimo priežasčių visiškai nevertino, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo prašymo svarstymo bei jo skundo priėmimo klausimai perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi, be kita ko, atsižvelgti ir į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą analogiško pobūdžio administracinėse bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. V. D. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo J. V. D. prašymą dėl praleisto skundo padavimo teismui termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis