A-261-1133-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1133/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01113-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 11.12; 38; 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant A. G. ir M. G., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 5-8, 189) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1768 ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui 2005 m. gruodžio 19 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 11-1666 kopiją, šio sprendimo priėmimo teisėtumą pagrindžiančių V. L. nuosavybės teisės į turėtą žemę dokumentų kopijas ir pagal šiuos V. L. nuosavybės dokumentus Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kopiją.

Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui įstatymo nustatyta tvarka 1997 m. liepos 29 d. pateikė prašymą reg. Nr. 1-343/97 ir šio prašymo vėlesnius patikslinimus (2001 m. gruodžio 29 d., reg. Nr. 01-34/2001/1-6(4)), prie kurių atsakovui yra pateikti J. V. valdyto 5,9056 ha ginčo žemės sklypo archyvinių dokumentų nuorašai. J. V. nuosavybės teisių į turėtą žemėvaldą Alytaus mieste atkūrimo byloje Nr. V-40/97, Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius, 2004 m. atlikdamas Alytaus mieste k. v.

Nr. 11010021 savininkų turėtų iki žemės nacionalizacijos žemės sklypų ribų kartografavimą, pažeidė nustatytus reikalavimus, kadangi nedalyvavo suinteresuoti pretendentai, jie nebuvo iškviesti miesto žemėtvarkos skyriaus; kai papildomuose dokumentuose nurodoma, kad žemę valdė ne tie patys asmenys, kurie turėjo žemę 1940 m., reikia, kad pretendentai iš anksto pasirūpintų giminystės ryšį arba žemės įgijimą ar perleidimą įrodančiais dokumentais. J. G., kuriai kaip pretendentei, 2005 m. gruodžio 19 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 11-1666 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V.

L. žemę byloje Nr. L-13 yra atkurta nuosavybės teisė grąžinant žemę gretimame žemės sklype, esančiame (duomenys neskebltini) 0,5133 ha žemės sklypą, į kurio plotą pateko J. V. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos turėtos žemės dalis. V. L. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje Nr. L-13 turėjo būti pateikti J. V. turėto 1938 m. gruodžio 16 d. 5,9056 ha žemės sklypo vadinamo „Čerkačiuvka“ šiaurinės dalies 0,7266 ha perleidimo V. L. įrodantys dokumentai. Kartografinėje medžiagoje Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus pažymėtomis iki nacionalizacijos J. ir D.

V. turėtos žemėvaldos Alytaus mieste ribomis ir joje pažymėtos žemės sklypo pavadinimu „Čerkačiuvka“ kartografinėmis ribomis yra nustatytas 5,1790 ha šio žemės sklypo plotas, dislokacijos vieta, kurie neatitinka kadastro duomenų. Tokiu būdu, atsakovas neužtikrino dokumentacijos tyrimo įforminimo protokolo, kuriame įrašomi visi kviestieji asmenys, jų gimimo metai, adresai bei paaiškinimai dėl nagrinėjamo dokumento. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo nuomone, priimant 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 11-1666, buvo pažeistos jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Kadangi atsakovas nesuteikė reikalaujamos informacijos pareiškėjui bei 2012 m. gruodžio 24 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1768, todėl teismo prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (I t., b. l. 67-71, 193-194, 196-197) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tuometės Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-715 kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, pateikdamas buvusių savininkų J. ir D. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėtos žemės kartografinę medžiagą bei prašydamas nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir gali būti grąžinama natūra, ir esant tokiai galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

Alytaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą kartografinę medžiagą, 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. DV-72 patvirtino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, kurie suformuoti buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos buvusioje žemėje, planus ir nustatė žemės sklypų naudojimo sąlygas. Alytaus apskrities viršininko administracija 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 11-1138 pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra 0,0419 ha žemės sklypo dalį (iš bendro 0,0628 ha žemės sklypo) (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste; 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 11-1618 (patikslintas Alytaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 29 d.

įsakymas Nr. 11-Ž-1603) atkūrė nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra 0,2721 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,1512 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. Sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią valdos dalį – 5,5091 ha žemės bus atkurtos vėliau. 2007 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 11-1848 atkūrė nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra 0,7843 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. Likusi pareiškėjui negrąžintos žemės dalis – 4,7248 ha.

Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, 2012 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.45)-159 pakartotinai kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl natūra grąžintino žemės sklypo(-ų) suformavimo buvusių savininkų J. ir D. V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje. Alytaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pakartotiną kreipimąsi dėl natūra grąžintino sklypo suformavimo, Alytaus skyrių 2012 m. liepos 30 d. raštu Nr. SD-5604-(6.24.) informavo, kad J. ir D.

V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėta žemė priskirta valstybės išperkamai, nes yra užstatyta. Pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus prašė panaikinti Alytaus skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 13 d. raštą Nr. 255-(14.2.45)-95, kuriuo Alytaus skyrius pareiškėjui nepateikė informacijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam asmeniui į buvusio savininko V. L. žemę. Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1768 pareiškėjui buvo paaiškinta, kada ir kokiais pagrindais gali būti teikiama privati informacija.

Nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.132 straipsnio 2 dalį, kitam asmeniui atstovauti galima administracinio akto pagrindu. Patikslintas antrasis skundo reikalavimas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų įstatymui ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu (I t., b. l. 203–209) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Panaikino 2012 m. rugsėjo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1768 „Dėl skundų nagrinėjimo“. Įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 11-1666 kopiją bei Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. parengtos pažymos dėl V. L. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kopiją (nenurodant minėtuose dokumentuose asmenų asmens kodų). Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 11-1138 (I t., b. l. 87-88) pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į žemę, grąžinant natūra 0,0419 ha žemės sklypo dalį iš bendro 0,0628 ha žemės sklypo, esančio Alytaus apskrityje, Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugsėjo 27 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 11-1618 (I t., b. l. 95-96) bei patikslintu Alytaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 11-Ž-1603 (I t., b. l. 97-98) pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,2721 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1512 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste.

Patikslinto įsakymo 1.3.6 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 5,5091 ha žemės, bus atkurtos vėliau. 2007 m. kovo 19 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 11-1848 (I t., b. l. 99-100) buvo atkurtos pareiškėjui nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,7843 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, ir nurodyta, jog į likusį 4,7248 ha žemės sklypą nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Pareiškėjas 2012 m. birželio 18 d. su prašymu (I t., b. l. 20-23) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyrių, prašydamas suteikti jam rašytinę informaciją dėl pakartotinų V.

L. žemės sklypo ribų kartografavimo bei nuosavybės teisių atkūrimo į žemę pretendentei J. G., kuriai atkūrė nuosavybės teises ir grąžino tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), nes į pastarojo sklypo plotą neteisėtai pateko 0,1600 ha J. V. turėto 5,9056 ha žemės sklypo dalis, grąžintina pareiškėjui. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyrius 2012 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.45)-159 kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo buvusių savininkų J. ir D.

V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje (I t., b. l. 132). Administracija informavo Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyrių, kad J. ir D. V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėta žemė priskirta valstybės išperkamai, nes yra užstatyta (I t., b. l. 131). Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus žemėtvarkos skyrius 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. 255-(14.2.45)-95 pareiškėją informavo, jog prašomos informacijos (dokumentų kopijų esančių V. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje) pateikti negali (I t., b. l. 24).

Pareiškėjas nesutiko su tokiu administraciniu aktu ir kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 12 d. su skundu į Nacionalinės žemės tarnybos direktorių (I t., b. l. 25-28). 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo priimtas skundžiamas teismui administracinis aktas, kuriuo pareiškėjui nurodyta, jog pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų: pateikti informaciją ir dokumentų kopijas, susijusias su trečiaisiais asmenimis atkuriant nuosavybės teises į žemę, nenurodžius koks jų teikimo bei gavimo teisinis pagrindas, negali tenkinti (I t., b. l. 10-13). Atsakovas vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis bei Civilinio kodekso 2.132 ir 2.137 straipsnio normomis, motyvuodamas, kad tai yra privati informacija.

Remdamasis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 2 straipsnio 9 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 punkto, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 7 straipsnio, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-297/2011 pateiktu išaiškinimu, kad „privačios informacijos“ sąvoka apibrėžta pakankamai aptakiai, yra vertinamojo pobūdžio, o į klausimą, ar konkreti informacija laikytina privačia, yra atsakytina atsižvelgiant į informacijos turinį kiekvienu atveju vertinant individualiai, teismas pabrėžė, jog ši samprata gali būti aiškinama atsižvelgiant į „privataus gyvenimo“ sampratą, kadangi privati informacija – tai tokia informacija, kuri savo turiniu yra daugiau ar mažiau, bet neatsiejamai susijusi su privačiu asmens gyvenimu.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (1985 m. kovo 26 d. sprendimu byloje X ir Y prieš Nyderlandus, 2003 m. sausio 28 d. sprendimu byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę, 2004 m. liepos 27 d. sprendimu byloje Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 55480/00, 59330/00), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu, Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu, teismas pažymėjo, kad ne visais atvejais informacija apie asmens atkurtas nuosavybės teises, net jei ji būtų vertinama kaip privataus pobūdžio, yra nevieša. Teisės gauti informaciją įstatymo 1, 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 2008 m. balandžio 30 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymas papildomas siekiant skaidrumo principo užtikrinimo. Viešumo tikslas – siekti, kad valstybės turtas būtų naudojamas racionaliai ir efektyviai (Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl įstatymo projekto 2008 m. gegužės 14 d. Nr. XP-3057).

Taip pat teismas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika dėl dviejų konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimą ir teisės į informaciją – pusiausvyros (2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas sujungtose bylose Volker und Markus Schecice GbR (C-92/09) ir Hartmut Eifert (C- 93/09) prieš Land Hessen, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, 2010 m. Nr. 20, P. 636), ir pripažino, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos, kurią suteikti yra galimybė nepažeidžiant konstitucinio asmens privataus gyvenimo apsaugos principo, toks jo prašymas, remiantis aukščiau pateikiamu teisės aiškinimu, gali būti tenkinamas iš dalies.

Įvertinęs išanalizuotos teisinės bazės visumą, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, nepateikdamas pareiškėjui prašomo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 11-1666 bei Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kopijų, užkirto kelią pareiškėjui ginti atsiradusias 2005 m. gruodžio 19 d. atsakovo sprendimo Nr. 11-1666 pagrindu pažeistas jo teises į nuosavybės teisių atkūrimą, paduodant skundą (ieškinį) teismui. Pareiškėjas atsakovui buvo nurodęs, jog prašoma informacija bus pagrindas pareikšti atitinkamą ieškinį teisme. Kadangi teismo nustatyta, jog atsakovo nurodyta privati informacija pagal teisės aktus galėjo būti pateikta pareiškėjui apie trečią asmenį, nurodytos aplinkybės, kuriomis nebus pažeista asmens duomenų informacijos teisinė apsauga bei Konstitucijoje įtvirtinta teisė į privatumą, todėl nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, jog atsakovas netinkamai aiškino privačios informacijos sampratos svarbą, neatsižvelgė, kad priimdamas neteisėtą ginčijamą sprendimą, užkirto kelią pareiškėjui apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, todėl ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimas 1SS-(7.5)-1768 yra naikintinas. Kadangi atsakovo sprendimas neteisėtas, todėl iš dalies tenkintinas ir antras pareiškėjo skundo reikalavimas, įpareigojant atsakovą išduoti 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 11-1666 kopiją bei Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kopiją (nenurodant minėtuose dokumentuose asmenų asmens kodų). Reikalavimo dalį dėl atsakovo įpareigojimo pateikti 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 11-1666 priėmimo teisėtumą pagrindžiančių V. L. nuosavybės teisę į turėtą žemę dokumentų kopijas teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (II t., b. l. 2-6) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo imperatyvias nuostatas, taip pat pažeidė trečiųjų suinteresuotų asmenų – pilietės J. G. (mirusi) turto paveldėtojų A. G. ir M. G. teises ir teisėtus interesus.

2. Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. 11-1666, kurio kopiją pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui, nurodyta ir daugiau privačios informacijos – tai J. G. gyvenamoji vieta (tikslus adresas), duomenys apie jai atkuriamą nuosavybę, t. y. duomenys apie jos nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą (sklypų plotai ir adresai).

3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, nepateikdamas pareiškėjui prašomo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 11-1666, užkirto kelią pareiškėjui ginti, atsiradusias 2005 m. gruodžio 19 d. atsakovo sprendimo Nr. 11-1666 pagrindu, pažeistas jo teises į nuosavybės teisių atkūrimą, paduodant skundą (ieškinį) teismui. Pareiškėjas galėjo jau ir anksčiau teikti skundą teismui dėl minėto sprendimo panaikinimo, kadangi turi sprendimo duomenis (datą ir numerį) bei prašyti teismo įpareigoti atsakovą pateikti visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu J. G.. Vien aplinkybė, kad atsakovas nepateikė jo prašomų dokumentų, neužkerta jam kelio pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas lemia tokių situacijų atsiradimą, kai pareiškėjams užtektų parašyti, kad jie kreipsis į teismą ir atsakovas turėtų teikti jiems informaciją apie kitus asmenis, nors tikrai nežinotų, ar ta informacija pateikiama būtent kreipiantis į teismą, kas iš esmės pažeidžia pamatines teisės į privatų gyvenimą nuostatas.

5. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis dar nežino, ar kreipsis į teismą, nes jam pirmiau reikia išnagrinėti nuosavybės teisių į V. L. valdytą žemę atkūrimo dokumentus ir nuspręsti, ar nuosavybės teisių atkūrimas teisėtas. Pareiškėjui teismo posėdžio metu buvo užduotas klausimas, kodėl jis nesikreipia į prokuratūrą, kad būtų atliktas nuosavybės teisių atkūrimo į V. L. valdytą žemę tyrimas, ir kad nustačius pažeidimus, prokuratūra kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau jis atsakė, kad tai padaryti jis gali ir pats.

6. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka) kai kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančios institucijos kompetencijai.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei kitus Tvarkos 1061 punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.

Nagrinėjamu atveju Alytaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-715 pateiktą kartografinę medžiagą, 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. DV-72 patvirtino žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, kurie suformuoti buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos buvusioje žemėje, planus ir nustatė žemės sklypų naudojimo sąlygas. Alytaus apskrities viršininko administracija 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 11-1138, 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 11-1618 (patikslintas Alytaus apskrities viršininko 2006 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 11-Ž-1603) bei 2007 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 11-1848 pareiškėjui atkūrė nuosavybės teises į žemę Alytaus mieste. Likusi pareiškėjui negrąžintos žemės dalis – 4,7248 ha. Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą ir vadovaudamasis Tvarkos 1061 punktu, 2012 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.45)-159 pakartotinai kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl natūra grąžintino žemės sklypo (-ų) suformavimo buvusių savininkų J. ir D.

V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. liepos 30 d. raštu Nr. SD-5604-(6.24.) informavo, kad J. ir D. V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėta žemė priskirta valstybės išperkamai, nes yra užstatyta (pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų). Atsižvelgiant į tai, Nacionalinė žemės tarnyba negali įtakoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų dėl laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimo.

7. Kadangi pareiškėjas pageidavo susigrąžinti žemę natūra ir Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais (iki 2003 m. balandžio 1 d. arba iki 2005 m. gruodžio 31 d.) nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, todėl nuosavybės teisės pagal nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymą už likusią negrąžintą žemės dalį – 4,7248 ha, jam gali būti atkurtos atlyginant pinigais.

Pareiškėjas A. G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 11-15) prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl teisės gauti dokumentus iš valstybės institucijos apie kitam asmeniui atkurtą nuosavybės teisę.

Pareiškėjo skundo teismui turinys patvirtina, kad pareiškėjas siekia gauti dokumentus, o būtent: 2005 m. gruodžio 19 d. Alytaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 11-1666 kopiją, šio sprendimo priėmimo teisėtumą pagrindžiančių V. L. nuosavybės teisės į turėtą žemę dokumentų kopijas ir pagal šiuos V. L. nuosavybės dokumentus Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kopijas.

Vertinant pareiškėjo prašymo pateikti dokumentus pagrįstumą, yra reikšmingas jo nurodomas tikslas, dėl kurio jis siekia gauti informaciją, nes tokiu būdu galima nustatyti, kokios apimties būtina informacija šiam tikslui pasiekti. Pareiškėjas nurodo, kad minėti dokumentai yra būtini parengti skundui, kreipiantis teisminės gynybos dėl galimai pažeistos pareiškėjo teisės atkurti nuosavybes teises į žemę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi garantuojama asmeniui teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar laisvės. Todėl negali būti sukurta tokia situacija, kad dėl informacijos nepateikimo ar negalėjimo jos gauti dėl to būtų ribojama asmens galimybė įgyvendinti Konstitucijoje garantuotą teisę.

Kartu pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). Skundo administraciniam teismui formą ir turinį nustato ABTĮ 23 straipsnis, o privalomi skundo priedai yra nustatyti ABTĮ 24 straipsniu. Todėl pareiškėjas turi teisę gauti tiek informacijos, kiek jos būtina parengti ABTĮ 23 straipsniu nustatyto turinio skundą administraciniam teismui.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį prie skundo turi būti pridėtas skundžiamas teismui aktas. Tačiau, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui (ABTĮ 23, 24, 33, 37, 68 str.) (pvz. administracinė byla Nr. AS261-997/2014). Esant būtinumui teismas, remdamasis ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 4 punktu, gali šalių prašymu išreikalauti įrodymus, kurių šalys negali gauti.

Negalėjimo gauti skundžiamą aktą ar dokumentų neturėjimo priežastys gali būti įvairios, t. y. jos gali būti objektyvios ir subjektyvios. Šio ginčo apimtyje vertinama, ar atsakovas teisėtai atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomus dokumentus apie nuosavybės teisių atkūrimą kitam asmeniui ir ar šių dokumentų neturėjimas riboja pareiškėjo galimybę parengti tinkamą skundą teismui.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnis ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 119 punktu nustatyta, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui.

Pagal šį reglamentavimą pareiškėjas nėra prašomo pateikti sprendimo suinteresuotas asmuo, nes minėtu sprendimu ir jį pagrindžiančiais dokumentais pareiškėjui nebuvo suteiktos atitinkamos teisės, o jos suteiktos tretiesiems asmenims. Todėl sprendimas ir dokumentai, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, nėra teiktini pareiškėjui, kadangi dokumentų informacija apie trečiųjų asmenų nuosavybės teises toje apimtyje, kurią prašo pateikti pareiškėjas, yra privati ir jos pateikimas ribojamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsniu bei Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas neprivalo teikti pareiškėjo prašomų dokumentų kopijų ir negali būti įpareigotas atlikti tokius veiksmus.

Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, būtinų parengti atitinkantį ABTĮ 23 straipsnio reikalavimus skundą teismui, kadangi jis, teikdamas prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai, žinojo sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims, duomenis, t. y. institucijos priėmusios sprendimą pavadinimą, sprendimo priėmimo datą ir numerį, žinojo aplinkybes apie galimai jo pažeistą teisę, todėl šių duomenų pakako parengti skundą teismui. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo teisės į informaciją, siekiant teisminės gynybos, pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymą atsakovas nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino materialiosios teisės normas, taikytinas šiam ginčui, todėl sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas 2012 m. rugsėjo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1768 „Dėl skundų nagrinėjimo“ ir Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 11-1666 kopiją bei Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. parengtos pažymos dėl V. L. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kopiją (nenurodant minėtuose dokumentuose asmenų asmens kodų), naikintina (ABTĮ 143 str.). Panaikinus sprendimo dalį, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas 2012 m. rugsėjo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-1768 „Dėl skundų nagrinėjimo“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui A. G. Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 11-1666 kopiją bei Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. parengtos pažymos dėl V. L. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų kopiją (nenurodant minėtuose dokumentuose asmenų asmens kodų), panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį, kurią atmestas pareiškėjo A. G. skundas kaip nepagrįstas, palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys